한국   대만   중국   일본 
Alzheimerio liga ? Vikipedija Pereiti prie turinio

Alzheimerio liga

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Alzheimerio liga (arba Alcheimerio liga , Alchaimerio liga ) ? neurodegeneracin? liga , pasi?yminti pa?intini? funkcij? blog?jimu, kasdien?s veiklos pasyv?jimu, elgsenos poky?iais, neuropsichiatriniais simptomais. Tai labiausiai paplitusi silpnaprotyst?s forma. ?ios ligos tikslios prie?astys ir mechanizmas n?ra ?inomi [1] [2] , ?vardijami tik nustatyti reik?mingi rizikos faktoriai. Tiesiogini? i?gydymo priemoni? ar profilaktikos b?d? n?ra, skiriamas gydymas tik palengvina simptomus, sul?tina ligos progresavim? ar padeda psichologi?kai. [3]

Labiausiai trukdantis ligos simptomas yra trumpalaik?s atminties praradimas ( amnezija ) ? nedidelis, smulkus u?mar?umas, kuris ilgainiui tampa nuolatiniu, daugiau pasirei?kian?iu ligos progresavimu. V?liau atsirandantis kognityvini? geb?jim? pablog?jimas apima kalbos srit? ( afazija ), sugeb?jim? atlikti tikslius judesius ( apraksija ), atpa?inim? ( agnozija ). ?i liga nutraukia ry?ius tarp priekin?s ir galin?s smegen? skil?i? bei gal?ni? sistemos. D?l to pablog?ja su ja artimai susijusi protin? veikla, pvz., apsisprendimas ir planavimas.

Tarptautin? Alzheimerio ligos diena ? rugs?jo 21 -oji.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Aloizo Alzheimerio pacient? August? D.

1901  m. vokie?i? psichiatras Aloizas Alzheimeris apklaus? 51-eri? met? pacient? August? Deter, kuri? atgabeno jos vyras Karlas Deteris, nebe?steng?s ja r?pintis. Gydytojas A. Alzheimeris atlik?s kelet? paprast? bandym?, nustat? pacientei amnezij?  ? atminties sutrikim?. Ponia August? D. buvo pirma pacient?, kuriai diagnozuota Alzheimerio liga.

Savo tolimesn? darb? dr. A. Alzheimeris t?s? Vokietijos mieste Miunchene , ?ymaus Emilio Kr?pelino laboratorijoje. E. Kr?pelinas buvo pagrindin?s knygos apie psichiatrij? autorius, giliai ?sitikin?s, kad neuropatologija gali b?ti susijusi su klinikin?mis psichin?mis funkcijomis. 1906  m. baland?io 8 d. August? D. mir?. Alzheimeris dirbo su dviem Italijos psichiatrais, kad i?tirt? jos anatominius ir neuropatologinius ypatumus. 1906  m. lapkri?io 3 d. jis pristat? August?s D. atvej? trisde?imt septintajai Pietvakari? Vokietijos psichiatr? draugijai, apib?dindamas neurofibrilecijos raizginius ir amiloid? plok?teles kaip ligai b?dingus po?ymius. ?? ir pana?ius atvejus E. Kr?pelinas v?liau apra?? savo ?Vadov?lyje studentams ir gydytojams“, pavadindamas Alzheimerio liga . Iki 1910  m. ?is pavadinimas buvo pripa?intas ir naudotas medicinos specialist?.

Beveik vis? XX am?i? Alzheimerio liga buvo diagnozuojama 45?65 met? am?iaus asmenims. Jiems buvo b?dingi silpnaprotyst?s simptomai, atsirad? d?l Alzheimerio atrasto histopatologinio proceso. I? prad?i? buvo manoma, kad silpnaprotyst? yra sen?jimo i?dava ir i?sivysto d?l su am?iumi susijusio smegen? arterij? ?kiet?jimo“ proceso.

Apie 1970  m. terminas buvo prad?tas naudoti vienodai paveiktiems vis? am?i? asmenims, nes simptomai ir smegen? patologija buvo identi?ki anks?iau apra?ytos Alzheimerio ligos aukoms.

