Carl Michael Bellman
|
|
Gim?
|
1740
m.
vasario 4
d.
Stokholmas
, ?vedija
|
Mir?
|
1795
m.
vasario 11
d.
(55 metai)
Stokholmas, ?vedija
|
|
Veikla
|
?ved? poetas, kompozitorius
|
|
?inomas (-a) u?
|
Fredmano epistol?s
Fredmano dainos
|
Karlas Mikaelis Belmanas
(
?ved.
Carl Michael Bellman
;
1740
m.
vasario 4
d. ?
1795
m.
vasario 11
d.)
[1]
?
XVIII
a. ?ved? poetas, dain? autorius, kompozitorius ir muzikantas. Tai viena svarbiausi? ?vedijos muzikin?s ir literat?rin?s tradicijos fig?r?. Poetas i?siskyr? savo dainomis ir epistol?mis, komi?kai perteikdamas galanti?kojo
rokoko
stiliaus klasikinius motyvus, gretindamas juos su
alkoholizmu
bei
prostitucija
.
[2]
Karlo Mikaelio Belmano pagrindiniai darbai yra ?Fredmano epistol?s“ (?ved.
Fredmans epistlar
) ir ?Fredmano dainos“ (?ved.
Fredmans sanger
) ? tai eil?ra??i? rinkiniai, skirti muzikai. Abu rinkinius sudaro ma?daug 70 dain?, kuri? pagrindin? tema yra alkoholio g?rimas, ta?iau Belmanas dainose ?i?radingiausiai"
[3]
derina ?od?ius su muzika tam, kad i?reik?t? jausm? ir nuotaik? kait? ? nuo humoristin?s iki elegin?s, nuo romanti?kos iki satyrin?s. Poetas ?kv?pimo savo k?rybai pasis?m? b?tent i? tuometin?s XVIII a. Stokholmo visuomen?s, kai vyravo
skurdas
, nederlius bei ekonomin? stagnacija.
[4]
Vienas i? Belmano glob?j? buvo ?vedijos karalius
Gustavas III
. Poetas yra suk?r?s dain?, pavadinimu
Gustaf‘s Skal
, kuri buvo giedojama karaliui pagirti. Ji greitai i?populiar?jo ir tapo Gustavo laik? karali?k?ja daina.
[5]
1773 m. Belmanas, karaliaus pakviestas, atliko savo oper?
Fiskerna
. V?liau, sulauk?s karaliaus pripa?inimo, kiekvien? tre?iadienio vakar? pasirodydavo pilyje.
[5]
Gustavas III vertino Belman?, vadino j? meistru improvizuotoju.
Karlo Mikaelio Belmano dainos ir toliau yra atliekamos, ?ra?omos ?vairi? Skandinavijos muzikant? bei ver?iamos ? angl?, pranc?z?, vokie?i?, ital?, rus? kalbas. Jo dainas, tokias kaip
Gubben Noak
ir
Fjariln vingad
, gerai ?ino daugelis ?ved?.
[6]
Jo k?rybinis palikimas saugomas muziejuje Stokholme (
Bellmanmuseet
), ir vadinamojoje ?Belmano draugijoje“ (
Bellmansallskapet
), kuri skatina dom?jim?si Belmanu ir jo k?ryba.
Karlas Mikaelis Belmanas gim?
1740
m. vasario 4 d. Stokholmo Siodermalm?s (?ved.
Sodermalm
) rajone. Jo t?vas Johanas Arntas Belmanas (?ved.
Johan Arndt Bellman
) buvo valstyb?s tarnautojas, o motina Katarina Hermonija (?ved.
Catharina Hermonia
) ? vietin?s ?Marijos parapijos“ kunigo dukra. Kai Karlas Mikaelis Belmanas sulauk? ketveri? ?eima persik?l? ? ma?esn?, vieno auk?to b?st?
Lilla Daurerska
. Belmanas neilgai lank? vietin? mokykl?, kadangi daugiausiai j? mok? privat?s korepetiroriai. Vienas i? j? Klasas Enesas, kur? Belmanas vadino ?genijumi“, mok? Belman? ra?yti poezij? bei versti pranc?zi?kas ir voki?kas giesmes. Poeto t?vai nor?jo, kad j? s?nus taptu kunigu, ta?iau viskas pasikeit? po to, kai Belmanas sunkiai sirgdamas prad?jo kiekvien? savo mint? rimuoti eil?mis.
