Naminis arklys

Equus ferus caballus

Naminis arklys ( Equus ferus caballus )

Karalyst? :	Gyv?nai ( Animalia )
Tipas :	Chordiniai ( Chordata )
Potipis :	Stuburiniai ( Vertebrata )
Antklasis :	Amniotai ( Amniota )
Klas? :	?induoliai ( Mammalia )
B?rys :	Neporakanopiai ( Perissodactyla )
?eima :	Arkliniai ( Equidae )
Gentis :	Arkliai ( Equus )
R??is :	Laukinis arklys ( Equus ferus )
Por??is :	Naminis arklys ( Equus ferus caballus )

Naminis arklys , arklys arba ?irgas ( lot. Equus ferus caballus , angl. Domestic horse , vok. Hauspferd ) ? arklini? ( Equidae ) ?eimos por??is, kuris kil?s i? tarpan? ir Pr?evalskio arkli? . Nors ?vairios namini? arkli? veisl?s labai skiriasi savo dyd?iu, jos visos priklauso vienam por??iui ? Equus ferus caballus . Baltaod?i? angliakalb?se valstyb?se poniu ?prastai vadinamas nedidelis naminis arklys, kurio ?gis per gog? ne didesnis kaip 146 cm. Naminiai arkliai yra bene vieninteliai gyv?nai, turintys atskirus pavadinimus priklausomai nuo plauk? spalvos (?r. arklio plaukas ).

Taip pat i?skiriami mustangai ? pab?gusi? nuo ?moni? ir sulauk?jusi? namini? arkli? palikuonys. Mustangai kil? i? Ispanijos namini? arkli? veisli?, kuriuos XVI am?iuje konkistadorai ?ve?? ? ?iaur?s Amerikos ?emyn?, bet per daugel? gyvenimo met? laisv?je, tapo ?vairi? veisli? mi?iniu.

I?vaizda [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Arkli? spalvos .

Namini? arkli? kailio spalva gali b?ti labai ?vairi. Jai apib?dinti kiekviena tauta turi savo specialius ?od?ius.

Lietuvoje populiariausi juodos ir rudos spalvos naminiai arkliai, vadinami juod?iais, b?riais ar sar?iais. Kitokiems arkli? spalvos pavadinimams ?takos turi ne vien tik pagrindin? kailio spalva, ta?iau ir kar?i? bei uodegos spalvos, ?vairios d?m?s.

Namini? arkli? klausa bei uosl? i?sivys?iusios labiau negu ?mogaus. Tipi?kas ilgas arklio snukis reikalingas ne tik dideliems dantims . Dauguma suaugusi? arkli? turi po 40?42 dantis. Nuo ?iurk??ios ?ol?s arkli? dantys pama?u dyla, kei?ia spalv?. Specialistai i? arklio dant? skai?iaus, j? nudilimo gali nustatyti jo am?i?.

Kanopos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Naminiai arkliai vaik?to tarsi pir?t? galais. Jie turi tik vien? pir?t?, kiti sunyk?. Ant kiekvienos kojos yra tvirta kaulin? kanopa. Ant kiekvieno pado yra tamprus raginis darinys, vadinamas varle. Arkliui b?gant, varl? tarsi amortizuoja. Prie arklio kanop? ?mon?s da?niausiai prikala gele?ines pasagas. ?iais laikais jau i?rastos ir gumin?s bei plastikin?s pasagos. Kai kelias kietas ar ?em? grubl?ta, jos saugo kanopas.

Elgsena [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagal prigimt? naminis arklys yra bandos gyv?nas, labai prisiri?antis prie kit? savo grup?s nari?. ?i i?tikimyb? lengvai perkeliama jo ?eimininkui ? ?mogui. U?simezgus ?iam ry?iui, arklys i? vis? j?g? bandys paklusti net ir ?iurk??ioms komandoms. D?l to arkliai buvo ?iauriai i?naudojami, bet ir labai mylimi, tikriausiai labiau negu bet kuris kitas gyv?nas ?monijos istorijoje.

Nepaisant artim? ry?i? su ?mogumi, naminis arklys ir asilas i?laik? savo laukini? prot?vi? instinktus ir nat?ralios elgsenos bruo?us. Jie gina savo teritorij? ir ?indo kumeliukus lygiai taip pat kaip ir laukiniai arkliai bei asilai.

Istorijoje [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pirmieji patikimi duomenys apie arkli? prijaukinim? yra i? Ukrainos , kur ?mon?s prie? 6000 met? augino arkli? ir raguo?i? bandas ?ol?tose step?se . Tuo metu senov?s Egipte ir Arabijoje buvo prijaukintas Afrikos laukinis asilas . I? prad?i? arkliais ir asilais nebuvo jodin?jama, bet jie buvo kinkomi ? dvikinkius ve?imus ar kovos ve?imus. Greitai kovos ve?imai tapo karali?, kurie jais va?iuodavo ? m???, karali?kus paradus ar med?iokl?, statuso simboliu.

Pirmosios ?inios apie arkli? panaudojim? ?monijos karuose siekia III t?kstantmet? pr. m. e. Pagal istorinius ?altinius, apie 2300 m. pr. m. e. Mesopotamijoje , prijaukinti arkliai trauk? kovos ve?imus. V?liau ne?? raitel? ? atsirado pirmoji kavalerija .

