?iam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorod? ? patikimus ?altinius . J?s galite pad?ti Vikipedijai ?ra?ydami tinkamas i?na?as ar nuorodas ? patikimus ?altinius .

Baud?iamoji teis?  ? vie?osios teis?s ?aka ; visuma teis?s norm? , kuriomis veikos yra u?draud?iamos, ?vardijamos kaip baud?iamosios ir u? jas nustatomos sankcijos . Daugelyje valstybi? baud?iamoji teis? kodifikuota. ^[1]

Baud?iamosios normos ? apsaugin?s. J? reguliavimo metodas ? imperatyvinis : baud?iamosios taisykl?s yra tiksliai apibr??iamos, jos negali b?ti pakei?iamos ?ali? susitarimu, privalomos laikytis, jas taikyti ir vykdyti. J? reikalavim? ?gyvendinimui gali b?ti panaudojama (valstyb?s) prievarta.

Baud?iamosios teis?s normomis ?tvirtintos sankcijomis siekiama paveikti teis?s pa?eid?j? , kuriam u? baud?iam?j? veik? numatomi tam tikri asmeninio ar turtinio pob?d?io suvar?ymai. Baud?iamoji teis? kaip teisinio reguliavimo priemon? yra laikoma ultima ratio , tai yra sankcij? ?tvirtinimo baud?iamaisiais ?statymais turi b?ti imamasi tik tada, kai ne?manoma kitomis socialin?mis, teisin?mis priemon?mis (ap)ginti teisini? g?ri?, kurie yra pa?eidin?jami. ^[2]

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?i? straipsnio dal? reik?t? i?pl?sti .

Ankstyviausios civilizacijos paprastai nedar? skirties tarp civilin?s ir kriminalin?s teis?s. Pirmuosius ra?ytinius teisynus suk?r? ?umerai . Apie 2100?2050 m. pr. m. e. ?ro valdovas Ur-Namu pri?m? Urnamu teisyn? (jo tekstas i?liko). ^[3] Egzistavo ir dar ankstyvesnis Laga?o valdovo Urukaginos teisynas, ta?iau iki ?i? dien? jis nei?liko. Kitas svarbus to meto teisynas ? Hamurabio kodeksas , sudar?s babilonie?i? teis?s pagrind?. ^[4]

Senov?s graik? baud?iam?j? ?statym? i?liko tik fragmentai (pvz., Solono , Drakono). ^[5]

Po?akiai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pla?i?ja prasme baud?iamoji teis? skirstoma ? 2 po?akius: ^[6]

• materialin? baud?iamoji teis?
• formalioji (procesin?) baud?iamoji teis?.

Materialin? baud?iamoji teis? ? visuma teis?s norm?, u?draud?ian?i? veikas kaip nusikalstamas ir numatan?i? u? ?i? draudim? pa?eidim? atitinkamas bausmes arba kitas poveikio priemones kaip ?ios veikos pasekmes, taip pat atleidim? nuo bausm?s ar bausm?s palengvinim?.

Baud?iamoji teis? gali b?ti suprantama objektyvi?ja ir subjektyvi?ja prasme.

Objektyvi?ja prasme ? tai visuma draudim? ir ?pareigojim?, kit? taisykli?, kurias ?tvirtina baud?iamosios teis?s normos. Baud?iamoji teis? subjektyvi?ja prasme ? asmens (vie?osios organizacijos) teis?, juridin? socialin? galimyb? bausti asmen? u? veik?, kuria k?sinamasi ? svarbius teisinius g?rius . Ji preziumuojama , yra negin?ijama, kadangi tam tikra ?moni? bendruomen? ? tiesiogiai arba per atstovus ( institucijas ) ? nustato (visuomenin?) (san)tvark?, tod?l gali ir bausti u? jos pa?eidimus . Pirmyk?t?je bendruomen?je ? tam tikra ?moni? grup?, v?liau ? atitinkama korporacija (religin? bendruomen?, pvz., Katalik? Ba?ny?ia , ?r. kanon? teis? ), dar v?liau ? valstyb? per?m? vykdyti teisingumo funkcijas. Vakar? valstyb?s esant prievartos monopoliui, pripa??stama valstyb?s teis?s (nu)bausti asmen?, padarius? nusikaltim? . Kiekvienas visuomen?s narys turi teis? reikalauti i? valstyb?s, kad b?t? u?tikrintas jo saugumas. ?i teis? suponuoja valstyb?s pareig? ginti savo visuomen?s narius, tuo pa?iu ir pareig? u?kirsti keli? nusikaltimams.

