Burkina Fasas

pranc. Burkina Faso


V?liava	Herbas

Himnas : ?Vienintel? naktis“ / ?Pergal?s himnas“

Burkina Fasas ?em?lapyje

Valstybin? kalba

pranc?z?

Sostin?

Uagadugu

Did?iausias miestas

Uagadugu

Valstyb?s vadovai
? Patriotinio jud?jimo u? i?saugojim? ir atk?rim? lyderis
? -
? -

Ibrahimas Traore
-
-

Plotas
? I? viso
? % vandens

274 200 km ² ( 72 )
0,15 %

Gyventoj?
? 2020
? Tankis

21 510 181 ( 58 )
64 ?m./km ² ( 116 )

BVP
? I? viso
? BVP gyventojui

2020 (progn.)
45,34 mlrd. $ ( 116 )
2 207 $ ( 167 )

Valiuta

CFA frankas (XOF)

Laiko juosta
? Vasaros laikas

UTC +0
n?ra

Nepriklausomyb?

Paskelbta
Pripa?inta

nuo Pranc?zijos
1960 m. rugpj??io 5 d.

Interneto kodas

.bf

?alies tel. kodas

226

Kir?iavimas

Burki??na Fasas ^[1]

Burkina Fasas ? valstyb? Vakar? Afrikoje . Ribojasi su Maliu vakaruose ir ?iaur?je, Nigeriu rytuose, Beninu pietry?iuose, Togu ir Gana pietuose, Dramblio Kaulo Krantu pietvakariuose. Neturi pri?jimo prie j?ros. Iki 1984 m. vad. Auk?tutin?s Voltos Respublika.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Burkina Faso istorija .

Ankstyvoji istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Mosi? valstyb?s .

XI a. prad?ioje ? ?ios ?alies teritorij? i? dabartin?s Ganos ?iaur?s vakar? at?jo mosi? gentys. Mosiai pajung? vietines nenesi?, grusi? ir busa gentis. Dogon? gentys pasitrauk? ? ?iaur?.

Bent jau nuo XIV a. did?i?j? dal? dabartinio Burkina Faso teritorijos kontroliavo ?ios mosi? valstyb?s : Uagadugu , Jatenga , Tenkodogas ir Gurma . Vakariniame Burkina Fase svarbiausia buvo bob? valstyb? Gvirikas . XIV Jatenga u?kariavo dal? kaimynini? Malio ir Songajaus teritorij?, trumpam buvo u??musi Timbuktu . Nuo XV a. ?iaur?je buvusios musulmoni?kos Songajaus , Baman? , Sokoto ir kitos imperijos siek? kontroliuoti mosi? karalystes ir platino jose islam?.

Kolonijinis laikotarpis [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Pranc?zijos Auk?tutin? Volta .

XIX a. pabaigoje ?al? ?m? kolonizuoti Pranc?zija . 1895 m. buvo sumu?ta Jatengos armija, 1897 m. Gurma pripa?ino Pranc?zijos protekcij?, galiausiai pasidav? Uagadugu. Nuo 1904 m. iki 1919 m. Auk?tutin? Volta ??jo ? Pranc?zijos kolonijos Auk?tutinio Senegalo ? Nigerio sud?t?, v?liau i?skirta ? atskir? Auk?tutin?s Voltos kolonij?.

1934 m. pastatytas gele?inkelis iki Abid?ano . 1947 m. atkurta Auk?tutin?s Voltos kolonija. ?m? stipr?ti ?Afrikos demokratinis susivienijimas“, kuriam vadovavo Kulibalis, v?liau ? Morisas Jameogo . Nuo 1947 m. iki 1958 m. Auk?tutin? Volta buvo Pranc?zijos u?j?rio teritorija, v?liau gavo autonomin?s respublikos status? Pranc?zijos Sandraugoje. 1959 m. gruod?io m?nes? respublikos prezidentu tapo Jameogo, kuris pirmiausia u?draud? visas partijas, i?skyrus savo.

Nepriklausomyb? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Auk?tutin?s Voltos Respublika .

