Kitos reik?m?s ? Augustas (reik?m?s) .

Gajus Julijus Cezaris Oktavianas Augustas
Romos imperatorius
Augustas i? Prima Portos (I a. statula)
Julij??Klaudij? dinastija
Gim?	63 m. pr. m. e. rugs?jo 23
Mir?	14 m. e. m. rugpj??io 19
T?vas	Gajus Oktavijus
Motina	Atia Balba Caesonia
Sutuoktinis (-?)	1) Klodija, 2) Skribonija, 3) Livija Druzila
Vaikai	Julija Vyresnioji
Romos imperatorius
Vald?	27 m. pr. m. e. sausio 16 - 14 m. e. m. rugpj??io 19
Pirmtakas	Konsulas
?p?dinis	Tiberijus
Vikiteka	Augustas

Gajus Julijus Cezaris Oktavianas Augustas ( lot. Gaius Julius Caesar Octavianus Augustus , tikrasis vardas Gajus Oktavijus Turinas ( CAIVS·OCTAVIVS·THVRINVS ), 63 m. pr. m. e. rugs?jo 23 d. Romoje ar Veletryje ? 14 m. e. m. rugpj??io 19 ) ? pirmasis Romos imperatorius , vald?s nuo 27 m. pr. m. e. iki savo mirties 14 m. e. m.

Jaunyst? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Augustas gim? Romoje (ar Veletryje), jo tikrasis vardas buvo Gajus Oktavijus ( Gaius Octavius ) ^[1] . Netrukus po Oktavijaus gimimo t?vas s?nui suteik? pavard? Turinas, pasak Svetonijaus, nor?damas priminti savo pergal? prie? mai?taujan?ius Turij? vergus ^[2] . Augustas buvo kil?s i? gerbiamos, ta?iau nei?skirtin?s raiteli? ?eimos. Jo t?vas Gajus Oktavijus buvo Makedonijos provincijos valdytojas ^{[3] [4]} iki mirties 59 m. pr. m. e. , kai Oktavijui buvo sukak? ketveri metai. J? i?augino pat?vis Lucijus Marcijus Filipas ir Augusto motina Julijaus Cezario sesers Julijos dukt? Atija Vyresnioji ( Atia Maior ). 46 m. pr. m. e. Cezaris ?s?nijo seser?n? ir paskyr? j? savo paveld?toju. Pagal rom?ni?kus ?s?nijimo papro?ius, seser?nas gavo savo ?s?nytojo vard? ir pavard? ? Gajus Julijus Cezaris. Be to, pagal papro?ius biologinei kilmei nurodyti, ( Oktavij? gimin? ) naudojo vard? Oktavianas. ^{[reikalingas ?altinis]}

Vald?ios u??mimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Cezario ?p?dinis [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Cezario nu?udymo metu per Kovo idas ( kovo 15 d.) 44 m. pr. m. e. Oktavianas studijavo ir dalyvavo kariniuose apmokymuose Apolonijos mieste (Ilyrijoje). Nepaklaus?s kai kuri? karini? pareig?n? patarimo pab?gti su kariais ? Makedonij?, i?plauk? ? Italij? i?siai?kinti ar turi politin? kapital? ir saugum?. I?lip?s prie Lupij? netoli Brundisijaus, su?inojo Cezario testamento turin? ir tik tada nusprend? tapti Cezario politiniu ?p?diniu, bei dviej? tre?dali? jo turto savininku. Netur?damas teis?t? vaik? (jo dukra Julija mir? 54 m. pr. m. e. ), Cezaris ?s?nijo s?n?n? Oktavian? ir paliko jam turt? bei pavard?, tod?l Oktavianas tapo Julijum Cezariu . Rom?n? tradicija reikalavo prid?ti pavard? Oktavianas, kad taip b?tu nurodyt? jo biologin? kilm?. Ta?iau n?ra ?rodym?, kad jis naudojosi savo biologine pavarde. Markas Antonijus v?liau apkaltino Oktavian? gavus ?vaikinim? u? seksualines paslaugas, bet Svetonijus teig?, kad tai ? ?mei?tas.