Apsaugos objektas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Baud?iamosios teis?s normomis ginami ne visi teisiniai g?riai. Atsi?velgiama ? j? svarb? visuomen?je ir galimos ?alos pob?d?, mast?. Kadangi daugelis visuomenini? g?ri? ginami kit? teis?s ?ak? ( civilin?s teis?s , administracin?s teis?s ) normomis, baud?iamoji teis? laikoma paskutin? priemon? ( ultima ratio ) padarius teis?s pa?eidim? . ^[7] Baud?iamosios teis?s normomis saugomi tik svarbiausi visuomen?s g?riai.

Santykis su kitomis teis?s ?akomis [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Baud?iamoji teis? ?tvirtina veikas, numato sankcijas, baud?iamojo proceso teis? ? ?tvirtina taisykles d?l bausmi? ir sankcij? taikymo, bausmi? vykdymo teis? ? nustato konkre?i? sankcij? vykdymo tvark?, re?im?, konkre?ias s?lygas, kompetentingas institucijas ir j? pareigas (pvz., atskir? laisv?s at?mimo viet? status? ir veiklos klausimus). ?ios 3 penitenciarin?s sistemos teis?s ?akos s?lygoja viena kit?, glaud?iai susijusios, viena be kitos negali b?ti taikomos, kadangi sudaro viening? visum?.

Baud?iamoji, kaip ir civilin? teis?, yra materialin? teis?, kadangi nustato bendr?sias taisykles d?l atitinkam? visuomenini? santyki? reguliavimo, tod?l yra reikalinga proceso teis?s norm?, kad gal?t? b?ti taikoma, o teis? kaip socialinis reguliatorius b?t? veiksmingas.

Teis?s ?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1. Tarptautin? teis?
2. Vir?vyriausybin? teis? (Europos S?jungos teis?s aktai).
3. Baud?iamasis ?statymas  ? apibr??ia baud?iam?sias veikas ir numato sankcijas
4. Konstitucija  ? ?tvirtina pamatiniai teisin?s sistemos darinius, da?nai ir baud?iamosios teis?s principus
5. Teis?s principai
6. Teisinis precedentas  ? teism? ir kitokia teis?saugos institucij? praktika
7. I?ai?kinimai, teism? praktikos apibendrinimai bei kasaciniai sprendimai baud?iamosiose bylose, kuriuos priem? Auk??iausias Teismas .

Baud?iamasis ?statymas ? svarbiausias teis?s ?altinis Kontinentin?s teis?s valstyb?se. Kodifikuotas norminis teis?s aktas ? Baud?iamasis kodeksas , kuriame ?tvirtinama baud?iamosios teis?s norm? sistema, detalizuojamos veik? sud?tys, nustatomos bausm?s ir ?tvirtinamos bausmi? r??ys. Baud?iam?j? kodeks? sudaro Bendroji ir Specialioji (ypatingoji) dalys. ^[8]

Baud?iamosios teis?s mokslas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Penalistika .

Baud?iam?j? teis? tiria teis?tyros ?aka ? baud?iamosios teis?s mokslas (penalistika, baud?iamoji teis?tyra).

Literat?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Armanas Abramavi?ius , ?epas A., Drak?ien? A., Nocius J., Vladas Pavilonis V., Jonas Prapiestis , ?vedas G. Baud?iamoji teis?. Vilnius, 1998, Eugrimas.

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikisritis: Baud?iamoji justicija