Ankstyvoje jaunyst?je Belmanas prad?jo publikuoti religinius ir satyrinius veikalus
[7]
, mokytis ital?, pranc?z?, vokie?i?, angl? ir lotyn? kalb?. Taip pat skait?
Horacij?
ir Boilijo, susipa?ino su Biblijos istorijomis, ?skaitant
apokrif?
, kurios v?liau pateko ? jo sukurt? dain? rinkin?. Ta?iau ?eima, d?l sunkios finansin?s pad?ties, negal?jo suteikti galimyb?s Belmanui prad?ti nauj? gyvenimo etap? kelione ? Piet? Europ?, pavyzd?iui, ? Ispanij? aplankyti savo d?d?s Jakobo Martino Belmano (?ved.
Jacob Martin Bellman
), kuris tuo metu ?jo ?vedijos konsulo
Kadise
pareigas. Belmanas nusprend? i?versti ir paskirti d?dei pranc?zi?k? knyg?, para?yt? autoriaus
Du Four
, ta?iau pastarasis neatkreip? d?mesio ? ?i? u?uomin?. Giliai ?siskolinusi,
1757
m. pab. ?eima i?siunt? s?n? atlikti neapmokam? praktik? centriniame ?vedijos banke
Riksbanken.
Belmanas netur?jo gabumo matematikai, vietoj to lank?si
smukl?se
ir vie?namiuose, kurie taip pat padar? didel? ?tak? jo dainoms.
[8]
1758
m. Belmanas ?stojo ?
Upsalos universitet?
, kuriame
Lin?jus
buvo botanikos profesorius. Ta?iau paskait? lankymas, taip pat, kaip ir
bankininkyst?
, Belmanui nesuteik? jokio malonumo. Be to, jo atlyginimo ir karaliaus Gustavo III stipendijos neu?teko i?laikyti save ir ?eim?
[7]
, d?l to Upsalos universitete jis pasimok? tik vien? semestr?. Belmanas v?l prad?jo dirbti banke, bet greitai j? u?klupo ekonominiai sunkumai.
[9]
1763
m. Belmanas pab?go ? Norvegij?, nes tai buvo vienintel? i?eitis pagal ?statym?, suteikianti galimyb? i?vengti bausm?s u? prasiskolinimus.
1768
m. Belmanui k?ryba ?gijo svarbiausi? reik?m? gyvenime. Belmanas prad?jo kurti visi?kai naujo ?anro dainas. ?i? dain? skai?ius spar?iai augo ir galiausiai j? unikalumas ?tvirtino Belmano, kaip poeto, vard?.
[10]
1772
m. jis band? publikuoti savo eil?ra??ius, ta?iau d?l ?vykusio politinio perversmo, nesugeb?jo gauti karaliaus Gustavo III leidimo. Po dvej? met? Belmanas gavo ?? leidim?, bet finansiniai sunkumai privert? j? atid?ti savo planus, kadangi spausdinimo kaina buvo pernelyg didel?.
[11]
1776
m. karalius paskyr? jam patikim? nacionalin?s loterijos sekretoriaus darb?; tai tapo jo viso likusio gyvenimo finansiniu u?nugariu.
[12]
1777
m. gruod?io 19 d. Belmanas susituok? su 22 met? mergina Lovisa Grionlund. Jie susilauk? keturi? vaik?: Gustavo, Eliso, Karlo ir Adolfo. Vis? savo gyvenim?, ypa?, 8-ajame de?imtetyje, Belmanas tuo pa?iu ra?? religin? poezij?, o jau
1781
m. ir
1787
m. pasirod? jo religini? eil?ra??i? rinkiniai.
[1]
1783
m. Belmanas paskelb? vien? i? darb?
Bacchi Tempel
, siekdamas pabr??ti savo, kaip poeto, reputacij?, kadangi tuo metu jis buvo geriausiai ?inomas kaip publikos linksmintojas. Svarbu pabr??ti, kad ?mon?s Belman? visada laikydavo unikaliu, i?skirtiniu ra?ytoju bei atlik?ju.
[1]
Svarbiausi Belmano k?riniai yra 82 ?Fredmano epistol?s“ (
Fredmans epistlar
) ir 65 ?Fredmano dainos“ (
Fredmans sanger
). ?Fredmano epistol?s“ pasirod?