Oktavianui patekti ? Romos politin?s hierarchijos vir??n? reik?jo daug pinig?. ?iltai sutiktas Cezario kari? Brundisijuje, pareikalavo dalies pinig?, kurie buvo Cezario paskirti ruo?iamam karui su Partija Artimuosiuose Rytuose. Tai buvo 700 mln. sestercij? . Senatas, tyr?s valstybini? l??? dingim?, nieko nesi?m? prie? Oktavian?, nes jis tuos pinigus panaudojo suburti armij? prie? Antonij?, did?iausi? Senato prie??. Oktavianas taip pat pasisavino Romos rytini? provincij? metin? mokest? be niekieno leidimo. Jis prad?jo rinkti asmenin? armij? remdamasis Cezario veteranais ir kariais, kurie buvo skirti kariauti su partais bei pabr??damas, kad yra Cezario ?p?dinis. ?ygiuodamas ? Rom? jis ? savo pus? patrauk? Kampanijoj buvusius veteranus. Bir?elio m?nes? jis tur?jo 3 t?kst i?tikim? veteran? ir kiekvienam mok?jo 500 denar? alg?.

Augustas atvyko ? Rom? 44 m. pr. m. e. gegu??s 6 d. ir rado konsul? Mark? Antonij?, buvus? Cezario koleg?, sudarius? nerimasting? taik? su jo ?udikais. Jie suteik? bendr? amnestij? gegu??s 17 d., bet Antonijui pavyko daugum? j? i?vyti i? Romos. Taip atsitiko d?l jo ?u?degan?ios“ kalbos per Cezario laidotuves, nukreipusios minios pykt? ant ?udik?. Antonijus ir Oktavianas prad?jo konkuruoti d?l Cezar? r?musios frakcijos lyderio vietos. Markas Antonijus prarado daug paramos i? prad?i? prie?in?sis Cezario sudievinimui. Oktavianui nesisek? i? Antonijaus atgauti Cezario turto, bet jis per vasar? patrauk? Cezario r?m?jus ? savo pus?. Rugs?jo m?nes? optimat? oratorius Markas Tulijus Ciceronas prad?jo savo kalbom u?sipulti Antonij?, nes jame ??velg? did?iausi? Senato prie??. Kadangi Romoje jis tapo nepopuliarus, o konsulo pareig? laikas art?jo ? pabaig?, Markas Antonijus band? priimti ?sakym?, kad save paskirt? Cizalpin?s Galijos, kuri? vald? Decimas Brutas, valdytoju. Tuo tarpu Oktavianas kaup? savo armij? ir lapkri?io 28 d. papirko du Marko Antonijaus legionus pereiti ? savo pus?. Tai matydamas Antonijus, Senato palengv?jimui, pab?go ? Cizalpin? Galij?, kuri tur?jo b?ti jam perduota sausio 1 d.

Pirmasis konfliktas su Antonijumi [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kai Decimas Brutas atsisak? perduoti Cizalpin? Galij?, Antonijus j? apgul? Mutinoje. Senato sprendimus nutraukti smurt? Markas Antonijus ignoravo, nes Senatas netur?jo armijos. Tai buvo galimyb? pasireik?ti Oktavianui. Ciceronas taip pat gyn? Oktavian? nuo Antonijaus paty?i? d?l ?emos kilm?s, jis teig?, kad ?mes neturime nuostabesnio tradicinio pamaldumo pavyzd?io jaunimo tarpe“. Tai buvo, pasak Cicerono, jo atsakas Antonijui, kuris pasak? Oktavianui: ?tu, berniuk, u? visk? skolingas savo vardui“. Tad Cicerono pastangomis Oktavianas 43 m. pr. m. e. sausio 1 d. tapo senatoriumi ir jam buvo suteikta teis? balsuoti su buvusiais konsulais. Be to jam buvo suteiktas imperium (vadovavimo galia), legalizuojantis jo armij?. Senatas paved? jam ir abiem konsulams Hircijui bei Pansai kariauti su Antonijumi. 43 m. pr. m. e. baland?io m?nes? Antonijus buvo nugal?tas Forum Galoro ir Mutinos m??iuose ir atsitrauk? ? Transalpin? Galij?. Ta?iau abu konsulai m??yje ?uvo ir Oktavianas tapo vieninteliu armijos vadu.

