Aloiza Pa?kievi?

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
    ?iam straipsniui ar jo daliai tr?ksta i?na?? ? patikimus ?altinius .
J?s galite pad?ti Vikipedijai prid?dami tinkamas i?na?as su ?altiniais.
Aloiza Pa?kevi? ? Kairien? ? Ciotka
Gim? 1876 m. liepos 15 d.
Pe??inoje, Lydos apskrities Vosyli?ki? vals?iuje
Mir? 1916 m. lapkri?io 5 d. (40 met?)
Veikla baltarusi? poet? ir ??ymi revoliucin? bei baltarusi? tautinio atgimimo veik?ja.
Vikiteka Aloiza Pa?kievi?

Aloiza Pa?kevi? ? Kairien? ? Ciotka ( 1876 m. liepos 15 d. Pe??inoje, Lydos apskrities Vosyli?ki? vals?iuje ? 1916 m. lapkri?io 5 d.) ? baltarusi? poet? ir ??ymi revoliucin? bei baltarusi? tautinio atgimimo veik?ja.

Biografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kilusi i? dvarinink?, 1894 ? 1900 m. Vilniuje mok?si Prozorovos priva?ioje septynmet?je mergai?i? seminarijoje. 1901 ? 1904 m. studijavo auk?tuosiuose P. Lesgafto pedagoginiuose kursuose Sankt Peterburge . 1906 ? 1908 m. Krokuvos universitete studijavo literat?r?, lank? teatro studij?, 1911 ? 1912 m. t?s? studijas Lvovo universitete .

Dar Peterburge ?sitrauk? ? akademinio jaunimo revoliucin? jud?jim?. 1904 m. gr??usi ? Vilni? bi?iulio Jono Bili?no padedama ?sidarbino fel?ere neseniai ?steigtoje Naujosios Vilnios (tada Vileika ) psichiatrijos ligonin?je. dalyvavo 1905 m. revoliuciniuose ?vykiuose, ra?? ugningus, kovon ?aukian?ius eil?ra??ius, skait? juos mitinguose. Artimai bendravo su pa?angia baltarusi?, lietuvi?, rus? inteligentija ? dailininku M. K. ?iurlioniu , poetu Janka Kupala , Marija ?lapeliene ir kitais. Vengdama su?mimo i?vyko studijuoti ? Krokuv? , bet susirgusi d?iova gyd?si Zakopan?je , kur tuo metu gyveno Jonas ir Julija Bili?nai.

1911 m. vasario 20 d. Vilniuje, ?v. Rapolo ba?ny?ioje, i?tek?jo u? in?inieriaus ir socialdemokrat? lyderio Stepono Kairio . Po met? studij? Lvove gr??usi ? Vilni? ?sitrauk? ? kult?rin? veikl?, suorganizavo dramos m?g?j? b?rel?, ra?? ?urnalui ?Na?a niva“, redagavo jaunimui skirt? ?urnal? ?Lu?ynka“, dalyvavo lietuvi? kult?ros draugijos ?R?ta“ veikloje.

Prasid?jus Pirmajam pasauliniam karui nu?jo dirbti gailesting?ja sesele Vilniaus u?kre?iam?j? lig? barakuose. Vilni? u??mus vokie?iams organizavo vie??sias valgyklas varguomenei. 1916 m. nuo jos gimtajame kra?te siautusios ?iltin?s mir? t?vas. T?v? dvare liko pad?ti nuo epidemijos ken?iantiems gimtojo kra?to ?mon?ms. Belankydama sergan?iuosius, pati u?sikr?t? ?iltine ir netrukus mir?, ten ir palaidota.

Ciotka [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

K?rybai b?dingas romantinis pakilumas, tautosakos ?vaizd?iai, revoliucijos metais ? patriotizmas ir revoliucingumas. Ne visada jai buvo lengva ?od?iais i?reik?ti savo i?gyvenimus bei jausmus, ji da?nai ilgai ir l?tai tri?s?, kol reikalingos mintys ?gaudavo tinkam? form? popieriuje. Be poezijos ra?? apsakymus , kuriuose vaizdavo sunk? caro vald?ios slegiam? Baltarusijos valstie?i? gyvenim?.

Atminimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Lvovo universitete prie sienos pritvirtinta memorialin? lenta. Baltarusijos ??u?ino rajono Ostrynos mieste jos vardu pavadinta vidurin? mokykla, Naujojoje Vilnioje ? gatvel?. Ostrynoje ir ??iu?ine pastatyti paminklai.