100 m b?gimas  ? lengvosios atletikos rungtis, kuri laikoma grei?io tiesioje distancijoje i?bandymu. Pirm? kart? distancija ?veikta nauj?j? laik? olimpin?se ?aidyn?se At?nuose 1896 metais. ?i rungtis greitai tapo svarbiausia ?aidyn?se, kadangi jos nugal?tojas buvo pripa??stamas grei?iausiu pasaulio ?mogumi. Pirmasis moter? b?gimas ?vyko 1928 m. Amsterdamo ?aidyn?se . Tai trumpiausia oficiali distancija lauko stadion? var?ybose.

Rungtyni? eiga [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

100 m b?gimo rungtis sudaryta i? keleto kvalifikacini? b?gim?. Pasaulio ?empionate ir olimpiadoje i? viso yra keturi etapai, o Lietuvos ?empionate tik du. 8 b?gikai, geriausiai ?veik? kvalifikacinius b?gimus, dalyvauja finale. Takeliai paskiriami pagal bandomojo b?gimo rezultatus, grei?iausi b?gikai gauna centrinius takelius.

B?gimo technika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

100 m distancijos b?gimas suskirstytas ? 7 etapus:

• Pasiruo?imas : b?gikas giliai susikoncentruoja ir palaiko savo kv?pavim?, kad po starto signalo gal?t? visa j?ga mesti savo k?n? ? priek?. Laikas, per kur? duodamas starto signalas ir atletas atsispiria nuo atspar? vadinamas reakcijos laiku . Greitas reakcijos laikas negarantuoja, kad lengvaatletis pasieks rekord? ar itin ger? rezultat?, nes daugelio pasaulio rekordinink? reakcijos laikas nebuvo geriausias.
• Startas : nuskamb?jus starto ??viui lengvaatletis i?kvepia or? ir staigiai i?sitiesia, mesdamasis pirmyn 45 laipsni? kampu, kol jo u?pakalin? koja pilnai i?sitiesia. Iki 2010  m. du kartus ne laiku ar netinkamai startav?s b?gikas buvo diskvalifikuojamas. IAAF sprendimu nuo 2010  m. ?iemos sezono sportininkas diskvalifikuojamas po pirmo karto.
• Greit?jimas : sprinteris pasiekia ?i? b?gimo faz? tarp penkto ir a?tunto ?ingsnio. Jis b?ga ant pir?t? gal?, jo kulnai nelie?ia ?em?s.
• Did?iausias greitis : greit?jimas t?siasi did?jant ?ingsni? da?numui, kol pasiekiamas did?iausias greitis. Tam prireikia ma?daug 60 metr?. Geriausi? sprinteri? ?ingsni? da?nis gali siekti 5 per sekund?, kai per sekund? ?veikiama 12 metr? arba pasiekiamas 40 km/h greitis.
• Grei?io i?laikymas : ties 60 m riba ?ingsnio amplitud? pasiekia auk??iausi? ta?k?.
• Grei?io ma??jimas : grei?io ma??jimas pasideda ma?daug u? 80 m nuo starto linijos, kai atletas stengiasi i?laikyti auk?t? ?ingsni? ritm? ir kompensuoti nei?vengiam? grei?io praradim?, kadangi fizi?kai ne?manoma nuolat palaikyti maksimalaus grei?io.
• Fini?o linija : Laikmatis sustabdomas, kai atleto kr?tin? kerta fini?o linij?. Tokia taisykl? ?sigaliojo nuo 1932  m. Pasiektas rekordas nefiksuojamas, jei v?jo ? nugar? greitis vir?ija 2 metrus per sekund?.

B?gikai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Oficialiose var?ybose lengvaatle?iai privalo vilk?ti mar?kin?lius su savo numeriu. Taip pat 100 m b?gimo sprinteriai avi specialius batelius, kurie neturi u?kulnio ir p?dos atramin?s dalies. Ant p?dos priekin?s dalies yra 11 dygli?, neilgesni? kaip 9 mm. B?gant tik priekin? atleto p?dos dalis ir pir?tai lie?ia ?em?. Treniruodamiesi sprinteriai per vien? kart? nub?ga ne daugiau kaip 300 metr?, nes dedamos ilgalaik?s pastangos gali v?liau pakenkti grei?io ir galios i?vystymui bei palaikymui. Prie? treniruot? arba lenktynes sprinteriai skiria apie pusantros valandos, mank?tai, ap?ilimui ir lankstumo pratimams. Itin paplit?s ap?ilimas su dvira?iu treniruokliu , d?l pana?i? raumen? grupi? i?judinimo. Siekdami padidinti ?ingsnio greit? sprinteriai naudoja guminius dir?us, treniruojasi ant laipteli? ir nuokalni?. Po 100 m sprinto distancijos atletui reikia apie 2 valand? poilsio prie? kit? sprinto b?gim? maksimalia j?ga.