Apib?dinimas Alcheimerio r??ies senatvin? silpnaprotyst? (ARSS) buvo naudojamas atskiriant tuos, kuri? am?ius buvo daugiau nei 65 metai, kurie neatitiko ? klasikini? ligos am?iaus kriterij?. Galiausiai, terminas Alzheimerio liga buvo formaliai priimtas ? psichiatrijos ir neurologijos terminij? . Juo apib?dinami vis? am?i? pacient? su tais pa?iais simptomais ligos eiga ir neuropatologija .

Klinikinis vaizdas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

I?skiriama keletas ligos etap?:

Pradin? stadija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pradinis ligos etapas paprastai l?tai progresuojantis ir gali trukti nuo keli? m?nesi? iki 2?4 met?. ?iam etapui b?dingas atsirad?s ir laipsni?kai did?jantis atminties sutrikimas (amnezija). Paprastai t? pastebi patys ligoniai. Ligos prad?ioje galimi pavydo, ?tarumo kliedesiai . ?ios formos sutinkamos retai ir tarp vis? sergan?i?j? Alzhaimerio liga sudaro 18 proc.

Ankstyvoje stadijoje silpn?ja atmintis (pacientai pamir?ta neseniai vykusius ?vykius), atsiranda pasikartojimai (ligoniai link? kartoti tas pa?ias istorijas), l??iau suvokia kai kuriuos dalykus bei ne taip greitai priima sprendimus, vengia naujovi?, nesistengia prisitaikyti prie poky?i?, b?na pikti ar liguistai jautr?s d?l savo nesugeb?jimo k? nors atlikti ar prisiminti. Pacientai da?nai pameta daiktus ar netgi mano, kad juos pa?m? kiti. Alzhaimerio liga sergantys ?mon?s yra labiau link? kreipti d?mes? ? save, ma?iau domisi aplinkiniais, savo laisvalaikio pom?giais ar veikla, jiems atsiranda depresija , apatija .

Vidutinio i?sivystymo stadija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagyvenusio ?mogaus smegen? pj?vis: normali stadija (kair?je) ir esant patalogijai, nurodant skirtumus

Ligos i?sivystymo etapas prasideda, kai klinikiniame vaizde pasirei?kia agnozija, afazija ir apraksija.

I?sivysto sensorin? afazija ? ligonis nesupranta bendravimo kalbos ir negali ?vardinti daikt?. Kai kuriais atvejais d?l agramatizmo kalba tampa ma?ai suprantama. Kalbos sutrikimus lydi ra?ymo ir skaitymo sutrikimai. Ligoniai nepa??sta raid?i?, negali j? sud?ti ? ?od?ius.

Regimoji agnozija pasirei?kia negal?jimu pa?inti form?, daikt?, veid?. Erdvin? agnozija neleid?ia ligoniams adaptuotis erdv?je, suprasti rodom? paveiksl?li? (nes pacientai mato tik atskirus elementus, o ne bendr? vaizd?). Palaipsniui ry?k?ja orientacijos sutrikimai: pasiklysta ne?inomoje, v?liau ir ?prastoje vietoje, neatpa??sta aplinkos, nesiorientuoja laike, klaid?ioja nakt?.

Pacientams silpn?jant, jie pamir?ta ?eimos nari? vardus, neseniai vykusius ?vykius, da?niau prisimena, kas yra ?vyk? tolimoje praeityje. Nesugeba atlikti buities ar kit? ?prast? darb?.

Ligoniai jau?iasi nesaug?s, palaipsniui tampa nesavaranki?ki, kinta potrauki? sfera, sutrinka miegas. Ligoniai elgiasi netinkamai, patys to nesuvokdami. Palaipsniui pacient? emocinis laukas susilpn?ja: ?mon?s b?na arba apati?ki, arba agresyv?s. Pacientams gali atsirasti kliedesiai, haliucinacijos.

Progresuojant ligai i?sivysto apraksija ? negal?jimas atlikti laisv? judesi?, anks?iau ?gyt? sugeb?jim? praradimas. Ligonis tampa visi?kai priklausomas nuo aplinkini?: nebegali savimi pasir?pinti. ?mon?s nebepa??sta artim?j?, nesuvokia, kas jiems sakoma, da?nai kartoja tam tikrus garsus, nevalingus judesius. Ligoniai sunkiai vaik?to, patys nepavalgo, nevalingai ?lapinasi ir tu?tinasi. Kai kuri? simptom? atsiradimas priklauso ir nuo ligonio fizin?s sveikatos.

