Bavarijos kurfiurstyst?

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bavarijos kurfiurstyst?
vok. Kurfurstentum Bayern
?ventosios Romos imperijos dalis

1623 ? 1806
Flag herbas
V?liava Herbas
Location of {{{paprastas_pav}}}
Location of {{{paprastas_pav}}}
Bavarijos kurfiurstyst? (raudona) 1648 m.
Sostin? Miunchenas
Valdymo forma Paveldimoji monarchija
Bavarijos kurfiurstas
 1623?1651 m. ( pirmas ) Maksimilianas I
 1799?1806 m. ( paskutinis ) Maksimilianas IV Juozapas
Istorija
 - Suteiktas kurfiurstyst?s titulas 1623 m.
 - Paskelbta karalyste 1806 m.

Bavarijos kurfiurstyst? , Bavarijos kunigaik?tyst? , arba Bavarijos elektoratas ( vok. Kurfurstentum Bayern ) ? ?ventosios Romos imperijos kurfiurstyst? Bavarijoje , gyvavusi nuo 1623, kai Bavarijos kunigaik?tystei suteiktas kurfiurstyst?s titulas, iki 1806 m., kai j? pakeit? Bavarijos karalyst? , tais pa?iais metais i?stojusi i? imperijos. Sostin? ? Miunchenas .

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Bavarijos kunigaik?tyst? vald?iusi Vitelsbach? dinastija pagal 1356 m. Aukso bul? ( lot. Bulla Aurea ) taip pat vald? Pfalco kurfiurstyst? ? vien? i? septyni? ?ventosios Romos imperijos imperatoriaus rink?j?. [1] Rinkimo teis?s netur?j? Bavarijos Vitelsbachai jos siek? nuo pat kurfiurstyst?s pripa?inimo Pfalco gimin?s linijai. [2]

Imperatorius Karolis VII , XVIII a. (Georgas Demar?)

Bavarijos kurfiurstas (Karolis I), Austrijos ?p?dinyst?s karo metu pretendav?s ? imperijos sost?.

Kurfiurstyst?s suk?rimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Trisde?imties met? karo metu 1621 m. Pfalco kurfiurstyst?s pfalcgrafui ir elektoriui Frydrichui V paskelbta imperatori?koji nemalon? ( vok. Reichsacht ) ? viso turto ir teisi? panaikinimas ? d?l dalyvavimo ?ek? sukilime (1618?1620). Kurfiursto titulas ir Veideno , Park?teino bei Peil?teino amtai (vals?iai) perleisti Bavarijos kunigaik??iui Maksimilianui I . Bavarijos kunigaik?tyst? tapo kurfiurstyste. Imperatorius Ferdinandas II Maksimilianui 1628 m. taip pat pardav? Auk?tutinio Pfalco teritorij?. [3] Kar? u?baigusi Vestfalijos taika (1648 m.) patvirtino Maksimiliano gaut? titul?, teises ir valdas. [4]

Karalyst?s titulo suteikimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Bavarijos karalyst? .

Presburgo , arba Bratislavos, taika (1805 m. gruod?io 26 d.) Bavarijai pripa?intas karalyst?s titulas. 1806 m. sausio 1 d. kurfiurstas Maksimilianas IV Juozapas pasiskelb? Bavarijos karaliumi Maksimilianu I Juozapu, o liepos 12 d. Bavarija prisijung? prie Reino konfederacijos . [reikalingas ?altinis] T? pa?i? met? rugpj??io 6 d., Pranci?kui II atisakius ?ventosios Romos imperijos sosto ir jos narius atleidus nuo vis? priesaik? bei ?sipareigojim?, imperija panaikinta. [5]

Galerija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

I?na?os [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. Henderson, Ernest F. (1896). ?The Golden Bull of the Emperor Charles IV 1356 A.D.“ . Select Historical Documents of the Middle Ages . London: George Bell and Sons.
  2. Hergemoller, Bernd-Ulrich (2010 m. kovo 8 d.). ?Goldene Bulle, 1356“ . Historisches Lexikon Bayerns . Nuoroda tikrinta 2023-04-11 .
  3. Rall, Hans; Rall, Marga (1994). Die Wittelsbacher: von Otto I. bis Elisabeth I. Wien: Tosa Verlag. p. 268. ISBN   3-85001-485-1 .
  4. ?Die Westfalischen Friedensvertrage vom 24. Oktober 1648. Texte und Ubersetzungen“ . Acta Pacis Westphalicae . Nordrhein-Westfalische Akademie der Wissenschaften und der Kunste. Supplementa electronica, 1 . Nuoroda tikrinta 2023-04-11 .
  5. Zeumer, Karl (1913). ?Erklarung des Kaisers Franz II. uber die Niederlegung der deutschen Kaiserkrone. ? 1806, Aug. 6.“ . Quellensammlung zur Geschichte der Deutschen Reichsverfassung in Mittelalter und Neuzeit . Tubingen: Verlag von J.C.B. Mohr (Paul Siebeck). pp. 538?539 . Nuoroda tikrinta 2023-04-11 .