Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Antoni Tapiesas
(
isp.
Antoni Tapies
,
1923
?
2012
m.) ? XX a. Ispanijos katalon? tapytojas, skulptorius ir grafikas, meno teoretikas,
abstrak?iosios dail?s
atstovas.
Antoni Tapiesas gim?
1923
m.
gruod?io 13
d.
Barselonoje
. Apie 1942?1943 m. jis sirgo sunkia plau?i? liga, po kurios ilgai atstatin?jo sveikat?. 1944 m. A. Tapiesas prad?jo studijuoti teis? Barselonos universitete. ?iuos mokslus met? po dvej? met? ir pasi?vent? dailei. Jis 2 m?nesius lank? pie?imo pamokas Valls akademijoje Barselonoje ir daugiausiai i?moko tapyti savaranki?kai. 1948 m. pirm? kart? eksponavo savo k?rinius
Salo d’Octubre
parodoje Barselonoje. Parodos metu jo ilgame?iu pa??stamu ir draugu tapo
Choanas Miro
. Ankstyvajai A. Tapieso k?rybai ?tak? dar?
Max Ernst
,
Paul Klee
ir
Joan Miro
k?ryba, bei Ryt? filosofija. Jis buvo artimas
siurrealistams
. 1950 m. ?vyko A. Tapieso pirmoji personalin? paroda
Laietanes
galerijoje Barselonoje, jo k?riniai pademonstruoti Karnegio tarptautin?je parodoje Pitsburge JAV ir dailininkas persik?l? metams mokytis ?
Pary?i?
, kur susipa?ino su
P. Pikasu
. 1952 m. A. Tapiesas dalyvavo
Venecijos bienal?je
, 1953 m. keliavo ?
JAV
personalin?s parodos Martha Jackson galerijoje
Niujorke
proga ir tais pa?iais metais jo k?riniai demonstruoti
San Paulo bienal?je
.
1954 m. A. Tapiesas ved? Teresa Barba, 1955 m. susipa?ino su pranc?z? dail?s kritiku ir teoretiku Michel Tapie, kuris propagavo
ta?izmo
abstrakt?j? meno stili?. Brand?iuoju k?rybos laikotarpiu A. Tapieso stilistika pasikeit? ? abstrakcionistin?. Dailininko stilius tapo artimas matierizmui ? orientuotas ? k?riniams naudojamas med?iagas, d?l ko A. Tapieso k?riniai pasi?ymi turtingomis tekst?romis. Dailininkas naudojo detrit?, ?em?, akmen?. 1957 m. A. Tapiesas sudalyvavo San Paulo bienal?je ir 1958 m. ? Venecijos bienal?je, kur apdovanotas
UNESCO
prizu. 1958 m. dailininkas buvo apdovanotas Karnegio prizu parodoje
Pitsburge
ir susitiko
M. Diu?an?
. 1968 m. dailininkas vis labiau prad?jo u?siimti trimate
skulpt?ra
. Jis tapo pla?iai, tarptautiniu mastu ?inomu menininku. 1983 m. Barselonoje pastatyta jo skulpt?ra ?Duokl? Pikasui“ (kitaip ?Pagarba Pikasui“). 1984 m. Barselonoje prad?jo veikl? A. Tapieso fondas. 1987 m. dailininkas prad?jo kurti bronzines skulpt?ras. 2010 m. dailininkui suteiktas Ispanijos bajori?kasis markizo titulas. Antoni Tapiesas mir? 2012 m. vasario 6 d. Barselonoje. Garsiausiu jo k?riniu minima ?Kojin?“. A. Tapieso fonde Barselonoje sukaupta apie 2000 menininko k?rini?.
Pagrindin?s parodos:
?Duokl? Pikasui“,
Barselona
- 1950 m. ?vyko pirmoji A. Tapieso personalin? paroda
Laietanes
galerijoje Barselonoje;
- 1952, 1958 m. ? jis dalyvavo
Venecijos bienal?je
;
- 1953, 1957 m. ? jis dalyvavo
San Paulo bienal?je
;
- 1962 m. ? retrospektyvin? paroda Kestnergesellschaft Hanoveryje, po to ?