V?lyvoji stadija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

V?lyvoje stadijoje ligonis visi?kai praranda sugeb?jim? galvoti, kalb?ti, suvokti ir jud?ti. Galutin? stadija charakteringa gilia bendra silpnaprotyste. I? judesi? i?lieka primityv?s refleksai ? ?iulpimo, kramtymo, rijimo.

Galvos smegen? ir nervini? l?steli? poky?iai sergant Alzheimerio liga [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Manoma, kad amiloido plok?teli? ir neurofibrili? rezgini? formavimasis prisideda prie galvos smegen? neuron? (nervini? l?steli?) degradacijos ir v?lesni? Alzheimerio ligai b?ding? simptom? atsiradimo.

Amiloid? plok?tel?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vienas i? Alzheimerio ligos po?ymi? yra amiloid? plok?teli? kaupim?sis tarp galvos smegen? neuron?. Amiloidai ? tai baltym? fragmentai, kuriuos fiziologin?mis s?lygomis gamina organizmas. Beta amiloidas (β-amiloidas) ? tai baltymo fragmentas i? amiloido baltymo pirmtako ( angl. APP ? amyloid precursor protein ). Sveikose smegenyse ?ie baltym? fragmentai yra suardomi ir pa?alinami. Sergant Alzheimerio liga, fragmentai, apie kuriuos min?ta anks?iau, sudaro netirpias plok?teles.

Neurofibrili? rezginiai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Galvos smegen? l?stel?se neurofibrili? rezginiai yra susipyn? ir sudaro stand?ius baltyminius pluo?tus. ?ie rezginiai ?eina ? baltymo Tau ( angl. Tau ) sud?t?, kuris smegenyse formuoja mikrovamzdelius. ?iais mikrovamzdeliais vyksta med?iag? apykaita tarp galvos smegen? l?steli?. Taigi, sergant Alzheimerio liga, Tau baltymo strukt?ra pakinta (baltymas yra nenormalios strukt?ros), tod?l ?vyksta negr??tami mikrovamzdeli? strukt?ros poky?iai.

Nervin?s l?stel?s strukt?ra. L?stel?s branduolys.

Galvos smegen? negr??tami poky?iai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Progresuojant ligai, galvos smegenys traukiasi. Bet smegen? skilveliai, vietos smegenyse, kuriose yra smegen? skys?io , gerokai i?siple?ia. Ankstyvose Alzheimerio ligos stadijose trumpalaik? atmintis sutrinka, kai hipokampo l?stel?s ima degeneruoti. ?mon?s, kurie serga ?ia liga, praranda geb?jim? atlikti paprastus kasdieninius darbus. Kai Alzheimerio liga i?plinta per smegen? ?iev? (i?orin? galvos smegen? sluoksn?), priimti sprendimus tampa sunkiau, gali pasireik?ti emocij? prover?iai ir ?mogaus kalba tampa skurdi. Ligos progresas veda link smegen? l?steli? ??ties ir didesni? ?mogaus elgesio poky?i?, toki? kaip kliedesiai ir per didelis jaudinim?sis.

Paskutin?se ligos stadijose, ?mon?s gali prarasti geb?jimus ir pamir?ti ?pro?ius kaip maitintis, kalb?ti, pa?inti ?mones tampa vis sunkiau arba i?vis ne?manoma. Taip pat sutrinka k?no judesi? kontrol? ir koordinacija. Pablog?ja arba i?vis i?nyksta atmintis. Tokiu atveju nuolatin? ligonio prie?i?ra yra tiesiog b?tina. Vidutini?kai, tie kurie serga Alzheimerio liga, gyvena nuo 8 iki 10 met? nuo diagnoz?s prad?ios, bet liga gali trukti ir iki 20 met?.

Diagnostika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Sergan?io paciento smegen? tomografin? nuotrauka, rodanti atskir? ruo?? aktyvumo suma??jim?

Diagnoz? nustatoma pagal tam tikrus metodus:

  1. Klinikinis steb?jimas.
  2. Kompiuterin? ir magnetinio rezonanso tomografija , kurios metu stebimas subarachnoidini? tarp? i?sipl?timas bei ?ymus ?onini? skilveli? i?sipl?timas.
  3. Elektroencefalografinis tyrimas, kai stebimas polimorfinis, l?tas, hipervolta?inis aktyvumas.
  4. Likvoro biocheminis tyrimas.