1790
m., su ?elgreno (?ved.
Kellgren
) ?vadu ir Olstriomo (?ved.
Ahlstrom
) aran?uot?mis fortepijonui.
[13]
?domu tai, kad ?is eil?ra??i? rinkinys buvo ir paties Belmano k?rybinis tikslas.
[5]
Jo pavadinimas byloja apie parodijuojamus apa?talo Pauliaus lai?kus.
[7]
Belmanas ir anks?iau parodijavo
Sen?j? Testament?
, ta?iau ?? kart? buvo ?engtas dar didesnis ?ingsnis ? parodijuojamas ir
Naujasis Testamentas
.
[5]
1791
m. buvo i?leistos ?Fredmano dainos“.
?iuose dviejuose eil?ra??i? rinkiniuose Belmanas nagrin?ja meil?s, mirties ir gyvenimo laikinumo temas. Juose atsispindi XVIII a. Stokholmo gyvenimas, ta?iau kartu pateikiami klasikin?s kult?ros motyvai: graik? bei rom?n? mitologiniai veik?jai, tokie kaip meil?s deiv?
Venera
(?ved.
Froja
), Nept?nas ir jo vandens
nimf?
palyda, meil?s dievas
Kupidonas
, keltininkas
Charonas
ir vyno bei malonum? dievas
Bachas
. Eil?ra??i? rinkiniuose da?nai pasirodo garsus to meto laikrodininkas Johanas Fredrikas Fredmanas, kuris ir ?kv?p? Belman? sukurti ?Fredmano epistoles“ ir ?Fredmano dainas“.
[14]
Taip pat vieni i? ?domesni? veik?j?, tai prostitut? arba ?nimfa“ Ula Vinblad, buv?s karys, girtuoklis Movicas ir T?vas Bergas, keli? instrument? virtuozas. Manoma, kad nimfos Ulos Vinblad persona?as susij?s su tikr?ja moterimi Marija Kristina Kielstriom, kadaise are?tuotos d?l tariamos prostitucijos.
[15]
[16]
[17]
?Fredmano dainose“ taip pat yra Senojo Testamento veik?j?, toki? kaip
Nojus
ir
Judita
.
[1]
[12]
Apie Belman? da?nai buvo kalbama kaip apie pirm?j? ?ved? realist?, kadangi jo ?vilgsnis ? detales buvo labai akylas. Kita vertus, akivaizdu, kad jo ?realizmas“ yra kupinas grynos fantazijos, groteski?ko humoro ir eleganti?kos klasikin?s mitologijos.
[13]
Belmanui savo k?ryboje pavyko suderinti rokoko stiliaus elegancij? ir humor?. Pavyzd?iui, 25 Fredmano epistol?
Blasen nu alla?,
paremta
Fransua Bu??
1740
m. rokoko stiliaus paveikslu ?Veneros triumfas“, prasideda Veneros ?engimu per vanden? kaip ir Bu?? paveiksle. Ta?iau, kai ji i?silaipina, Belmanas j? paver?ia vulgaria, geisminga Ula Vinbland. Daugelis pasteb?jo, kad 23 Fredmano epistol?
Ack du min Moder
yra ai?kiai susijusi su biblijiniais tekstais ir krik??ioni?kojo kulto praktika. Taip pat buvo nustatyta, kad eil?ra?tyje yra biblijinio stiliaus bruo?? ir vartojama kalba i? Senojo Testamento raud? knyg? ?
Jobo
,
Jeremijo
ir
psalmi?
.
[18]
Neabejotinai ?i epistol? nurodo tiesiogines u?uominas ? psalmi? giesmes. Epistol? baigiasi kaip ir nusiskundim? psalm?s ? su pad?ka ir pasitik?jimu.
[19]
Septintojo ir viso a?tuntojo posmo pabaigoje Fredmanas d?koja u? visk?, k? buvo prakeik?s epistol?s prad?ioje.
1790
m. ?vedijos akademija skyr? Belmanui savo kasmetin? Lundblado premij? ? 50 riksdaleri? u? ?domiausi? met? literat?ros k?rin?. Akademija, pagal tuometin?s literat?ros samprat?, nelaik? ?Fredmano epistoli?“ tikr?ja literat?ra, be to, ?is eil?ra??i? rinkinys neatitiko elegancijos norm?. Ta?iau poetas bei kritikas Johanas Henrikas ?elgrenas ir karalius u?tikrino, kad Belmanas ?i? premij? gaut?.