Tomas Sankara , prad?j?s vykdyti did?iules reformas: prad?ta did?iuliais mastais skiepyti vaikus nuo tym?, meningito ir geltonojo drugio, kiekviename kaime pastatyta po medicinin? dispanser?, per metus ?rengta apie 350 mokykl? ir kita. UNICEF ?itai pavadino Afrikos de?imtme?io ?vykiu. D?l reform? teko gerokai apkarpyti valstyb?s biurokratinio aparato biud?et?, tad charizmati?kasis lyderis u?sitrauk? vyriausyb?s nemalon?. 1987 metais jis ?uvo per pasik?sinim?, o kitas ?alies vadovas ? Blaise Compaore ? atsi?ad?jo reform?. Vis d?lto ?i? reform? pasiekti rezultatai ai?kiai i?skiria Burkina Fas? nuo kit? Vakar? Afrikos valstybi?. ^[2]

Perversmai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

2022 m. sausio 24 d. prezident? Roch? Marc? Christian? Kabore su?m? kariuomen? ir per?m? vald?i? ?alyje, d?l nepakankam? priemoni? kovai su d?ihadistais. ^[3] Sausio pabaigoje pulkininkas leitenantas Paulis-Henri Sandaogo Damiba tapo chuntos lyderiu, ta?iau jau t? pa?i? met? spalio 2 d. sutiko pasitraukti i? pareig?, ver?iamas savo jaunesni?j? karinink?, d?l nesibaigian?i? d?ihadist? i?puoli?. ^[4] 2022 m. spalio 6 d. kapitonas Ibrahimas Traor? per?m? vald?i? ?alyje. ^[5]

Politin? sistema [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Burkina Faso politin? sistema .

Burkina Faso i?gyveno ilg? politinio nestabilumo laikotarp? po to, kai 1960 m. tapo nepriklausomas nuo Pranc?zijos. Per ateinan?ius kelis de?imtme?ius ?vyko keli perversmai, paskutinio i? j? metu (1987 m.) ? vald?i? at?jo prezidentas Blaise Compaore . Jis prad?jo ?gyvendinti demokratines reformas: 1991 m. bir?el? pri?m? nauj? Konstitucij?, sureng? pirmuosius prezidento rinkimus. Reformos sulauk? didelio opozicijos pasiprie?inimo, rinkimai, kuriuose dalyvavo tik Compaore, buvo boikotuojami. 1992 m. ?alyje ?vyko pirmieji parlamento rinkimai, kuriuose dalyvavo kelios partijos. Tuo metu i?kilo su Compaore susijusi ir iki ?iol daugum? parlamente turinti politin? partija ? Kongresas u? demokratij? ir progres? . ^[6] 2015 m. prezidentu tapo bankininkas Rokas Markas Kristianas Kabor? .

Pagal Konstitucij?, Burkina Fasas yra prezidentin? respublika . Penkeriems metams visuotiniuose rinkimuose renkamas prezidentas yra valstyb?s ir vyriausyb?s vadovas, skiriantis ministr? pirminink? ir galintis paleisti parlament?. ?statym? leid?iamoji vald?ia priklauso 111 viet? parlamentui. ? j? nariai renkami kas penkerius metus. Vykdomoji vald?ia sutelkta vyriausyb?s rankose.

Pagal 2011 m. Demokratijos indeks?, Burkina Fasas priskiriamas prie autoritarini? re?im?. ^[7]

Administracinis suskirstymas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Burkina Faso regionai .

Burkina Fasas administraci?kai suskirstytas ? 13 region?. ?ie savo ruo?tu padalinti ? provincijas (j? ?alyje ? 45) ir savivaldybes (301).

Nr.	Regionas	Sostin?

1	Muhuno Kilpos regionas	Dedugu
2	Kaskad? regionas	Banfora
3	Centrinis regionas	Uagadugu
4	Vidurio Ryt? regionas	Tenkodogas
5	Vidurio ?iaur?s regionas	Kaja
6	Vidurio Vakar? regionas	Kudugu
7	Vidurio Piet? regionas	Manga
8	Ryt? regionas	Fada Ngurma
9	Auk?tutini? Basein? regionas	Bobo Diulasas
10	?iaur?s regionas	Uahiguja
11	Vidurio Plok??iakalnio regionas	Ziniar?
12	Sahelio regionas	Doris
13	Pietvakari? regionas	Gaua

Geografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Burkina Faso geografija .