Senatas steng?si pergali? nuopelnus priskirti Decimui Brutui ir band? jam perduoti konsul? legionus, bet Oktavianas pasiprie?ino. Jis pasiliko Po sl?nyje ir atsisak? daugiau kariauti su Antonijumi. Liepos m?nes? centurionai, pasi?sti ? Rom?, reikalavo Oktavian? paskirti konsulu, nes Hircijaus ir Parsos vietos buvo laisvos. Jie taip pat reikalavo panaikinti dekret?, skelbiant? Antonij? visuomen?s prie?u. Kai jam buvo atsakyta jis nu?ygiavo ? Rom? su a?tuoniais legionais. Jis nesutiko karinio pasiprie?inimo ir 43 m. pr. m. e. rugpj??io 19 d. jis i?renkamas konsulu su giminai?iu Kvintu Pedijum . Tuo tarpu Antonijus sudar? s?jung? su Lepidu .

Antrasis triumviratas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

43 m. pr. m. e. spalio m?nes? Oktavianas, Antonijus ir Lepidas susitiko prie Bolon?s sudaryti II triumvirat? . Proskripcijomis ir teroru triumvirai susidorojo su savo prie?ininkais. 300 senatori? ir 2000 raiteli? buvo paskelbta nusikalt?liais, o j? ?em? buvo atimta. Nesp?j? pab?gti buvo nu?udyti. ?ios proskripcijos i? dalies ai?kinamos pinig? poreikiu art?jan?iam konfliktui su Marku Junijum Brutu ir Gajum Kasijum Longinu . U? esan?i?j? s?ra?uose are?t? buvo apdovanojama. Visa tai buvo daugiau nei ?udik? ir j? s?junginink? med?iokl?. I? prad?i? Oktavianas prie?inosi proskripcijoms, nes nor?jo i?saugoti savo s?jungininko Marko Tulijaus Cicerono gyvyb? (jis buvo s?ra?e). Ta?iau Antonijaus neapykanta Ciceronui buvo nepajudinama ir Ciceronas tapo aplinkybi? auka. Respublikos senatori? mirtys leido triumviratui tu??ias vietas u?pildyti r?m?jais. XX a. istorikai tai vadina ?Romos revoliucija“, nes ji suk?l? toli siekian?i? pasekmi?.

42 m. pr. m. e. sausio 1 d. Senatas pripa?ino Cezar? Romos valstyb?s dievybe, ?Divus Iulius“. Oktavianas tuo naudojosi, pabr??damas, kad yra Divi filius (Dievo s?nus).

Antonijus ir Oktavianas nusiunt? prie? Cezario ?udikus 28 legionus. Makedonijoje dviejuose m??iuose prie Filip? 42 m. pr. m. e. spalio m?nes? jie sumu?? respublikon? Bruto ir Kasijaus kariuomen? ir jie nusi?ud?. V?liau Antonijus naudojosi ?iuos m??ius kaip pavyzd?ius pa?eminti Oktavian?, nes juos laim?jo Antonijaus kariai. Be to jis skelb? Oktavian? esant bailiu, nes jis tiesiogin? vadovavim? armijai patik?jo Markui Vipsanijui Agripai .

Po m??io Antrasis triumviratas pasidalino teritorijas: Oktavianui atiteko Galija, Ispanija, Italija, Antonijus i?keliavo ? Egipt?, kur tapo Kleopatros s?jungininku, o Lepidui atiteko Afrikos provincija. Oktavianas tur?jo nuspr?sti kur Italijoje apgyvendinti de?imtis t?kstan?i? Makedonijos kampanijos veteran?, kurie tur?jo b?ti paleisti. Pana?us skai?ius u? respublikonus kovojusi? veteran?, gal?jusi? lengvai pereiti pas Oktaviano prie?us, irgi reikalavo ?em?s. Nebuvo pakankamai valstyb?s kontroliuojamos ?em?s, tad Oktavianui liko dvi i?eitys: ?pykdyti daug rom?n? konfiskuojant j? ?emes ar ?pykdyti daugyb? kareivi?, kurie gal?t? sudaryti jam galing? opozicij?. Jis nusprend?, kad kareiviai svarbesni ir tai paveik? 18 rom?n? miest?, kuri? gyventojai buvo visi?kai ar dalinai i?keldinti.