Buvo nustatyta, kad sergan?i?j? Alzheimerio liga likvore yra suma??j?s A B 42 baltymo kiekis, tauproteino ? padid?j?s. ?i? dviej? sp?jam? Alzheimerio ligos po?ymi? nustatymas likvore vertinamas kaip faktorius, padidinantis susirgimo diagnostikos tikslum?, ta?iau d?l ankstyvo ligos atpa?inimo ?i? biologini? rodikli? reik?m? kiekvienu individualiu atveju yra gana problemi?ka.

Gydymas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Efektyvi? gydymo b?d? vis dar ie?koma. I?skiriamos ?ios gydymo kryptys:

  1. Kompensacinis (pakaitinis) gydymas, skirtas suma?inti neurotransmitori? deficit? ?vairiose neuron? sistemose, kurios daugiau ar ma?iau nuken?ia sergant Alzheimerio liga. ?iam gydymui priklauso:
    • Acetilcholinesteraz?s inhibitoriai: negr??tamieji (fizostigminas, takrinas, amiridinas), i? dalies gr??tamieji (ekselonas) ir gr??tamieji (ariceptas).
    • Preparatai, skirti sustiprinti centrin? cholinergin? aktyvum? ? gliatilinas.
    • Moduliatoriai ? akatinolis, memantinas.
  2. Neuroprotekcin? terapija, padedanti pakelti neuron? gyvybingum? (?i?gyvenamum?“) ir neuron? plasti?kum? ? cerebrolizinas, meksidolis.
  3. Vazoaktyvin? terapija ? nicergolinas (sermionas).
  4. Prie?u?degimin? terapija. ?is po?i?ris yra tyrin?jimo stadijoje. Pagrindu i?vystyti toki? terapijos r??? pasitarnavo epidemiologiniai duomenys, liudijantys tai, kad asmenys, ilg? laik? naudoj? nehormonin? prie?u?degimin? terapij?, ?ymiai re?iau suserga Alzheimerio liga. Be to, yra tyrin?jim? rezultatai apie galim? imunini? ir u?degimini? proces? ?traukim? ? neuron? pa?eidim?, sergant Alzheimerio liga. Ta?iau neai?ku, ar jie vaidina pirminio mechanizmo vaidmen?, ar yra atsakas ? vykstan?ius patologinius pakitimus, i? dalies susijusius su b-amiloido hiperprodukcija. Jau atlikti nedideli klinikiniai bandymai su indometacinu parod?, kad ligoniai, gav? j? 6 m?nesius, pasi?ym?jimo b?kl?s stabilizacija. Tuo tarpu, kai ligoni? grup?s, gavusi? placebo , per t? pat? laikotarp? b?kl? pablog?jo keliais parametrais.
  5. Hormoninis gydymas prad?tas vystyti kaip pirmin?s ir antrin?s profilaktikos priemon? po to, kai epidemiologini? tyrim? metu buvo atrastas ry?ys tarp ilgalaik?s pakaitin?s estrogen? terapijos (po gisterektomijos, postmenopauz?je) ir rizikos susirgti Alzheimerio tipo demencija suma??jimo. Ta?iau tokios terapijos efektyvumas ir nekenksmingumas reikalauja ypatingos kontrol?s, kadangi astrogenai sukelia onkologin? lig? i?sivystymo rizik?. ?iuo metu sukurtas naujas preparatas raloksifenas ? selektyvus estrogenini? receptori? moduliatorius, turintis visas estrogeno savybes, ta?iau neturintis pa?alinio nepageidaujamo poveikio.
  6. Fizini? pratim? terapija. Pagal simptomus ir galimybes gali b?ti taikomi ?vairaus tipo pratimai: eisenos, kv?pavimo, lankstumo, tempimo, pusiausvyros. Fizin?s veiklos laipsnis ar pratim? specifi?kumas nepakei?ia prasid?jusio smegen? patologinio proceso, ta?iau fizi?kai aktyv?s pacientai lengviau ?veikia ligos simptomus atsirandan?ius progresuojant ligai, ilgiau i?lieka savaranki?ki d?l sul?t?jusio ligos progresavimo.

