Astrobiologija  ? mokslas, tiriantis gyvyb?s visatoje kilm? , evoliucij? , pasiskirstym? ir vystym?si. Tyrim? objektas yra ne tik ?emi?ka , bet ir ne?emi?ka gyvyb? . ?is tarpdalykinis mokslas ie?ko tinkamos gyvybei aplinkos Saul?s sistemoje , tinkam? gyvybei planet? u? saul?s sistemos rib?, tiria gyvybei b?tin? chemin? aplink?, laboratorijose bei ?vairiose ?em?s vietose tiria ankstyvosios gyvyb?s kilm? ir evoliucij?, stebi, kaip gyvyb? geba prisitaikyti prie ?em?je kylan?i? i???ki? ir kosmin?s erdv?s . ^[1] Astrobiologija stengiasi atsakyti ? klausim?, ar egzistuoja gyvyb? u? ?em?s rib?, ir kaip toki? gyvyb? b?t? ?manom? aptikti. ^[2] Terminas egzobiologija turi pana?i? reik?m?, bet yra labiau specifi?kas ? jis apima gyvyb?s paie?kas u? ?em?s rib?, ir tiria ne?emi?kos aplinkos ?tak? gyviems organizmams. ^[3]

Astrobiologija pasitelkia fizikos , chemijos , astronomijos , biologijos , molekulin?s biologijos , ekologijos , planetologijos , geografijos ir geologijos ?inias, kad gal?t? i?tirti ne?emi?kos gyvyb?s galimybes ir atpa?int? biosferas , kurios skiriasi nuo ?em?s biosferos. ^{[4] [5]}

S?voka ?vesta amerikie?i? biologo Joshua Lederberg XX a. 6-ame de?imtmetyje ruo?iantis ?mogaus i?silaipinimui M?nulyje .

Manoma, kad Saul?s sistemoje gyvyb? gali egzistuoti arba gal?jo egzistuoti Marse ir Jupiterio palydove Europoje . Taip pat pana?iais tikslais tiriamas ir Titanas .

Minimalios s?lygos gyvybei [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Manoma, kad gyvybei atsirasti ir egzistuoti reikalingos tam tikros minimalios s?lygos, galin?ios susidaryti planetoje:

• pagrindini? element? egzistavimas: skysto vandens , azoto , anglies (arba silicio );
• planetos orbitos stabilumas (kad gyvyb? tur?t? pakankamai laiko atsirasti);
• planetos saul?s (-i?) stabilumas.

Gyvyb?s Marse galimyb?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Hipotez?, kad Marse gali b?ti arba gal?jo b?ti gyvyb?s form? remiasi tuo, kad jame yra buv? skysto vandens. Gyvyb?s ?enkl? ?ia ie?kojo zondai (tarp j? Viking , Mars Explorer ir Beagle 2 modulis), taip pat robotai Mars Exploration Rover 1 ir 2. Svarstoma hipotez? apie marsieti?k? poliekstremofili?kos bakterijos Deinococcus radiodurans kilm?.

Gyvyb?s Europoje galimyb?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Europa yra vienas i? Jupiterio palydov?. Hipotez?, kad ?iame palydove gali b?ti gyvyb?, remiasi tuo, kad jame aptiktas vandenynas, esantis po keletu kilometr? ledo . Kaip eksperimentin? pavyzd? mokslininkai naudoja Vostoko e?er? esant? Antarktidoje , kuris yra pana?iose s?lygose, kaip kad ?sivaizduojamos Europos s?lygos.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Taip pat skaitykite [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?is straipsnis apie biologij? yra nebaigtas . J?s galite prisid?ti prie Vikipedijos papildydami ?? straipsn?.