Mai?tai ir vedybin?s s?jungos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nepasitenkinimas Oktaviano i?keldinimo politika daugel? padr?sino paremti Liucij? Antonij? , Marko Antonijaus brol?, kur? r?m? Senato dauguma. Tuo tarpu Oktavianas papra?? skyryb? su ?mona Klodija Pulchra , Fulvijos ir jos pirmo vyro Publijaus Klodijaus Pulcherio dukra. Kadangi j? santuoka niekada nebuvo galutinai ?teisinta, jis gra?ino Klodij? motinai. Fulvija, Marko Antonijaus ?mona, nusprend? imtis veiksm?. Kartu su Liucijum Antonijum ji sutelk? Italijoj armij? kautis prie? Oktavian?. Tai buvo politinis ir karinis lo?imas, nes kari? algos priklaus? nuo triumvirato. Liucijus ir jo s?jungininkai buvo greitai apsupti Perusijoje (dabar Perud?ija ) ir Oktavianas juos privert? pasiduoti 40 m. pr. m. e. prad?ioje. Liucijaus ir armijos buvo pasigail?ta, nes jis buvo Marko Antonijaus, Ryt? valdovo, giminaitis, o Fulvija buvo i?tremta ? Sicion?. Ta?iau Oktavianas neparod? gailes?io daugybei Liucijaus s?junginink?, kovo 15 d., per Cezario mirties metines jis paskyr? mirties bausm? 300 senatori? ir raiteli?, kurie buvo Liucijaus r?m?jai. Perusija buvo apipl??ta ir sudeginta kaip persp?jimas. ?is ?vykis sutep? Oktaviano karjer? ir j? daug kas kritikavo, tarp j? to meto poetas Sekstas Propercijus .

Sekstas Pomp?jus , Pirmojo triumvirato nario s?nus ir vis dar i?davikas generolas po Cezario pergal?s prie? Pomp?j? , ?sik?r? Sicilijoje ir Sardinijoje , po Antrojo triumvirato susitarimo 39 m. pr. m. e. Antonijus ir Oktavianas rungtyniavo d?l s?jungos su Pomp?jum, kuris, ironi?ka, buvo respublikon?, o ne Cezario frakcijos narys. Oktavianas pasiek? laikin? s?jung? ved?s Skribonij? , Liucijaus Skribonijaus Libono , Pomp?jaus r?m?jo ir uo?vio, dukter?. Ji pagimd? vienintel? biologin? Oktaviano vaik?, Julij? , kuri gim? j? skyryb? dien?, kad Oktavianas gal?t? vesti Livij? Drusil? nepra?jus n? metams po santuokos su Skribonija prad?ios.

Tuo metu Egipte Markas Antonijus tapo Kleopatros meilu?iu ir jie susilauk? trij? vaik?: Aleksandro Helijaus, Kleopatros Selen?s II ir Ptolem?jaus Filadelfo. Pasteb?j?s prast?jan?ius santykius su Oktavianu, jis paliko Kleopatr? ir su didele armija i?plauk? ? Italij? 40 m. pr. m. e. , kur apgul? Brundisij?. Ta?iau ?is konfliktas abiem buvo netinkamas: centurionai, tap? svarbia politine fig?ra, atsisak? kautis, o legionai jiems pritar?. Tuo metu Sicione nuo staigios mirties mir? Fulvija, kai Antonijus keliavo su ja susitikti. D?l Fulvijos mirties ir centurion? mai?to abu triumvirato nariai susitaik? pasira?ydami Brundisijaus sutart?. ^[5] Lepidas liko Afrikoj, Oktavianas Vakaruose, o Antonijus Rytuose, ta?iau Italija buvo atvira visiem, norintiems joje rinkti karius. ?i s?lyga Antonijui buvo bereik?m?, nes jis vald? Rytus. Sutvirtinti s?jung? Oktavianas atidav? seser? Oktavij? Markui Antonijui ? ?monas ir ji nuo jo susilauk? dviej? dukter?, kurias pavadino Antonijomis.