Grei?iausi vis? laik? 100 m b?gikai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vyrai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vieta	Rekordas	V?jas (m/s)	Sportininkas	?alis	Metai
1	9.58	+0.9	Usain Bolt	Jamaika	2009
2	9.69	+2.0	Tyson Gay	Jungtin?s Amerikos Valstijos	2009
		-0.1	Yohan Blake	Jamaika	2012
4	9.72	+0.2	Asafa Powell	Jamaika	2008
5	9.78	+0.9	Nesta Carter	Jamaika	2010
6	9.79	+0.1	Maurice Greene	Jungtin?s Amerikos Valstijos	1999
		+1.5	Justin Gatlin	JAV	2012
8	9.80	+1.3	Steve Mullings	Jamaika	2011
9	9.84	+0.7	Donovan Bailey	Kanada	1996
		+0.2	Bruny Surin	Kanada	1999

Moterys [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vieta	Rekordas	V?jas (m/s)	Atlet?	?alis	Metai
1	10.49	0.0	Florence Griffith-Joyner	Jungtin?s Amerikos Valstijos	1988
2	10.64	+1.2	Carmelita Jeter	Jungtin?s Amerikos Valstijos	2009
3	10.65	+1.1	Marion Jones	Jungtin?s Amerikos Valstijos	1998
4	10.70	+0.6	Shelly-Ann Fraser	Jamaika	2012
5	10.73	+2.0	Christine Arron	Pranc?zija	1998
6	10.74	+1.3	Merlene Ottey	Jamaika	1996
7	10.75	+0.4	Kerron Stewart	Jamaika	2009
8	10.76	+1.7	Evelyn Ashford	Jungtin?s Amerikos Valstijos	1984
		+1.1	Veronica Campbell-Brown	Jamaika	2011
10	10.77	+0.9	Irina Privalova	Rusija	1994
		+0.7	Ivet Lalova	Bulgarija	2004

Regioniniai rekordai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Regionas	Vyrai			Moterys
	Laikas	Sportininkas	?alis	Laikas	Sportinink?	?alis
Afrika ( rekordai )	9.85	Olusoji Fasuba	Nigerija	10.79	Blessing Okagbare	Nigerija
Azija ( rekordai )	9.99	Samuel Francis	Kataras	10.79	Li Xuemei	Kinija
Europa ( rekordai )	9.86	Francis Obikwelu	Portugalija	10.73	Christine Arron	Pranc?zija
?iaur?s Amerika ( rekordai )	9.58	Usain Bolt	Jamaika	10.49	Florence Griffith-Joyner	Jungtin?s Amerikos Valstijos
Okeanija ( rekordai )	9.93	Patrick Johnson	Australija	11.12	Melinda Gainsford-Taylor	Australija
Piet? Amerika ( rekrodai )	10.00	Robson da Silva	Brazilija	11.05	Ana Claudia Lemos Silva	Brazilija

Lietuvos 100 m distancijos b?gikai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pirmasis Lietuvos 100 m b?gikas 1928 m. olimpin?se ?aidyn?se buvo Haris ?veminas . Po nepriklausomyb?s atgavimo Lietuvos sprinteriai 100 m b?gimo distancijoje ilg? laik? nepasi?ym?jo. Vyr? rekord? 10,33 s 1992  m. pasiek? Kastytis Klimas , o moter? 11,29 s rekord? 2003  m. pasiek? Agn? Eggerth . XXI am?iaus 1-as de?imtme?io pabaigoje ?vyko Lietuvos sprinteri? perversmas rezultatuose. ?alies nacionalin?je rinktin?je prad?jo pasi?ym?ti po 8-12 perspektyvi? jaun? b?gik? . ^[1] Geriausi? pasiekim? ir priz? pasiek? daugkartin? Lietuvos ?empion? Lina Grin?ikait? . 2009  m. Universiadoje ir Europos iki 23 met? ?empionate ji peln? aukso medalius. 2008 m. vasaros olimpin?se ?aidyn?se sportinink? tapo pirm?ja lietuvaite, ?veikusia pirmus du turus ir patekusia ? pusfinal?. 2010  m. dukart buvo gerinami nacionaliniai vyr? rekordai. Rytis Sakalauskas (pasaulio u?dar? patalp? alternatyvios rungties 150 m rekordininkas ) pasiek? 10,32 s laik?, o po keli? m?nesi? Martynas Jurgilas Mis?rio valstijos ?empionate 100 m b?gimo distancijos b?gime pusfinal? ?veik? per 10,33 s, o finale pasiek? 10,27 s rekord?. Pastarojo b?giko rekordo LLAF ?skaityti ilgai nenor?jo. 2010  m. rugpj??io 27 d. Rytis Sakalauskas pasiek? 10,24 s laik? ir u?fiksavo nauj? rekord?. ^[2]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?   ?   A   ?   R Oficialios lengvosios atletikos rungtys Sprintas 60 m - 100 m - 200 m - 400 m Barjerinis b?gimas 60 m - 100 m - 110 m - 400 m Vidutinio nuotolio b?gimas 800 m - 1500 m - 3000 m - kli?tinis b?gimas Ilgo nuotolio b?gimas 5000 m - 10000 m - valandos b?gimas - kroso b?gimas - maratonas - ultramaratonas Estafet?s 4x100 m - 4x400 m Sportinis ?jimas 10 km - 20 km - 50 km Metimai Disko metimas - ieties metimas - k?jo metimas - rutulio st?mimas ?uoliai ?uolis ? auk?t? - ?uolis su kartimi - ?uolis ? tol? - tri?uolis Daugiakov?s Penkiakov? - septynkov? - de?imtkov?