[20]
1792
m. Stokholmo operoje buvo nu?udytas karalius Gustavas III. Po ?io ?vykio, paramos Belmano laisviesiems menams nebeliko. Jis vis da?niau prad?jo vartoti alkohol?, o nuo to prast?jo jo sveikata. V?liau poet? u?klupo
tuberkulioz?
: ?i liga pasiglem?? ir jo motinos gyvyb?. 1792-?j? met? ?iem? Belmanas prad?jo dar sunkiau sirgti.
[21]
Negano to, jog poetas sirgo, jis buvo ?kalintas u? 150 riksdaleri? (Rdr) skol?. Sklido gandas, kad kolega E. G. Nobelijus, nor?damas atker?yti Belmanui, padav? j? ? teism? d?l skolos: i? viso jis buvo skolingas 4000 riksdaleri?.
[22]
1795
m.
vasario 11
d. Karlas Mikaelis Belmanas mir? miegodamas savo namuose. Jis buvo palaidotas ?v. Klaros ba?ny?ios ?ventoriuje be antkapio. Pra?jus 56 metams po Belmano mirties, ?vedijos akademija
1851
m. ?ventoriuje pastat? memorial? su bronziniu Johano Tobiaso Sergelio medalionu.
[23]
Belmanas prilyginamas tokiems poetams bei kompozitoriams, kaip, pavyzd?iui,
?ekspyras
[24]
ir
Bethovenas
.
[25]
Os? Klevandas pa?ymi, kad Belmanas buvo vadinamas ??ved? poezijos
Mocartu
ir
Hogartu
“. Kaip ir angl? tapytojas, Belmanas dainose pie?? i?samius savo laiko paveikslus, ne tiek gyvenim? karali?kojo dvaro r?muose, kiek paprast? ?moni? kasdienyb?.
[26]
XIX
a. tarp mokslinink? buvo paplitusi nuomon?, kad Belmanas jau i? esm?s yra pamir?tas. Ta?iau jo poezija ir toliau buvo skaitoma bei dainuojama vis? pastar?j? laikotarp?. Poeto dainos buvo gausiai paplitusios tarp bur?uazijos ir draugij?, bet tuo pa?iu jas dainavo ir aristokratai bei paprasti kaimo gyventojai.
[27]
[28]
Epistol?s ir dainos buvo leid?iamos ma?ose knygel?se, dainuojamos festivaliuose ir atliekamos ?vairiuose koncertuose. Fredmanas, Ula Vinblad ir Movicas, pagrindin?s Belmano eil?ra??i? rinkini? fig?ros, tuo pa?iu ir pats Belmanas buvo iliustruojami ant tavern? sien? ir atminimo daikt?: l?k??i?, alaus bokal? bei
ki?enini? gertuvi?
.
Reik?mingiausiais Belmano dain? aran?uotojais laikomi Bertilis Tob, prisid?j?s prie septintojo de?imtme?io Belmano atgimimo prad?ios; Fredas Okestriomas, suteik?s ?emi?kumo Belmano k?rybos interpretacijai; ir oland? kilm?s Kornelis Vresvikas, pritaik?s Belmano k?ryb? amerikieti?ko
bliuzo
stiliui. Kitus ?ra?us suk?r? Evertas Tob, Joakimas Tostriomas, o grup?s
Candlemass
ir
Marduk
jo k?rinius aran?avo
roko muzikos
stiliumi. Taip pat ?ios dainos yra atliekamos kaip
chorin? muzika
[29]
ir u?stal?s dainos.
[30]
[31]
Belmano k?ryba yra i?versta ? ma?iausiai 20 kalb?.
[32]
Polas Britenas Austinas (angl.
Paul Britten Austin
) daugiausiai prisid?jo prie jo k?rybos vertimo ? angl? kalb?, o Hanesas Vaderis ? ? vokie?i?.
Hansas Kristianas Andersanas
buvo vienas pirm?j?, i?vertusi? Belman? ? dan? kalb?. Belmano dainos i?verstos ir ?ra?ytos island?, ital?, pranc?z?, suomi?, rus?, net
?iuva??
ir
jidi?
kalbomis. Angli?kas interpretacijas ?ra?? Viljamas Klausonas ir Martinas Bestas,
[33]
o
2008
m. Fredis Langrindas pateik? kelet? vertim? norveg? kalba.