Ginkmedis [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Alzheimerio lig? bandoma gydyti tradiciniais Kinijoje ginkmed?io preparatais. Tyrimais nustatyta, jog ?ie preparatai neabejotinai padeda psichologi?kai , [3] nors j? tiesioginis teigiamas veikimas ir ne?rodytas. Ginkmed?io ekstrakt? vartojimui neprie?taravo ir Amerikos Geriatrijos psichiatr? asociacijos recenzija. [4] ?ie tyrimai tebet?siami. [5]

Prevencija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nors kai kada ir si?lomos ?vairios dietos bei protiniai pratimai, i? ties? n?ra ?inomi jokie efektyv?s ?ios ligos prevencijos b?dai [6] . Ligos simptomams pasirei?kus pakankamai ry?kiai, jos sustabdyti ne?manoma. Ta?iau ?altiniai apra?o ?vairias bandomas profilaktikos priemones.

Did?iausia tikimybe susirgti Alzheimerio liga turi suaug? asmenys, turintys pa?eidimus smegen? kraujagysl?se arba j? atrofij? smilkinin?je smegen? skiltyje . Da?niausiai sutinkamas kraujagysli? pakenkimas smegenyse yra pas pacientus su auk?tu kraujosp?d?iu , auk?tu cholesterolio kiekiu arba sergan?ius diabetu . Tod?l ?i? b?kli? prevencija gali suma?inti Alzheimerio ligos progresavim? bei miokardo infarkto ir i?eminio insulto rizik?.

Rizikos faktoriai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Rizikos reduktoriai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  • Intelektin? stimuliacija (pvz., ?achmatais , kry?ia?od?i? sprendimas ) [14]
  • Reguliar?s fiziniai pratimai [15]
  • Socialinis aktyvumas (nuolatinis tarpusavio bendravimas, visuomenin? veikla) [4]
  • Vidur?emio j?ros dieta ir ma?o riebalingumo maistas, [16] ypatingai praturtintas:
  • Cholesterolio kiek? ma?inantys vaistai ( statinai ) tyrimuose, paremtuose steb?jimu, suma?ina Alzheimerio rizik?, bet to nepatvirtina tyrimai, atlikti atsitiktiniu b?du [32]
  • Iki ?iol buvo remiamasi Moters Sveikatos Iniciatyvos pateikta informacija apie moter? hormon? pakaitin?s terapijos prevencij? demencijai. Paskutiniai tyrimai to nepatvirtino.
  • Buvo manoma, kad ilgalaikis nesteroidini? antiu?degimini? vaist? vartojimas, norint suma?inti s?nario u?degim? ir skausm?, gali suma?inti Alzheimerio ligos vystym?si. Ta?iau remiantis steb?jimais nustatyta, kad rizikos faktoriai nusveria vaisto naud? kaip pirmin?s prevencijos metod? [33] [34] [4] [4]

Alzheimerio ligos statistika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

D?l Alcheimerio ir kt. neurodegeneracini? lig? susidariusi? nedarbing? met? kiekis, tenkantis 100 000 gyventoj? ?vairiose pasaulio ?alyse 2004 metais
   n?ra duomen?
   ma?iau nei 50
   50?70
   70?90
   90?110
   110?130
   130?150
   150?170
   170?190
   190?210
   210?230
   230?250
   daugiau nei 250
  • Pagal mirtingum? JAV 2004  m. Alzheimerio liga buvo septintoje vietoje. Nuo ?ios ligos mir? 65 289 ?mon?s (mir?tan?i?j? skai?ius tebeauga). [35]
  • JAV ?iai ligai gydyti i?leid?iama vir? 100 milijard? doleri? . Pagal i?laidas ?ios ligos gydymas u?ima tre?i? viet? po ?irdies lig? ir v??io. [36]
  • Visame pasaulyje demencija yra diagnozuota 24 milijonams ?moni?. [37] Manoma, kad 2040 metais ?is skai?ius i?augs iki 81 milijono.
  • Alzheimerio liga yra diagnozuota daugiau kaip penkiems milijonams amerikie?i? . [38] Prognozuojama, kad XXI a. viduryje ?ia liga sirgs 14.3 milijono ?moni?. Nuo 2000  m. sergan?i?j? skai?ius i?augo 350 procent? . [39]
  • Alzeimerio ligos tyrin?jimams 2005  m. JAV vald?ia i?leido apie 647 milijonus JAV doleri?. [38]

