Kos?iu?kos sukilimas
Paminklas T.Kos?iu?kai Krokuvoje
?iauli? apskrities sukil?li? aktas
Sukil?li? atsi?aukimas
lietuvi? kalba
ATR prie? padalijim?
1794 m. sukilimas
(
Kosciu?kos sukilimas
) ? sukilimas
Lenkijoje
ir
Lietuvoje
prie?
Rusijos imperij?
ir
Pr?sijos karalyst?
, vadovaujamas
Tado Kosciu?kos
.
Sukilimu nes?kmingai bandyta i?laisvinti Lenkij? ir Lietuv? nuo Rusijos ?takos po
Antrojo Abiej? Taut? Respublikos padalijimo
(
1793
m.) ir
Targovicos konfederacijos
. Sukil?liai siek? atkurti valstyb? su
1772
m. sienomis ir t?sti
1788
?
1792
m. prad?tas reformas.
Antrasis
Abiej? Taut? Respublikos padalijimas
ir 1792 m. Lenkijos-Lietuvos valstyb?s ir Rusijos karas labai susilpnino
Gegu??s tre?iosios Konstitucij?
remiant? reform? jud?jim? Abiej? Taut? Respublikoje. Tuo pat metu, po antrojo Abiej? Taut? Respublikos padalijimo, pagrindiniai Rusijos ?alininkai, susijung? ?
Targovicos konfederacij?
taip pat susilpn?jo. Rusija, kaip aukso laisv?s gyn?ja, r?m?si bajorai po antrojo padalijimo ?alyje buvo laikomi i?davikais, o ne didvyriais ir prie? j? valdym? susidar? rimta opozicija, tiek i? ?l?kt?, tiek i? miestie?i? pus?s.
Nor?damos susilpnint? opozicij?, Pr?sijos ir Rusijos vyriausyb?s susitar? demobilizuoti 50 proc.
Abiej? Taut? Respublikos armijos
, o likusius karius ?jungti ? savo kariuomenes. 1794 m.
kovo 12
d. generolas
Antoni Madali?ski
, 1-osios Did?iosios Lenkijos Nacionalin?s kavalerijos brigados (1500 kari?) vadas atsisak? vykdyti demobilizacijos ?sakym? ir patrauk? i?
Ostrolenkos
?
Krokuv?
. Tai suk?l? mai?t? prie? rus? kariuomen? bang? visoje ?alyje. Rusijos garnizonui Krokuvoje buvo ?sakyta palikti miest? ir susidoroti su lenk? paj?gomis. Miestas liko neginamas.
Lietuvoje baland?io m?nes? sukilo bajor? vadovaujamos
LDK
kariuomen?s dalys,
baland?io 16
d.
?iauliuose
paskelbtas kariuomen?s sukilimo aktas, sukil?li? vadu paskelbtas
Jok?bas Jasinskis
. Po savait?s i?vaduotas Vilnius, kuriame sudaryta Vilniaus nacionalin? gvardija (iki bir?elio jai vadovavo
Laurynas Stuoka-Gucevi?ius
),
baland?io 24
d.
Vilniaus rotu??je
paskelbtas Lietuvos sukilimo aktas, sudaryta vyriausyb? (
Lietuvos tautin? auk??iausioji taryba
, LTAT) ir vykdomieji organai (deputacijos).
Sukilimo prad?ioje LTAT veik? radikaliau u? Lenkijos sukil?li? vald?i?, grie?tai baud? vidaus prie?us. Gegu??s m?nes? ? sukilim? jau ?traukti visi visuomen?s sluoksniai, sukil?liai vald? vis? Lietuv?. Apie 10 000 sukil?li? laik?si puolimo taktikos, m?gino sumu?ti i? Vilniaus ir
Gardino
besitraukian?i? Rusijos kariuomen? (apie 30 000 kari?). Lietuvi? vald?ia, siekian?ia Lietuvos savaranki?kumo atk?rimo, nebuvo patenkinti lenkai ir
gegu??s 21
d. LTAT Kosciu?kos nurodymu panaikinta,
bir?elio 4
d. atleistas vyriausiasis sukilimo vadas Jasinskis, kur? pakeit? i? Lenkijos atsi?stas Michalas Veihorskis.
Antrame sukilimo etape Rusijos kariuomen? prad?jo aktyvesn? puolim?,
bir?elio 25
d. nes?kmingai ?turmavo Vilni?, ?siver?? ? ?iaur?s Lietuv? iki
Linkmen?
. S?kmingai kovojo tik
?emai?i? divizija
, sumu?usi rusus ties
Salo?iais
, u??musi
Kur?o
dal? ir
Liepoj?
.
Rugpj??io 12
d. Vilnius kapituliavo, sukil?liai pasitrauk? ?
Jonav?
.
Po Vilniaus kapituliavimo did?jo nepasitenkinimas sukilimo vald?ia, dalis valstie?i? dezertyravo. Ta?iau sukil?liams pavyko u?imti Daugpil?, taip laikinai sustabdant Rusijos armijos
Kauno
ir
Ukmerg?s
puolim?. S. Grabovskio vadovaujami sukil?liai sugeb?jo prasiver?ti i?
Var?nos
link
Minsko
apylinki?, bet sukil?liams nepasinaudojus palankia pad?timi ir atitraukus pagrindines paj?gas ? U?nemun?, rugs?jo pirmoje pus?je Rusijos kariuomen? u??m?
Alyt?
,
Prienus
, Kaun?, ta?iau ? U?nemun? nesiver??. Sukil?liai ?ia liko iki
1794
m. rugs?jo pabaigos, v?liau juos i?sklaid? Pr?sijos kariuomen?.
Likusios sukil?li? paj?gos Merkio ir Nemuno tarpupyje, Gardino, Volkovysko bei Bresto apskritys buvo priversti trauktis link Var?uvos, 3 i? 4 kolon? miest? pasiek? ir prisid?jo prie Var?uvos gynybos.
Lapkri?io 5
d.
Var?uva
kapituliavo ir lik?
LDK
sukil?liai
lapkri?io 16
d. i?siskirst? Rado?icuose.
Lietuvos vyriausiosios tautin?s tarybos nario,
Mykolo Karpavi?iaus
, pamokslas apie sukilim?, pasakytas
Vilniaus ?v. Jon? ba?ny?ioje
, 1794
Po sukilimo
1795
m. Rusija, Pr?sija ir Austrija galutinai
pasidalijo
LDK
teritorij?, sukilimo vadai buvo terorizuojami, nedidel? dalis sukil?li? i?tremta. Tiems, kurie prisiek? i?tikimyb? Rusijos vald?iai, u?tikrintos laisv?s.
1796
m. i?tremtieji sukil?liai amnestuoti.
Lietuvoje vyk?s sukilimas atitrauk? dal? Rusijos paj?g? nuo Lenkijos sukilimo mal?inimo, sukilimas sulaik? dal? j?g?, kurios gal?jo b?ti nukreiptos slopinti Pranc?zijos revoliucijai. Taip pat su?adinta lietuvi? tautin? savimon? (leisti lietuvi?ki atsi?aukimai, politiniai eil?ra??iai). Sukilimo metu pirm? kart? Lietuvoje ? apyvart? pateko popieriniai pinigai - zlotai su Lietuvos ir Lenkijos herbais.
- Taryb? Lietuvos Enciklopedija. Vyriausioji enciklopedij? redakcija. Vilnius, 1988.
- 1794 m. sukilimas Lietuvoje (sud. Eduardas Brusokas). - Vilnius: Lietuvos Respublikos kra?to apsaugos ministerija, 2004.