Karas su Pomp?jumi [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Sekstas Pomp?jus k?l? gr?sm? Oktavianui stabdydamas jav? siuntas ? Italij?. Pomp?jaus s?nus buvo admirolas atsakingas u? tai, kad Italijoje kilt? badas. ^[5] Laikinas susitarimas buvo pasiektas 39 m. pr. m. e. Misene. ^{[6] [7] [8]} . Romos valdos dabar buvo padalintos tarp Oktaviano Vakaruose ir Marko Antonijaus Rytuose. ^[9] . Vienas i? Pomp?jaus admirol? j? i?dav? ir perdav? Oktavianui Korsik? ir Sardinij?, bet jam vis dar reik?jo Antonijaus paramos prie? Pomp?j?. Antonijus j? par?m? ir Antrasis triumviratas buvo prat?stas penkeriems metams skai?iuojant nuo 37 m. pr. m. e. ^{[10] [6]} Markas Antonijus taip pasielg?, pats nor?damas gauti param? karui su partais Artimuosiuose Rytuose, kad atker?yt? u? rom?n? pralaim?jim? prie Kar?s 53 m. pr. m. e. ^[6] Tarento susitarime Antonijus pa?ad?jo Oktavianui 120 laiv? kovai su Pomp?jum, o jis Markui Antonijui tur?jo atsiusti 20 t?kst. legionieri? kovai su partais. ^[11] Ta?iau Oktavianas atsiunt? tik de?imtadal? ?ad?t? kari?, ty?in? provokacija, kurios Antonijus nepamir?o, kai jie susitiko m??io lauke po ?e?eri? met?. ^[11]

Oktavianas ir Lepidas prad?jo operacij? prie? Sekst? Sicilijoje 36 m. pr. m. e. ^[12] Nepaisant kli??i?, Agripa sunaikino beveik vis? Seksto Pomp?jaus flotil? Naulocho m??yje 36 m. pr. m. e. rugs?jo 3 d. ^[7] Sekstas su likusiais kariais pab?go ? Rytus, bet vienas Antonijaus generolas j? pagavo Milete ir ?vykd? mirties bausm? 35 m. pr. m. e. ^[7] Lepidas ir Oktavianas surinko pasidavusius Pomp?jaus karius, tod?l Lepidas pasijuto pakankamai galingu, kad pareikalaut? Sicilijos sau ir ?sakyt? Oktavianui i?vykti. ^[7] Ta?iau Lepido kariai per?jo pas Oktavian?, nes buvo nuvarginti kov?, o Oktaviano pa?adai buvo labai viliojantys ^[7] . Lepidas pasidav? Oktavianui, jis i?liko pontifex maximus (?ventik? koled?o galva), bet buvo i?mestas i? triumvirato, o jo karjera pasibaig?, kai jis buvo i?tremtas ? Cape Circei vil? Italijoje. ^{[7] [13]} Romos valdos dabar buvo padalintos tarp Oktaviano Vakaruose ir Marko Antonijaus Rytuose. Kad palaikyti stabilum? savo valdose Oktavianas u?tikrino pilie?i? teis? ? j? turt?. ??kart paleid?iamus karius jis ?k?r? u? Italijos rib?, o 30 t?kst verg?, kurie buvo pab?g? pas Pomp?j?, kad stot? ? armij? ir laivyn?, gra?ino rom?nams ?eimininkams. ^[9]

Karas su Antonijum

Tuo tarpu paai?k?jo, kad Marko Antonijaus karas su partais yra jam nes?kmingas. Tai sutep? jo kaip lyderio ?vaizd?, o tik 2 t?kst. legionieri?, atsi?st? su Oktavija vargiai papild? jo paj?gas. Antra vertus, Kleopatra gal?jo atstatyti jo armijos j?g? ir jis buvo jos meilu?iu, tad jis nusiunt? Oktavij? atgal ? Rom?. Nors Antonijus galvojo atstatyti armij?, ?is ?vykis i??jo ? naud? Oktavianui, kuris prad?jo skelbti propagand? , kad Antonijus neb?ra rom?nas, nes atsisak? teis?tos rom?n? sutuoktin?s d?l ?rytieti?kos meilu??s“. 36 m. pr. m. e. Oktavianas sugalvojo politin? gudryb?, kad atrodyt? ma?iau autokrati?kas, o Antonijus didesnis piktadarys: jis paskelb?, kad pilietiniai karai baig?si ir jis nustos b?ti triumvirato nariu, jei Antonijus padarys taip pat, bet ?is atsisak?. Kai rom?n? kariai u??m? Arm?nij? 34 m. pr. m. e. Antonijus padar? savo s?n? Aleksandr? Helij? jos valdovu. Jis suteik? Kleopatrai ?Karali? karalien?s“ titul?. Oktavianas ?tikin?jo Romos senat?, kad ?iuo poelgiu Antonijus ketina suma?inti Romos prana?um?. Kai Oktavianas tapo konsulu 33 m. pr. m. e. sausio 1 d., Senato sesij? prad?jo aistringa ataka prie? Antonijaus pom?g? suteikin?ti giminai?iams titulus. Konsulai ir senatoriai per?jo ? Antonijaus pus? netik?dami propaganda (kuri buvo tiesa), bet daug Antonijaus r?m?j? per?jo ? Oktaviano pus? 32 m. pr. m. e. ruden?. Tarp ?i? dezertyr? buvo Munacijus Plankas ir Markas Ticijus, kurie suteik? Oktavianui informacijos, patvirtinan?ius jo kaltinimus prie? Antonij?. ?siver??s ? nekalt?j? vestali? prieglobst?, jis privert? j? vyriausi?j? ?ventik? atiduoti jam slapt? Antonijaus testament?, kuriame rom?n? u?kariautos teritorijos b?t? atiduotos kaip karalyst?s jo s?nums. Be to jis planavo pastatyti kap? Aleksandrijoje jam ir jo karalienei. 32 m. pr. m. e. pabaigoje Senatas oficialiai panaikino Antonijaus konsulo ?galiojimus ir paskelb? Kleopatrai kar?.