?ymesni ligos atvejai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Alzheimerio liga sirgo buv?s JAV prezidentas Ronald Reagan , Harold Wilson , Iris Murdoch , Eddie Robinson , Ferenc Puskas , Rita Hayworth , [40] Eddie Albert , James Doohan , Hazel Hawke , Enid Blyton , Emil Cioran , Leonidas Da Silva , Ralph Waldo Emerson , Geraldine Fitzgerald , Annie Girardot , Barry Goldwater , Charlton Heston , Paul von Hindenburg , Regina Iuliana a Olandei , Otto Preminger , Maurice Ravel , Sugar Ray Robinson , Jean-Jacques Servan-Schreiber , Cyrus Vance , Burgess Meredith , Alfred Deakin , Reine Juliana des Pays-Bas , Willem de Kooning , Muhammad Ali .

I?na?os [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. ↑ ?What We Know Today About Alzheimer's Disease“ . Alzheimer's Association . Nuoroda tikrinta 1 October 2011 . ?While scientists know Alzheimer's disease involves progressive brain cell failure, the reason cells fail isn't clear.“
  2. ↑ ?Alzheimer's Disease: Causes“ . NYU Medical Center/NYU School of Medicine. Suarchyvuotas originalas 2013-01-11 . Nuoroda tikrinta 30 September 2011 . ?The cause of Alzheimer's disease is not yet known, but scientists are hoping to find the answers by studying the characteristic brain changes that occur in a patient with Alzheimer's disease. In rare cases when the disease emerges before the age of sixty-five, these brain changes are caused by a genetic abnormality. Scientists are also looking to genetics as well as environmental factors for possible clues to the cause and cure of Alzheimer's disease.“
  3. ↑ 3,0 3,1 Birks J, Grimley E, Van Dongen M. ?Ginkgo biloba for cognitive impairment and dementia“. Cochrane Database Syst Rev : CD003120. PMID 12519586 . {{ cite journal }} : CS1 prie?i?ra: multiple names: authors list ( link )
  4. ↑ 4,0 4,1 4,2 Lyketsos C, Colenda C, Beck C, Blank K, Doraiswamy M, Kalunian D, Yaffe K (2006). ?Position statement of the American Association for Geriatric Psychiatry (AAGP) regarding principles of care for patients with dementia resulting from Alzheimer disease“. Am J Geriatr Psychiatry . 14 (7): 561?72. PMID 16816009 . {{ cite journal }} : CS1 prie?i?ra: multiple names: authors list ( link ) [1] Archyvuota kopija 2007-09-28 i? Wayback Machine projekto.
  5. ↑ DeKosky S, Fitzpatrick A, Ives D, Saxton J, Williamson J, Lopez O, Burke G, Fried L, Kuller L, Robbins J, Tracy R, Woolard N, Dunn L, Kronmal R, Nahin R, Furberg C (2006). ?The Ginkgo Evaluation of Memory (GEM) study: design and baseline data of a randomized trial of Ginkgo biloba extract in prevention of dementia“. Contemp Clin Trials . 27 (3): 238?53. PMID 16627007 . {{ cite journal }} : CS1 prie?i?ra: multiple names: authors list ( link )
  6. ↑ Nepasitvirtinusios prevencijos rekomendacijos:
  7. ↑ [2] Archyvuota kopija 2006-11-13 i? Wayback Machine projekto.
  8. ↑ Mayeux R, Ottman R, Tang M, Noboa-Bauza L, Marder K, Gurland B, Stern Y (1993). ?Genetic susceptibility and head injury as risk factors for Alzheimer's disease among community-dwelling elderly persons and their first-degree relatives“ . Ann. Neurol . 33 (5): 494?501. PMID   8498827 . {{ cite journal }} : CS1 prie?i?ra: multiple names: authors list ( link )
  9. ↑ Kofman OS, MacMillan VH (1970). ?Diffuse Cerebral Atrophy“. Applied Therapeutics . 12 (4): 24?26.
  10. ↑ Kehoe P, Wilcock G (2007). ?Is inhibition of the renin-angiotensin system a new treatment option for Alzheimer's disease?“. Lancet neurology . 6 (4): 373?8. PMID   17362841 .
