?arlis de Golis
(
pranc.
Charles Andre Joseph Marie de Gaulle
,
1890
m.
lapkri?io 22
d. ?
1970
m.
lapkri?io 9
d.) ?
pranc?z?
generolas
ir politikas, pirmasis
Penktosios Respublikos
prezidentas
, vald?s nuo
1959
m.
sausio 8
d. iki
1969
m.
baland?io 28
d.
[1]
Gim? gausioje, konservatyvioje ir religingoje mokytojo ?eimoje. Mok?si priva?ioje kataliki?koje
Pary?iaus
mokykloje. V?liau ?stojo ir
1912
m. baig? presti?in? Pranc?zijos Saint-Cyr karo akademij?.
Pirmojo pasaulinio karo
metu tarnavo
Pranc?zijos kariuomen?s
33-iajame p?stinink? pulke.
1916
m. Verdeno m??io metu buvo su?eistas ir pateko ?
Vokietijos
nelaisv?, i? kurios ?e?is kartus band? pab?gti. Nuo
1919
m. iki
1920
m. tarnavo Pranc?zijos karin?je misijoje
Lenkijoje
.
1927
m. -
1929
m. ir
1936
m. -
1938
m. tarnavo Pranc?zijos kariuomen?s daliniuose, kurie buvo u??m? Vokietijos
Reino kra?t?
. Nuo
1929
m. iki
1931
m. buvo paskirtas vadovauti p?stinink? batalionui tuomet Pranc?zijos protektorato status? tur?jusioje
Sirijoje
.
Tarpukario
metais para?? pirmuosius karo teorijos leidinius, kuriuose si?l? kurti profesionalios ir mobilios bei mechanizuotos kariuomen?s dalinius.
Prasid?jus
Antrajam pasauliniam karui
,
1940
m.
gegu??s 15
d. buvo paskirtas vadovavauti 4-ajai tank? divizijai. Po poros dien? atakavo ir privert? trauktis
Vokietijos
kariuomen?. Tai buvo vienas i? nedaugelio s?kming? Pranc?zijos karo veiksm?
M??io d?l Pranc?zijos
metu.
Gegu??s 24
d. paskirtas
brigados generolu
,
bir?elio 5
d. ir Gynybos ministro pavaduotoju. Nepakluso P. Peteno ?sakymui nutraukti karo veiksmus prie? Vokietij?.
Bir?elio 14
d. i?vyko ?
Jungtin? Karalyst?
deryb? d?l Pranc?zijos vyriausyb?s evakuacijos ?
Afrik?
. 1940 m.
bir?elio 15
d.
Vokietijos kariuomenei
??engus ? Pary?i?, ?arlis de Golis radijo laidoje i?
Londono
pakviet? pranc?zus stoti ? jo vadovaujamos Laisvosios Pranc?zijos armij? ir ruo?tis i?vaduoti ?al?.
1940
m.
rugpj??io 2
d.
Vi?i re?imo
karo tribunolas u? mai?t? ir dezertyravim? i? kariuomen?s ?. de Gol? nuteis?
mirties bausme
.
1943
m. rugpj?t?
S?jungininkai
j? pripa?ino Pranc?zijos pasiprie?inimo Vokietijos okupacijai vyriausiuoju vadu ir nacionaliniu lyderiu. Nuo
1944
m. rugpj??io de Golis ? Pranc?zijos laikinosios vyriausyb?s
ministras pirmininkas
.
Nepritar?s Ketvirtosios Pranc?zijos respublikos Konstitucijai,
1946
m. saus? atsistatydino i? pareig?. ?k?r? opozicin? partij? ? Pranc?z? tautos susivienijim?, ta?iau
1951
m. vykusiuose rinkimuose partija daugumos nelaim?jo,
1953
m. pats ?. de Golis j? panaikino. Penkerius metus praleido vienumoje. Per t? laik? para?? trij? tom? vadinamuosius ?Karo memuarus“.
