Arabai
(
arab.
??????
=
‘arab
) ?
Vidurio Azijos
ir
?iaur?s Afrikos
taut? grup?, pla?i?ja prasme ? visi kalbantieji
arabi?kai
, siaur?ja ?
Arabijos pusiasalio
gyventojai. Arab? gausiai apgyvendintos ?alys vadinamos
Arab? ?alimis
: Egiptas, Al?yras, Marokas, Sudanas, Irakas, Saudo Arabija, Jemenas, Sirija ir kt. Taip pat gausios arab? bendruomen?s gyvena
Ryt? Afrikoje
,
Vakar? Europoje
,
Vidurin?je
bei
Pietry?i? Azijoje
,
Tolimuosiuose Rytuose
.
Populiacija ? apie 430 mln. ?moni?. Dauguma ?
europidai
. Kalba
arab? kalba
. ~92 % arab? ?
musulmonai
, daugiausia
sunitai
, 7?10 % ?
?iit?
); yra krik??ioni?,
dr?z?
, jud?j?. Gyvenimo b?das labai skirtingas, nuo Piet? Irako pelk?se gyvenan?i?j?, dykum? klajokli?, kaln? piemen? iki miesto gyventoj?, naftos magnat?. XX a. pab. dauguma arab? buvo s?sl?s, klajokli? ~5 %. Felachai (valstie?iai) ver?iasi dr?kinam?ja ?emdirbyste, gyvulininkyste, sodininkyste. Be ?em?s ?kio ma?in?, ?em? dar dirbama Piet? Irake ?
kupranugariais
,
arkliais
,
asilais
,
buivolais
, zebais ? Arabijos pusiasalio rytuose. Ple?iama dr?kinimo sistema. Racionalus vandens panaudojimas kai kuriose arab? ?alyse dav? did?iul? peln?. XX a. pr.
Persijos ?lankoje
aptikta
naftos
. I? jos telkini? ypa? praturt?jo
Saudo Arabija
,
Jungtiniai Arab? Emyratai
,
Bahreinas
,
Kuveitas
. Arab? ?alys kontroliuoja 1/4 pasaulio naftos gavybos.
XX a.
pab. visoms arab? ?alims buvo b?dinga labai skirtinga gyventoj? ekonomin? socialin? pad?tis.
[1]
Pirm? kart? tautovardis
aribi
(?klajoklis“) pamin?tas IX a. prie? m. e.
asir?
dantira??iuose. Graik? istoriniuose ?altiniuose
arab
i? prad?i? rei?k? dykumos gyventoj?, v?liau ? taut?. V?VI a. arabai skaid?si ? gentis, kurias sudar? klanai ir gimin?s. Gen?iai vadovavo seidas, v?liau
?eichas
. B?ta matriarchato,
poligamijos
. Atsirandant gimin?s aristokratijai did?jo verg? sluoksnis, bet
vergov?
ne?sivyravo. 5?6 a. dauguma arab? vert?si klajokline gyvulininkyste, gyveno
step?se
bedy
(i? ?ia klajokli?
beduin?
pavadinimas). Daugiausia augino
kupranugarius
,
avis
,
o?kas
.
Arklys
buvo prabangos simbolis.
Oaz?se
vystyta dr?kinamoji ?emdirbyst? (
datul?s
,
javai
), gars?jo kaip prekybininkai (
karavanais
) ir j?reiviai.
Ikiislaminiu laikme?iu tur?jo kelias valstyb?s, i? kuri? svarbiausios ?
Palmyra
ir
Nabat?jos karalyst?
. VI a. tarp arab? greitai paplito
islamas
, sukurta teokratin? valstyb?
Arab? kalifatas
, kuri pl?sdamasi arabizavo daugel? Artim?j? Ryt? ir ?iaur?s Afrikos gyventoj? (
asirus
,
berberus
,
palestinie?ius
,
egiptie?ius
,
kurdus
ir kt.). Kitur (Irane, Vidurin?je Azijoje,
U?kaukaz?je
) i? Arabijos atsik?l? arabai buvo patys asimiliuoti vietini? taut?.
Nuo XIX?XX a. pr. arabai prad?jo migruoti ? kitus ?emynus, ypa? Europ?, Lotyn? Amerik?. Dabar keli? milijon? arab?
diaspora
gyvena Brazilijoje, Pranc?zijoje, JAV, Ispanijoje, Turkijoje, Argentinoje, Venesueloje, Belgijoje, Vokietijoje, Kolumbijoje ir kt.
Arab? kalifate, kuriame susipyn? ?vairios tradicijos, suklest?jo mokslas, menai, architekt?ra, filosofija (vad. ?
islamo aukso am?ius
“).
Arabai i?laik? gausi? tautosak?, muzikin? paveld? (pagr. muzikos instrumentai ?
b?gnas
,
rebabas
,
?das
,
kan?nas
ir kt.).
[2]
Arab? valstie?i? tradiciniai namai ?vairi? tip? ? da?niausiai statomi aplink u?dar? kiem?; Arabijos pusiasalio pietuose bok?to tipo keli? auk?t? namai; betur?iai gyvena vienos patalpos l??nose, pintose i? palmi? arba nendri?. Klajokli?
palapin?s
statomos i? vilnonio audinio (dabar ir i?
brezento
). Apyvokos daiktai i? med?io, molio, vario. Daugelyje arab? kra?t? tebed?vimi tradiciniai apdarai: moterys apsigaubia skraiste abaja, vyrai d?vi galvos apdangal? gutr? arba kufij?, vilki tradicinius mar?konius galabij? arba di?da??. Kai kuri? kra?t? moterys veid? tebedengia ?ydu (
?adra
). Miestuose tradicinius drabu?ius vis da?niau i?stumia europieti?ki. Kai kur iki ?i? dien? arabai i?laik? senovinius papro?ius:
kraujo ker?t?
, avunkulat? (papro?io nustatyti d?d?s ir seser?n? santykiai), ortokuzenin? (broli? vaik?) santuok?, daugpatyst?.