[32]
Knygas angl? kalba kartu su Belmano darb? vertimais para?? ?arlzas Vortonas Storkas
1917
m.,
[34]
Hendrikas Vilemas van Lunas
1939
m.,
[35]
Polas Britenas Ostinas
1967
m. ir
1990
m. bei istorikas Maiklas Robertsas.
1997
?
1991
m. I?samiausi? Belmano gyvenimo apra?ym? angl? kalba pateik? Polas Britenas Ostinas. Net ir po dviej? ?imt? met? Belmano k?ryba i?lieka reik?minga: mokiniai vis dar mokosi jo dain?, o kai kurias, ?skaitant
Gubben Noak
ir
Fjariln vingad
, daugelis ?ved? moka mintinai ir dainuoja ?vairiose ?vent?se.
[6]
Pritaikymas
Tokie persona?ai kaip Belmanas, kartu su Ula Vinbland ir karaliumi Gustavu III, buvo suvaidinti pirmame ?vedijos televizijos
Nisse Hults historiska snedsteg
serij? epizode.
[36]
Belmanas su savo citra bei ?vair?s ?Fredmano epistoli?“ ir ?Fredmano dain?“ objektai vaizduojami ant 100 ?vedijos kron? pa?to ?enklo, i?leisto
2014
m. Belmano gatv?, esanti Siodermalm?s rajone, yra pavadinta b?tent Belmano vardu; ?ymus ?ved? ra?ytojas Stigas Larsonas (?ved.
Stieg Larsson
) ?kuria savo
Millennium
trilogijos herojaus Mikaelio Bliumkvisto but? Belmano gatv?je. Manoma, kad tai tur?jo sukelti tam tikr? asociacij? su pa?iu Belmanu.
[37]
Tarp ?ved? moksleivi? yra labai populiaru pasakoti anekdotus apie Belman?, t. y., apie antiheroj? arba ?iuolaikin?
trikster?
, o, ypa?, apie asmen?, vardu Belmanas. ?iuos anekdotus antropologai ir psichologai tyrin?ja nuo ?e?tojo de?imtme?io.
Belmano muziejus
Kavin?
Stora Henriksvik
, d?l nedidel?s, ta?iau nuolatin?s Belmano ekspozicijos, dar vadinama Belmano muziejumi (
Bellmanmuseet
). Ji unikali tuo, jog ?rengta
XVII
a. Stokholmo name, kuriame puikuojasi ?vair?s paveikslai bei kiti objektai, susij? su poetu.
Stora Henriksvik
, esanti ?alia Longholmo papl?dimio, Belmano laikais buvo vadinama
Lilla Sjotullen
, kur ?kininkai, gyven? prie
Melareno e?ero
, tur?jo mok?ti mokest? u? prekes bei ve?ti jas ? Stokholmo senamiest?. Belmanas ?i? viet? pamin?jo ir savo 48 epistol?je
Solen glimmar blank och trind
.
[38]
[39]
Belmano draugija
Belmano draugijos (Bellmansallskapet), ?kurtos Stokholme per Belmano gimimo metines
1919
m., pagrindinis tikslas yra skatinti dom?tis Belmanu ir jo k?ryba. ?iam tikslui pasiekti organizuojamos ?vairios paskaitos, ekskursijos bei koncertai.
- Manan
, Nystrom ir Stolpe, 1760.
- Bacchi Tempel
1783 m.
- Fredmans Epistlar
(Fredmano epistol?s),
1790.
- Fredmans Sanger
(
Fredmano dainos
), 1791.
- Samlade verk
- ↑
1,0
1,1
1,2
1,3
"Carl Michael Bellmans liv och verk. En minibiografi“.
Bellmassalskapet
.
- ↑
Austin, Paul B.
The Life and Songs of Carl Michael Bellman: Genius of the Swedish Rococo
. New York: Allhem, Malmo American-Scandinavian Foundation, 1967. p. 11.
ISBN 978-3-932759-00-0
.
- ↑
Austin, Britten P.