  11. ↑ Crisby M, Carlson L, Winblad B (2002). ?Statins in the prevention and treatment of Alzheimer disease“. Alzheimer disease and associated disorders . 16 (3): 131?6. PMID   12218642 . {{ cite journal }} : CS1 prie?i?ra: multiple names: authors list ( link )
  12. ↑ BBC Why stroke ups Alzheimer’s risk 4 June 2007
  13. ↑ Anstey KJ, von Sanden C, Salim A, O'kearney R (2007). ?Smoking as a risk factor for dementia and cognitive decline: a meta-analysis of prospective studies“. Am. J. Epidemiol . 166 (4): 367?78. doi : 10.1093/aje/kwm116 . PMID   17573335 . {{ cite journal }} : CS1 prie?i?ra: multiple names: authors list ( link )
  14. ↑ Verghese J, Lipton R, Katz M, Hall C, Derby C, Kuslansky G, Ambrose A, Sliwinski M, Buschke H (2003). ?Leisure activities and the risk of dementia in the elderly“. N Engl J Med . 348 (25): 2508?16. PMID 12815136 . {{ cite journal }} : CS1 prie?i?ra: multiple names: authors list ( link )
  15. ↑ Larson E, Wang L, Bowen J, McCormick W, Teri L, Crane P, Kukull W (2006). ?Exercise is associated with reduced risk for incident dementia among persons 65 years of age and older“. Ann Intern Med . 144 (2): 73?81. PMID 16418406 . {{ cite journal }} : CS1 prie?i?ra: multiple names: authors list ( link )
  16. ↑ Scarmeas N, Stern Y, Mayeux R, Luchsinger J (2006). ?Mediterranean diet, Alzheimer disease, and vascular mediation“. Arch Neurol . 63 (12): 1709?17. PMID 17030648 . {{ cite journal }} : CS1 prie?i?ra: multiple names: authors list ( link )
  17. ↑ Morris M, Schneider J, Tangney C (2006). ?Thoughts on B-vitamins and dementia“. J Alzheimers Dis . 9 (4): 429?33. PMID 16917152 . {{ cite journal }} : CS1 prie?i?ra: multiple names: authors list ( link )
  18. ↑ Inna I. Kruman1, T. S. Kumaravel2, Althaf Lohani2, Ward A. Pedersen1, Roy G. Cutler1, Yuri Kruman1, Norman Haughey1, Jaewon Lee1, Michele Evans2, and Mark P. Mattson1, 3 (March 1, 2002). ?Folic Acid Deficiency and Homocysteine Impair DNA Repair in Hippocampal Neurons and Sensitize Them to Amyloid Toxicity in Experimental Models of Alzheimer's Disease “. The Journal of Neuroscience . 22 (5). {{ cite journal }} : CS1 prie?i?ra: multiple names: authors list ( link ) CS1 prie?i?ra: numeric names: authors list ( link ) A simplified report can be found at: www.alzheimers.org.uk Archyvuota kopija 2007-08-08 i? Wayback Machine projekto.
  19. ↑ CBS news, reporting from WebMD Folate May Lower Alzheimer’s Risk Archyvuota kopija 2007-10-13 i? Wayback Machine projekto.
  20. ↑ National Institute of Health ? Folic Acid Possibly A Key Factor In Alzheimer’s Disease Prevention Archyvuota kopija 2014-06-24 i? Wayback Machine projekto.
  21. ↑ Alzheimer’s and Dementia journal, reported at USA today [3]
  22. ↑ Giselle P. Lim1, Teresa Chu1, Fusheng Yang, Walter Beech1, Sally A. Frautschy1, and Greg M. Cole1 (2001). ?The Curry Spice Curcumin Reduces Oxidative Damage and Amyloid Pathology in an Alzheimer Transgenic Mouse“. The Journal of Neuroscience . 21 (4): 8370?8377. PMID 11606625 . {{ cite journal }} : CS1 prie?i?ra: multiple names: authors list ( link ) CS1 prie?i?ra: numeric names: authors list ( link )
  23. ↑ Lim W, Gammack J, Van Niekerk J, Dangour A. ?Omega 3 fatty acid for the prevention of dementia“. Cochrane Database Syst Rev : CD005379. PMID 16437528 . {{ cite journal }} : CS1 prie?i?ra: multiple names: authors list ( link )
  24. ↑ Morris M, Evans D, Tangney C, Bienias J, Wilson R (2005). ?Fish consumption and cognitive decline with age in a large community study“. Arch Neurol . 62 (12): 1849?53. PMID 16216930 . {{ cite journal }} : CS1 prie?i?ra: multiple names: authors list ( link )