1957
m. kilusi gili politin? kriz? Pranc?zijoje, ilgai truk? konfliktai
Pranc?zijos u?j?rio valdose
? i? prad?i? pralaim?jimas
Vietnamo kare
, o netrukus ir prasid?j?s
karas Al?yre
suk?l? ir ekonominius sunkumus ?alyje. Situacij? paa?trino tai, kad Ketvirtosios Pranc?zijos respublikos prezidentas tur?jo ma?ai gali? ?takoti da?nai besikei?ian?ias ?alies Vyriausybes.
1958
m.
gegu??s 15
d. ?. de Golis i?leido atsi?aukim?, kuriame parei?k? es?s pasiruo??s ?priimti visus Respublikos ?galiojimus“. T? pa?i? met?
bir?elio 1
d. Pranc?zijos prezidentas Rene Coty kreip?si ? Nacionalin? susirinkim? ir pareikalavo suteikti nepaprastuosius ?galiojimus ?. de Goliui formuoti nauj? Vyriausyb? ir pakeisti Konstitucij?.
Bir?elio 1
d. parlamentas paskyr? de Gol? naujuoju ?alies ministru pirmininku. Rugpj??io m?nes? buvo parengtas naujos Konstitucijos projektas, kuriuo labai sustiprintos prezidento galios, numatyti visuotiniai prezidento rinkimai, ir, atitinkamai, suma?inti parlamento ?galiojimai. 1958 m.
rugs?jo 28
d. ?vykusio
referendumo
metu, palaikius 79,2% balsavusi?j?, buvo priimta
naujoji Konstitucija
ir sukurta
Penktoji Pranc?zijos Respublika
.
1958 m.
gruod?io 21
d. ?vykusiuose prezidento rinkimuose ?. de Golis gavo 75,5% bals?. Vadovaujant ?. de Goliui, Pranc?zija pripa?ino Al?yro ir kit?
Pranc?zijos kolonij?
Afrikoje bei
Azijoje
suverenitet?
. Tuo pat metu Pranc?zija labai sustiprino karin? gali? ? suk?r? ir i?band?
branduolinius ginklus
.
1965
m. ?. de Golis buvo perrinktas antrajai kadencijai. ?. de Golio vykdoma u?sienio politika tapo antiamerikieti?ka ? 1965 m.
vasario 4
d. Pranc?zija parei?k? tarptautiniuose atsiskaitymuose nebenaudosianti
JAV dolerio
ir pereisianti prie
aukso standarto
.
1966
m.
vasario 21
d. Pranc?zija i?stojo i?
NATO
karini? strukt?r?. NATO b?stin? buvo perkelta i? Pary?iaus ?
Briusel?
. ?. de Golis pasmerk?
Izraelio
veiksmus
?e?i? dien? karo
metu bei JAV prad?t? kar? Vietname. D?l pablog?jusios socialin?s ir ekonomin?s pad?ties,
1968 m. gegu?? kilus neramumams Pranc?zijoje
, ?. de Golio pozicijos labai susilpn?jo. 1968 m. gegu??s 30 d. ?. de Golis paleido parlament?. Bir?elio pabaigoje ?vykusius rinkimus didele persvara laim?jo prezidentin? partija. 1969 m.
baland?io 27
d. dauguma Pranc?zijos rink?j? nepalaik? de Golio si?lymo referendumu pakeisti Pranc?zijos Senato status? ir suteikti daugiau gali? vietos savivaldai. Kit? dien? ?. de Golis atsistatydino i? pareig?.
1970
m. lapkri?io 9 d. jis, ply?us
aortai
, netik?tai mir?. Palaidotas Colombey savivaldyb?s, kurioje gyveno daugel? met?, kapin?se.
I?kart po mirties, Pranc?zijoje ?. de Golis tapo nacionaliniu didvyriu, kur? pranc?zai vadina ?generolu de Goliu“ ar tiesiog ?generolu“. Jo vardu buvo pavadintas Pary?iaus
pagrindinis oro uostas
, Pary?iaus aik?t?, Pranc?zijos karinio laivyno
l?ktuvne?is
, pastatytas paminklas, sukurti keli filmai.
Vikicitatos
Wikiquote logo