Burkina Fasas ? atskirta nuo j?ros valstyb? Vakar? Afrikoje . Pavir?ius ? banguotos auk?tumos, siekian?ios 200?500 m auk?t?, tarp kuri? i?kyla atskiri kaln? masyvai. Pietvakariuose esan?iame smiltainio masyve yra auk??iausia ?alies vieta ? Tenakuru (749 m). Upi? tinklas gana retas, daugelis ma?esni? upi? sausuoju metu laiku i?d?i?sta. Did?ioji Burkina Faso dalis priklauso Voltos baseinui ? ?ia prasideda visos trys ?ios up?s i?takos: Baltoji Volta , Juodoji Volta ir Raudonoji Volta . Rytin? ?alies pus? patenka ? Nigerio basein?, nedidel?s ?alies dalys pietuose ? ? Komo?s ir Oti baseinus. Burkina Fase yra nedideli? e?er? ( Tengrela , Bamas ir kt.) bei ?lapyni?.

Gamta [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?iaurin? Burkina Faso dalis yra Sahelio gamtiniame regione, kur vyrauja skurd?ios, sausringos savanos . Likusioje ?alies dalyje plyti auk?ta?ol?s savanos, su retmi?kiais ir kr?mynais. Mi?kingumas 2010 m. FAO duomenimis siekia 21 %, ta?iau spar?iai ma??ja. ^[8] Apie 10 % ?alies teritorijos saugoma nacionaliniuose parkuose ir rezervatuose, Burkina Faso teritorijoje yra dalis W nacionalinio parko (pasaulio paveldo objektas).

?alyje aptinkama apie 1515 vabzd?i? , 118 ?uv? , 128 ?induoli? , 477 pauk??i? , 60 ropli? , 1407 augal? r??ys. ^[9] I? did?i?j? gyv?n? Burkina Fase aptinkami drambliai , begemotai , buivolai , li?tai , leopardai , trys krokodil? r??ys.

Pasaulio aplinkos fondo duomenimis, Burkina Faso biologin? ?vairov? susitelkusi beveik vien tik ?alies saugomose teritorijose . U? j? rib? laukin? gamta yra stipriai sunykusi d?l ?em?s ?kio pl?tros, med?iokl?s , mi?k? kirtimo . Manoma, kad Burkina Fase n?ra i?lik? anks?iau ?ia buvusi? gepard? , ?iraf? , oriks? ir kit? r??i? gyv?n?. ^[10]

Klimatas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Klimatas subekvatorinis , su ry?kiais sausuoju ir dr?gnuoju laikotarpiais. Vidutin? metin? oro temperat?ra priklausomai nuo vietov?s svyruoja tarp 24?26 °C ir 30?35 °C. Vidutinis metinis krituli? kiekis ? 500?1000 mm, did?ioji dauguma i?krenta gegu??s?rugs?jo laikotarpiu (?iaur?je lietingasis laikotarpis trumpesnis nei pietuose). ?iem? nuo Sacharos pu?ia sausringas v?jas harmatanas .

Uagadugo klimatas
M?nuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Vid. temperat?ra °C	24,5	28,5	32	33	32	30	28	26,5	28	29	29	26	28,8
Krituliai mm	0	2	13	16	83	122	203	280	144	33	1	0	897
Duomenys: Burkina Faso klimatas, Uagadugu ^[11] 2013 02 10

Ekonomika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Burkina Faso ekonomika .

Burkina Fasas yra viena i? skurd?iausi? pasaulio ?ali?. Dauguma gyventoj? dirba ?em?s ?kyje. Ma?iau nei 10 % ?alies ?emi? yra dirbamos be dr?kinimo sistem?. Pagrindinis ?em?s ?kio pelno produktas yra medviln?. Kiti ?em?s ?kio produktai yra rie?utai, sezamai, sorgai, soros, kukur?zai, ry?iai. Auginami galvijai, avys, o?kos.