The Life and Songs of Carl Michael Bellman: Genius of the Swedish Rococo
. New York: Allhem, Malmo American-Scandinavian Foundation, 1967. p. 63.
ISBN 978-3-932759-00-0
.
- ↑
Ulvblom, Pernilla.
"1700-talets Stockholm genom Fredmans epistlar“.
En studie i hur Stockholm skildras under 1700-talet, inom epistlarna och utom
. Umea: Umea Universitet, Institutionen for kultur- och medievetenskaper, 2010. p. 10.
- ↑
5,0
5,1
5,2
5,3
Linde, Thord. "Verken“.
Carl Michael Bellman Hemsida
. Bellman
.
- ↑
6,0
6,1
Berglund, Anders.
"100 sanger ? som (nastan) alla kan utantill!?
.
Musik att minnas
- ↑
7,0
7,1
7,2
Britannica, T. Editors of Encyclopaedia. "Carl Michael Bellman".
Encyclopedia Britannica
, 2021 02 07
.
- ↑
Austin, Britten P.
The Life and Songs of Carl Michael Bellman: Genius of the Swedish Rococo
. New York: Allhem, Malmo American-Scandinavian Foundation, 1967. pp. 43?46.
ISBN 978-3-932759-00-0
.
- ↑
Austin, Britten P.
The Life and Songs of Carl Michael Bellman: Genius of the Swedish Rococo
. New York: Allhem, Malmo American-Scandinavian Foundation, 1967. p. 53.
ISBN 978-3-932759-00-0
.
- ↑
Austin, B. Paul.
The Life and Songs of Carl Michael Bellman: Genius of the Swedish Rococo
. New York: Allhem, Malmo American-Scandinavian Foundation, 1967. p. 60.
ISBN 978-3-932759-00-0
.
- ↑
Kleveland Ase, Ehren Svenolov.
Fredmans epistlar & sanger
. Stockholm: Informationsforlaget, 1984. p. 7.
ISBN 91-7736-059-1
- ↑
12,0
12,1
Hellstrom Par, Taube Agneta. “Carl Michael Bellman”. Store Norske Leksikon 2021.03.17
.
- ↑
13,0
13,1
Warme, Lars G.
A History of Swedish Literature
. Lincoln & London: University of Nebraska Press, 1996. p. 126.
ISBN 978-0-8032-4750-5
.
- ↑
Jonkut?, Raimonda. ?CARL MICHAEL BELLMAN. Eil?s“.
?iaur?s At?nai
, 2012 09 21.
- ↑
Kleveland Ase, Ehren Svenolov.
Fredmans epistlar & sanger
. Stockholm: Informationsforlaget, 1984. p. 9.
ISBN 91-7736-059-1
- ↑
Austin, Britten P.
The Life and Songs of Carl Michael Bellman: Genius of the Swedish Rococo
. New York: Allhem, Malmo American-Scandinavian Foundation, 1967. pp. 84?89.
ISBN 978-3-932759-00-0
.
- ↑
Lonnroth, Lars.
Ljuva karneval? ː om Carl Michael Bellmans diktning
. Stockholmː Albert Bonniers Forlag, 2005. pp. 187?216, 297?333.
ISBN 978-91-0-057245-7
- ↑
Blomqvist, Helene. "Den valbehaglige syndaren: Epistel 23 och det lutherska hos Bellman”.
Samlaren: Tidskrift for forskning om svensk och annan nordisk litteratur
. DiVA, 2018. Vol. 139. pp. 7?8
.
- ↑
Blomqvist, Helene. "Den valbehaglige syndaren: Epistel 23 och det lutherska hos Bellman”.
Samlaren: Tidskrift for forskning om svensk och annan nordisk litteratur
. DiVA, 2018. Vol. 139. p. 11
.
- ↑
Austin, Britten P.
The Life and Songs of Carl Michael Bellman: Genius of the Swedish Rococo
. New York: Allhem, Malmo American-Scandinavian Foundation, 1967. p. 163.
ISBN 978-3-932759-00-0
.
- ↑
Austin, B. Paul.
The Life and Songs of Carl Michael Bellman: Genius of the Swedish Rococo
. New York: Allhem, Malmo American-Scandinavian Foundation, 1967. pp. 164?166.
ISBN 978-3-932759-00-0
.
- ↑
Austin, B. Paul.