Gugenheimo muziejuje
Niujorke ir
Ciuricho
Kunsthause;
- 1964 m. ? jis dalyvavo ?Documenta“ parodoje
Kaselyje
;
- 1967 m. ? grafikos k?rini? retrospektyvin? paroda
Sankt Galeno
dail?s muziejuje;
- 1980 m. ? retrospektyvin? paroda Ispanijos ?iuolaikin?s dail?s muziejuje Madride ir
Amsterdamo miesto muziejuje
;
- 1986 m. ? antologin? paroda Kunstlerhaus
Vienoje
, kuri v?liau parodyta Van Abbemuseum
Eindhovene
;
- 1990 m. ? retrospektyvin? paroda
Karalien?s Sofijos muziejuje
Madride, kuri v?liau parodyta Ch. Miro fonde Barselonoje;
- 1993 m. ? jis dalyvavo
Venecijos bienal?je
;
- 2000 m. ? retrospektyvin? paroda
Karalien?s Sofijos muziejuje
Madride, kuri v?liau parodyta Miunchene;
- 2001 m. ? grafikos k?rini? retrospektyvin? paroda Pranc?zijos nacionalin?je bibliotekoje Pary?iuje;
- 2005 m. ? retrospektyvin? paroda
Tokijuje
;
Svarbiausi A. Tapieso ?vertinimai:
?Kojin?“, A. Tapieso fondas,
Barselona
Vienas i? A. Tapieso fondo k?rini?,
Barselona
- 1972 m. dailininkui Zygeno miestas Vokietijoje skyr? Rubenso priz?;
- 1979 m. A. Tapiesas i?rinktas Berlyno dail?s akademijos garb?s nariu;
- 1981 m. apdovanotas Nuopelnu ordinu vaizduojamojo meno srityje Ispanijos kult?ros ministro;
- 1981 m. Karali?kasis dail?s koled?as Londone suteik? garb?s daktaro laipsn?;
- 1983 m. A. Tapiesui Pranc?zijos vyriausyb? suteik? Men? ir literat?ros ordino karininko laipsn?,
Katalonija
apdovanojo aukso medaliu;
- 1985 m. dailininkas apdovanotas Nacionaliniu prizu u? tapyb? Pranc?zijoje;
- 1988 m. Barselonos universitetas suteik? garb?s daktaro laipsn?;
- 1990 m. priimtas ? Karali?kosios San Fernando dail?s akademijos Madride garb?s narius. Jam suteiktas Ast?rijos princo apdovanojimas. Japonijos meno asociacija apdovanojo
Praemium Imperiale
prizu;
- 1992 m. priimtas ? Britanijos karali?kosios men? akademijos garb?s draugus;
- 1993 m. apdovanotas ?Auksiniu li?tu“
Venecijos bienal?je
;
- 1995 m. Katalonijos vyriausyb? skyr? Nacionalin? plastini? men? premij?;
- 2002 m. apdovanotas Nacionaline tapybos ir grafikos premija San Fernando akademijoje Madride;
- 2003 m. Ispanijos ?vietimo, kult?ros ir sporto ministerija apdovanojo A. Tapies? Velaskeso prizu;
- 2006 m. apdovanotas Pranc?zijos garb?s legiono komandoro ordinu;
- 2010 m. dailininkui suteiktas kilming?j?
markizo
titulas;
A. Tapieso i?leisti veikalai:
- 1969 m.
Fregoli
(kartu su poetu Joan Brossa);
- 1970 m.
Nocturn matinal
(kartu su poetu Joan Brossa);
- 1970 m. i?leistas teoretinis veikalas
La practica de l’art
;
- 1974 m. ?
L’art contra l’estetica
;
- 1977 m. publikuota dailininko autobiografin? knyga
Memoria personal
(Asmeniniai prisiminimai);
- 1985 m. publikuotas meno teorijos veikalas
Per un art modern i progressista
;
- 1993 m. ?
Valor de l’art
;
- 1999 m. ?
El arte y sus lugares
;
- 2010 m. ?
Memoria personal. Fragmento para una autobiografia (Obra escrita completa)
;
|
?is straipsnis yra tap?s savait?s straipsniu.
|