?alies pramon? gamina tik medviln?s pluo?t?, maisto produktus, plataus vartojimo prekes. Burkina Fasas turi ma?? kasybos pramon?. Kasamas manganas, fosfatai. Kiti ma?i mineraliniai i?tekliai n?ra i?tyrin?ti. ?alis turi gan ger? susisiekimo sistem?.

Burkina Faso importas da?niausiai b?na didesnis u? eksport?. ?alis remiasi kit? ?ali? pagalba. Importuojami maisto produktai, kuras. Eksportuojama medviln?, gyvuliai, auksas. Pagrindiniai ?alies main? partneriai yra Kinija , Pranc?zija , Dramblio Kaulo Krantas , Singap?ras . Daug vyr? migruoja ? Dramblio Kaulo Krant? , bei Gan? sezoniniam darbui.

Demografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Burkina Faso demografija .

Did?ioji dalis Burkina Faso gyventoj? gyvena pietin?je ir centrin?je ?alies dalyje. ?imtai t?kstan?i? ?moni? i? Burkina Faso emigruoja ? Dramblio Kaulo Krant? ir Gan?, didel? dalis j? sezoniniam ?em?s ?kio darbui.

Burkina Fase gyvena daug skirting? Afrikos taut?. Did?iausia i? j? yra mosiai , kurie sudaro daugiau nei 40 % ?alies populiacijos. ^[12] Mosiai teigia, kad yra kil? i? kari?, kurie ? dabartin? Burkina Faso teritorij? imigravo i? Ganos ir ?k?r? imperij?, kuri gyvavo ilgiau nei 800 met?. Daugelis mosi? u?siimin?ja ?em?s ?kiu ir jie iki ?iol turi savo karali?.

Pasak 2003 m. apskai?iavim?, 15 m. ir vyresni? ?moni? ra?tingumas yra tik 21,8 % (vyr? ? 29,4 %, moter? ? 15,2 %). Anot 2009 m. apskai?iavim?, vidutin? numatomo gyvenimo trukm? skai?iuojant nuo gimimo ?alyje yra 52,95 met? (vyr? ? 51,04 m., moter? ? 54,91 m.). ^[12] Gyventoj? am?iaus strukt?ra: ^[12]

0-14 met?: 46,2 %
15-64 met?: 51,3 %
65 met? ir vyresni: 2,5 % (2009 m. apsk.)

Am?iaus mediana ?alyje yra tik 16,8 met?. Tai yra vienas i? ma?iausi? rodikli? pasaulyje. ^[13]

AIDS paplitimas tarp suaugusi?j? Burkina Fase yra 1,6 % ? nei?siskiriantis i? kit? Afrikos valstybi?. 2007 metais nuo AIDS mir? ma?daug 9 200 ?moni?. ^[12]

Me?et? Bobo Diulase, kuri? kartu dirbdami pastat? ?vairi? tik?jim? ?mon?s. Tai rodo, kad Burkina Faso gyventojai priima ir toleruoja kitas religijas.

Religija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Tiksli? duomen? apie pasiskirstym? pagal religijas n?ra. Pasak paskutinio (1996 m.) sura?ymo, 60 % gyventoj? praktikuoja islam? . Did?ioji dalis ?alies musulmon? yra sunitai , bet yra ir nema?ai ?iit? . Taip pat, pasak vald?ios apskai?iavim?, 24 % populiacijos praktikuoja vietines tradicines religijas, 17 % yra Romos katalikai ir 3 % yra ?vairi? pakraip? protestantai . ^[14] Anot C?V fakt? knygos, musulmonai sudaro 50 % populiacijos, vietini? religij? atstovai ? 40 %, o krik??ionys ? 10 %. ^[12] Musulmonai yra susikoncentrav? ?alies pakra??iuose, o daugelis krik??ioni? gyvena centrin?je ?alies dalyje. Vietin?s religijos labiau paplitusios kaimuose. ^[14]

Populiari Burkina Faso patarl? teigia, kad ?50 % yra musulmonai, 50 % yra krik??ionys ir 100 % yra animistai “. Tai rodo, kad net musulmonai ir krik??ionys Burkina Fase vertina ir da?niausiai bent truput? praktikuoja senuosius animistinius ritualus. Ateist? ?alyje prakti?kai n?ra. ^[14]