The Life and Songs of Carl Michael Bellman: Genius of the Swedish Rococo
. New York: Allhem, Malmo American-Scandinavian Foundation, 1967. pp. 168?170.
ISBN 978-3-932759-00-0
.
- ↑
Austin, B. Paul.
The Life and Songs of Carl Michael Bellman: Genius of the Swedish Rococo
. New York: Allhem, Malmo American-Scandinavian Foundation, 1967. pp. 172?173.
ISBN 978-3-932759-00-0
.
- ↑
Hagg, Goran.
Den svenska litteraturhistorien
.
Stockholm: Wahlstrom & Widstrand, 1996. p. 149.
ISBN 91-46-17629-2
.
- ↑
Hassler, Goran.
Bellman ? en antologi
. En bok for alla, 1989. p. 6.
ISBN 91-7448-742-6
.
- ↑
Kleveland Ase, Ehren Svenolov.
Fredmans epistlar & sanger
. Stockholm: Informationsforlaget, 1984. p. 6.
ISBN 91-7736-059-1
- ↑
Stenstrom, Johan.
"Bellman levde pa 1800?-talet“
. Inː
Svenska Dagbladet
, 2010 01 25.
- ↑
Stenstrom, Johan.
Bellman levde pa 1800-talet
. Atlantis, 2009.
ISBN 978-91-7353-342-3
.
- ↑
"Carl Michael Bellman (1740?1795)“
. Inː Classical Archives.
- ↑
"Drinking Songs“
. Inː
The Titi Tudorancea Bulletin
.
- ↑
Various Artists.
"Carl Michael Bellman (1740?1795): Sanger och Epistlar / Songs and Epistles“
. Kungliga Musikaliska Akademien.
2 CDs, 42 songs, 16 artists: Olle Adolphson, Leif Bergman, Anders Borje, William Clauson, Jerker Engblom, Tommy Korberg, Mikael Samuelson, Aksel Schiøtz, Sven Scholander, Folke Sallstrom, Evert Taube, Sven-Bertil Taube, Cornelis Vreeswijk, Lena Willemark, Fred Akerstrom, Pelle Odman.
- ↑
32,0
32,1
Langrind, Freddie (2008).
"Bellman pa Norsk"
. Inː viser.no.
- ↑
[1]
[2]
[3]
medieval.org
- ↑
Stork, Charles W.
Anthology of Swedish lyrics from 1750 to 1915
. New Yorkː The American-Scandinavian Foundation, 1917.
- ↑
Willem, Hendrik van Loon; Castagnetta, Grace.
The Last of the Troubadours
. New York: Simon and Schuster, 1939.
- ↑
"Nisse Hults historiska snedsteg“
. Inː GameShop.se.
- ↑
Burstein, Dan; Keijzer, Arne de.
Secrets of the Tattooed Girl
. Orion. 2011. p. 123.
ISBN 978-0-297-86497-4
.
- ↑
?Bellmanutstallning“
. Stora Henriksvik.
- ↑
"Bellmanmuseet“
. Time Out.
- Austin, Paul B.
The Life and Songs of Carl Michael Bellman: Genius of the Swedish Rococo
. New York: Allhem, Malmo American-Scandinavian Foundation, 1967.
ISBN 978-3-932759-00-0
.
- Stork, Charles W.
Anthology of Swedish lyrics from 1750 to 1915
. New Yorkː The American-Scandinavian Foundation, 1917.
- Warme, Lars G.
A History of Swedish Literature
. Lincoln & London: University of Nebraska Press, 1996.
ISBN 978-0-8032-4750-5
.
- Willem, Hendrik van Loon; Castagnetta, Grace.
The Last of the Troubadours
. New York: Simon and Schuster, 1939.
- Hassler, Goran.
Bellman ? en antologi. En bok for alla
, 1989.
ISBN 91-7448-742-6
.
- Hagg, Goran.
Den svenska litteraturhistorien
. Stockholm: Wahlstrom & Widstrand, 1996.
ISBN 91-46-17629-2
.
- Kleveland Ase, Ehren Svenolov.
Fredmans epistlar & sanger
. Stockholm: Informationsforlaget, 1984.
ISBN 91-7736-059-1
- Lonnroth, Lars.
Ljuva karneval? ː om Carl Michael Bellmans diktning
. Stockholmː Albert Bonniers Forlag, 2005.
ISBN 978-91-0-057245-7