Iki m?s? eros prad?ios arklius ? kaip traukian?i?j? ir ne?an?i?j? j?g? ? kariniams tikslams prad?jo naudoti ir kitos tautos, kuri? gyvenamos vietos sutapo su laukini? arkli? arealais . Pirmyk??i? arkli? ?gis nevir?ijo metro. Teigiama, jog b?tent j? panaudojimas karuose, per t?kstantme?ius privert? kai kuri? veisli? arklius i?augti iki dabartini? gabarit?.

Iki Homero, VIII a. pr. m. e. graik? poeto laik?, jojimas arkliais ir asilais tapo ?prastu keliavimo b?du, bet kovos ve?imai tebebuvo naudojami kare. Klasikiniu civilizacijos laikotarpiu senov?s graikai ir rom?nai stat? specialias arenas ir ties? kelius arkli? lenktyn?ms, suteikdavusioms daug i?gyvenim? miniai, stebin?iai var?ybas, kuriose dalyvaudavo raiteliai, va?ny?iotojai ir arkliai.

Veisl?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindiniai straipsniai ? Arkli? veisl?s ir Arkli? veisli? s?ra?as .

?vairias arkli? veisles augintojai da?nai skirsto ? tris grupes. Pirmieji yra ?kar?takraujai“, arba, ?pilnakraujai“, ? arabai ir grynakraujai arkliai. ?ie arkliai turi toki? pat kraujo temperat?r?, kaip ir kitos veisl?s, taigi jie i? tikr?j? n?ra ?kar?to kraujo“, bet taip vadinami, nes yra kil? i? arab? ir berber? veisli?, i? kar?t? ?iaur?s Afrikos ir Arabijos kra?t?.

Antrieji yra ??altakraujai“, kurie irgi n?ra ?alto kraujo, bet jie yra dideli, sunkieji darbiniai arkliai i? ?alto ?iaurinio klimato. Tretieji yra ??iltakraujai“, arba ?mai?yti“, kurie i?vesti i? kar?takrauj? ir ?altakrauj?. I? ?ios grup?s yra daugiausia dabartini? sportini? arkli?, i?skyrus lenktyninius arklius, kurie beveik visada yra grynakraujai. Vis? grynakrauj? kilm? galima atsekti i? trij? garsi?j? er?il? ? turk? Barelio (apie 1689 m.), arab? Darlio (apie 1702 m.) ir arab? Godolfino (apie 1731 m.).

Kiekviena ?alis turi savo arkli? veisles ? pradedant Indijos polo poniu ir baigiant Piet? Afrikos Basut? poniu bei Did?iosios Britanijos ?airu. Kiekviena veisl? prisitaikiusi gyventi savo gimtosiose vietose ir kiekviena yra savaip naudojama. Veisl?s apib?dinamos pagal j? konstitucij? arba dyd? ir k?no form?, taip pat pagal spalv? ir bet kokias baltas ?ymes, kurias jie gali tur?ti ant galv? ir koj?.

Naminiai arkliai b?na labai ?vairi? dyd?i? ? nuo ma?iausio pasaulio arklio Falabela, kurio auk?tis ties gogu tesiekia 76 cm, iki did?iausio i? vis? veisli? ?airo. ?airo er?ilas turi b?ti 168 cm ar auk?tesnis ir turi sverti apie vien? ton?. ?airai paprastai b?na rudi arba b?ri su baltomis kaktomis. J? ?plunksnuotos“ kojos yra su puskojin?mis arba kojin?mis. Yra labai daug posaki?, siejan?i? arkli? elgsen? su kailio spalva. Arabai sako, kad visi arkliai, i?skyrus b?rus, nene?a s?km?s, nebent jie su baltomis ?ym?mis, arba kad baltas arklys yra puo?niausias, bet jis ken?ia nuo kar??io. Pla?iai paplit?s ?sitikinimas, kad ka?tono spalvos arkliai yra greiti, bet kar?to temperamento.

Arklio ?gis matuojamas pla?takomis. Viena pla?taka, atitinkanti suaugusio ?mogaus pla?takos plot?, yra lygi 10,16 cm. Jeigu arklio ?gis 15,2 pla?takos, tai jis yra 157 cm auk??io. Matuojant imamas atstumas nuo ?em?s iki arklio pe?i? vir?aus, vadinamo gogu.

Arkliai yra nepakei?iami cirke , nes jie gali b?ti taip lengvai dresuojami. Jiems patinka atlikti sud?tingus ir ne?prastus judesius.

Arkliai da?nai sustoja greta, galva prie uodegos, snukiais trindami vienas kitam nugaras ir kar?ius, taip u?megzdami santykius. ?i? prie?i?ros ir apsivalymo laikotarpi? da?numas priklauso nuo met? laiko, jie paprastai t?siasi apie tris minutes.

Lietuvi?kos namini? arkli? veisl?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Lietuvoje yra 4 lietuvi?kos namini? arkli? veisl?s :

Taip pat skaityti [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Literat?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Lietuvi?ki ?irgai (sud. Stasys Svetlauskas, Val? Macijauskien?, R?ta ?veistien? ir kt.). ? Vilnius: Balt? lank? leidyba, 2008. ? 216 p.: iliustr. ? ISBN 978-9955-23-180-6