Oktavianas laim?jo ??angin? pergal? 31 m. pr. m. e. prad?ioje, kai Agripos vadovaujamas laivynas s?kmingai perk?l? karius per Adrijos j?r?. Kai Agripa atkirto Kleopatros ir Antonijaus pagrindini? paj?g? tiekim? j?ra, Oktavianas i?silaipino ?emyne prie?ais Korkyros (dabar Korfu) sal? ir patrauk? ? pietus. Apsupti j?roj ir sausumoj Antonijaus kariai prad?jo dezertyruoti pas Oktavian? kiekvien? dien?. Desperati?kai bandydama pralau?ti j?rin? blokad? Antonijaus flotil? plauk? per Akcijaus ?lank? vakariniame Graikijos krante. Ten ji susid?r? su didesne i? ma?esni? ir manevringesni? laiv? sudaryta Agripos flotile. Agripos ir Antonijaus vadovaujamos flotil?s susid?r? Akcijaus m??yje 31 m. pr. m. e. rugs?jo 2 d. Antonijaus flotil? pralaim?jo ?? m???, dalinai ir d?l Kleopatros vadovaujamos egiptie?i? flotil?s, kuri buvo netoliese, bet visai nedalyvavo m??yje ir netik?tai pasitrauk? i? m??io lauko, pasinaudojus tinkama v?jo kryptimi. Antonijus, tai pamat?s, pers?do ? greitesn? laiv? ir nusivijo Kleopatr?, po ?ito dalis Antonijaus laivyno taip pat steng?si ne kovoti, o pasitraukti i? kovos ir tik pagrindin?s paj?gos ?nirtingai prie?inosi. Oktavianas juos persekiojo ir po antro pralaim?jimo Aleksandrijoje 30 m. pr. m. e. rugpj??io 1 d. Antonijus nusi?ud? susmukdamas ant kardo, o Kleopatra buvo paimta ? nelaisv?, kur nusi?ud?, ?kandus nuodingai gyvatei. Oktavijus liep? u?mu?ti Cezarion? (jam priskiriamas teiginys ?du cezariai yra per daug“), nes jis gal?jo padaryti politin? karjer? naudodamasis tuo, kad yra Cezario s?nus, o Antonijaus vaik? buvo pasigail?ta. Nors priemon?s ?iaurios, bet Markas Antonijus puikavosi vaiku kaip Cezario ?p?diniu, menkindamas Oktavian?. Anks?iau Oktavijus negailestingumu kariniams prie?ininkams ir kitais poelgiais buvo u?sitrauk?s rom?n? nemalon?, bet jis buvo liaupsinamas u? tai, kad atleido prie?ams po Akcijaus m??io.

Oktavianas tampa Augustu [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Augusto ?takoje esantis Senatas paskelb? kar? Antonijui ir Kleopatrai ir 31 m. pr. m. e. j?r? m??yje prie Akcijaus ( Graikija ) Augusto vadas Agripa nugal?jo Antonij? ir Egipto karalien? Kleopatr? VII. 30 m. pr. m. e. Augustas u??m? ir Egipt?; Antonijus ir Kleopatra nusi?ud?. Kadangi i? triumvirato jau buvo pa?alintas Lepidas, Augustas tapo vieninteliu visos imperijos valdovu.