  25. ↑ Dai Q, Borenstein A, Wu Y, Jackson J, Larson E (2006). ?Fruit and vegetable juices and Alzheimer's disease: the Kame Project“ . Am J Med . 119 (9): 751?9. PMID 16945610 . {{ cite journal }} : CS1 prie?i?ra: multiple names: authors list ( link )
  26. ↑ Joseph J, Fisher D, Carey A (2004). ?Fruit extracts antagonize Abeta- or DA-induced deficits in Ca2+ flux in M1-transfected COS-7 cells“. J Alzheimers Dis . 6 (4): 403?11, discussion 443-9. PMID 15345811 . {{ cite journal }} : CS1 prie?i?ra: multiple names: authors list ( link )
  27. ↑ Petersen R, Thomas R, Grundman M, Bennett D, Doody R, Ferris S, Galasko D, Jin S, Kaye J, Levey A, Pfeiffer E, Sano M, van Dyck C, Thal L (2005). ?Vitamin E and donepezil for the treatment of mild cognitive impairment“. N Engl J Med . 352 (23): 2379?88. PMID 15829527 . {{ cite journal }} : CS1 prie?i?ra: multiple names: authors list ( link )
  28. ↑ Zandi P, Anthony J, Khachaturian A, Stone S, Gustafson D, Tschanz J, Norton M, Welsh-Bohmer K, Breitner J (2004). ?Reduced risk of Alzheimer disease in users of antioxidant vitamin supplements: the Cache County Study“. Arch Neurol . 61 (1): 82?8. PMID 14732624 . {{ cite journal }} : CS1 prie?i?ra: multiple names: authors list ( link )
  29. ↑ Scarmeas, N., et al. Mediterranean diet and risk for Alzheimer’s disease. Annals of Neurology, 2006 (published online April 18, 2006).
  30. ↑ Stampfer, M.J., et al. Effects of moderate alcohol consumption on cognitive function in women.
  31. ↑ New England Journal of Medicine, 2005, 352, 245?253; Ruitenberg, A., et al. Alcohol consumption and risk of dementia: the Rotterdam Study. Lancet, 2002, 359(9303), 281?286
  32. ↑ Rockwood K. ?Epidemiological and clinical trials evidence about a preventive role for statins in Alzheimer's disease“. Acta Neurol Scand Suppl . 185 : 71?7. PMID 16866914 .
  33. ↑ Zandi P, Anthony J, Hayden K, Mehta K, Mayer L, Breitner J (2002). ?Reduced incidence of AD with NSAID but not H2 receptor antagonists: the Cache County Study“. Neurology . 59 (6): 880?6. PMID 12297571 . {{ cite journal }} : CS1 prie?i?ra: multiple names: authors list ( link )
  34. ↑ in t' Veld B, Ruitenberg A, Hofman A, Launer L, van Duijn C, Stijnen T, Breteler M, Stricker B (2001). ?Nonsteroidal antiinflammatory drugs and the risk of Alzheimer's disease“. N Engl J Med . 345 (21): 1515?21. PMID 11794217 . {{ cite journal }} : CS1 prie?i?ra: multiple names: authors list ( link )
  35. ↑ Faststats ? Alzheimer’s Disease National Center for Health Statistics
  36. ↑ Alzheimer’s Drug Discovery Foundation 2005 Annual Report Archyvuota kopija 2007-07-09 i? Wayback Machine projekto.
  37. ↑ Statistics ? Alzheimer’s Disease International
  38. ↑ 38,0 38,1 Alzheimer’s Facts and Figures Archyvuota kopija 2007-01-06 i? Wayback Machine projekto. Alzheimer’s Association
  39. ↑ Diagnostic Center for Alzheimer’s Disease Archyvuota kopija 2007-04-16 i? Wayback Machine projekto.
  40. ↑ Shenk, David (2003). The Forgetting Alzheimer’s: Portrait of an Epidemic. New York: Anchor Books. ISBN 0-385-49838-1

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Literat?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Mokslin? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  • С.И.Гаврилова, Г.А.Жариков (2001). Лечение болезни Альцгеймера. Психиатрия и психофармакология . t.3, Nr.2.
  • Психиатрия (1988). Pед. Морозова Г.В.М., Медицина .

Populiarioji [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Rodomas puslapis " https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Alzheimerio_liga&oldid=7292655 "