Gr??us ? Rom? Senatas 29 m. pr. m. e. paskelb? j? am?inuoju imperatoriumi, pripa?ino j? vyriausiuoju kariuomen?s vadu. Fakti?kai ? jo rankas pateko visa vald?ia, ta?iau Augustas r?m?si respublikon? partija, kuri buvo nuvertusi Cezar? ir jam pa?iam pad?jo ?veikti Antonij?. Jis nesireng? gaivinti Cezario ir Antonijaus sumanytosios absoliutin?s helenistinio pob?d?io imperijos. Augustas steng?si ? savo pus? patraukti ne tik kariuomen?, bet ir taut? bei Senat?, nor?jo absoliuti?kai, bet konstituci?kai, respublikoni?kai valdyti kra?t?. Senato i?rinktas cenzoriumi 28 m. pr. m. e. per?i?r?jo senatori? s?ra?? ir papild? j? savo ?alininkais. ? Senat? Augustas ?trauk? ir asmenis i? provincij?.

Principatas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

27 m. pr. m. e. naujasis Senatas suteik? jam vyriausi?j? prokonsulo vald?i? visose provincijose, kurias reik?jo ginti nuo prie?? ir sausio 16 d. senatoriaus Munacijaus Planko iniciatyva suteik? Oktavianui Augusto (religin? potekst? turinti s?voka, lot. ?ventasis ) prievard?. Augustas fakti?kai ?gijo vis? karin?, civilin? ir religin? vald?i?. 23 m. Augustas i? Senato gavo ir konsulo bei tautos trib?no vald?i? (t. y. gal?jo panaikinti kiekvieno magistrato ?sakymus), teis? skelbti ediktus. 12 m., po Lepido mirties, Augustas tapo ir vyriausiuoju ?yniu ( pontifex maximus ).

Formaliai Augustas tebebuvo respublikos magistratas, kuriam tautai atstovaujantis Senatas buvo paved?s svarbiausias magistrat?ras, ir kuris dalinosi vald?ia su Senatu. Fakti?kai princepso (pirmojo senate) vald?ia (pagal tai ir santvarkos pavadinimas ? pricipatas) ma?ai tesiskyr? nuo absoliutin?s. ?i? vald?i? r?m? didel? nuolatin? kariuomen? (25 legionai ir pagalbiniai raiteli? pulkai, i? viso apie 300 000 kari?) ir paties imperatoriaus gvardija (apie 9000 pretorion? ir 200 raiteli?), dislokuota Romoje. Nauj? u?kariavim? Augustas nesiek?, tik gyn? ir stiprino imperijos sienas. Agripos ir Augusto pos?niai Tiberijus ir Druso buvo geriausi Augusto kariuomen?s vadai. Azijoje Augustas susitaik? su part? valdovu (20 m. pr. m. e.). Europoje sustiprino Dunojaus ir Reino sienas, i? dalies atgaivino, i? dalies i? naujo ?steig? Retijos, Vindelicijos, Noriko, Panonijos ir Dalmatijos provincijas. Nes?kmingas Augustui buvo tik karas su germanais. Po s?kming? Druso ir Tiberijaus ?ygi? ? Germanij? 12 - 9 m. pr. m. e. , Teutoburgo mi?ke ( 9 m. e. m.) Arminijus sumu?? Varo vadovaujam? kariuomen? ir rom?nai anapus Reino nebe?ygiavo.

Daugiausia Augustas r?pinosi suiru?i? metu nukent?jusios imperijos atgaivinimu ir tvarkymu. Pats per savo ?galiotinius jis vald? jam pavestas pasienio provincijas ir Egipt?, o Senato padedamas visas centrines provincijas ir Italij?. I?vaikius piratus atgijo prekyba Vidur?emio j?roje, sustipr?jo gamyba ir ?m? augti miestai. Turtingiausiu visoje imperijoje ?em?s savininku tap?s Augustas ?m? gaivinti smulki?j? ?emdirbi? sluoksn?. Steig? kolonijas ir ties? kelius.

Augustas steng?si atgaivinti Romos religij? ir globojo literat?r?, kuri tuo metu suklest?jo (k?r? Horacijus , Ovidijus , Vergilijus ).

?eima [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Buvo ved?s tris ?monas: Klodij?, Skribonij? ir Livij?, ta?iau tik su antr?ja ?mona tur?jo dukter? Julij?, kuri pirma i?tek?jo u? Augusto sesers s?naus Marcello, v?liau u? Agripos ir paskiausiai u? Augusto pos?nio, Livijos s?naus Tiberijaus. Julijos vaikams ir antram Livijos s?nui Drusui mirus, Augustas buvo priverstas savo ?p?diniu paskirti Tiberij?.

I?na?os [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Eck, Werner; translated by Deborah Lucas Schneider; new material by Sarolta A. Takacs. (2003) The Age of Augustus . Oxford: Blackwell Publishing (hardcover, ISBN 978-0-631-22957-5 ; paperback, ISBN 978-0-631-22958-2 ).
• Eder, Walter. (2005). "Augustus and the Power of Tradition", in The Cambridge Companion to the Age of Augustus (Cambridge Companions to the Ancient World) , ed. Karl Galinsky, 13?32. Cambridge, MA; New York: Cambridge University Press (hardcover, ISBN 978-0-521-80796-8 ; paperback, ISBN 978-0-521-00393-3 ).
• Lietuvi?koji enciklopedija II t.- Kaunas: Spaudos Fondas, 1934.- p.111-2.
• Rowell, Henry Thompson. (1962). The Centers of Civilization Series: Volume 5; Rome in the Augustan Age . Norman: University of Oklahoma Press. ISBN 978-0-8061-0956-5
• Scullard, H. H. (1982) [1959]. From the Gracchi to Nero: A History of Rome from 133 B.C. to A.D. 68 (5th leid.). London; New York: Routledge. ISBN   978-0-415-02527-0 .
• Suetonius, Gaius Tranquillus (2013) [1913]. Thayer, Bill (red.). The Lives of the Twelve Caesars . J. C. Rolfe, trans. University of Chicago. Original publisher Loeb Classical Library.
• Suetonius, Gaius Tranquillus (1931). Lives of the Twelve Caesars . New York: Modern Library.

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Augustas Archyvuota kopija 2007-09-12 i? Wayback Machine projekto.

Romos imperatorius
Anks?iau vald?: -	Augustas ( 27 m. pr. m. e. - 14 ) Julij??Klaudij? dinastija	V?liau vald?: Tiberijus
Straipsni? serijos apie Senov?s Rom? dalis

?   ?   A   ?   R Romos imperatoriai Principatas 27 pr.m.e. ? 235 m. Augustas ? Tiberijus ? Kaligula ? Klaudijus ? Neronas ? Galba ? Otonas ? Vitelijus ? Vespasianas ? Titas ? Domicianas ? Nerva ? Trajanas ? Hadrianas ? Antoninas Pijus ? Markas Aurelijus kartu su Lucijus Veras ? Komodas ? Pertinakas ? Didijus Julianas ? Septimijus Severas ? Karakala ? Geta ? Makrinas kartu su Diadumenianas ? Elagabalas ? Aleksandras Severas Kriz? 235?284 Maksiminas Trakietis ? Gordianas I ir Gordianas II ? Pupienas 'ir Balbinas ? Gordianas III ? Filipas Arabas ? Decijus kartu su Herenijus Etruskas ? Hostilianas ? Trebonianas Galas kartu su Voluzianas ? Emilianas ? Valerianas ? Galienas kartu su Saloninas ? Klaudijus Gotikas ? Kvintilijus ? Aurelianas ? Tacitas ? Florianas ? Probas ? Karas ? Karinas ? Numerianas Dominatas 284?395 Diokletianas ? Maksimianas ? Konstancijus I Chloras ? Galerijus ? Severas ? Maksencijus ? Maksiminas Daja ? Licinijus kartu su Valerijus Valentas ir Martinianas ? Konstantinas I ? Konstantinas II ? Konstantas I ? Konstancijus II kartu su Vetranijus ? Julianas ? Jovianas ? Valentinianas I ? Valentas ? Gracianas ? Valentinianas II ? Teodosijus I Didysis Vakar? Romos imperija 395?480 Honorijus kartu su Konstantinas III ? Konstancijus III ? Joanas ? Valentinianas III ? Petronijus Maksimas ? Avitas ? Majorianas ? Libijus Severas ? Antemijus ? Olibrijus ? Glicerijus ? Julijus Nepotas ? Romulas Augustulas

?is straipsnis yra tap?s savait?s straipsniu.