?emieji ?an?iai

Vietov? prijungta prie miesto 1919 m.

?emieji ?an?iai

54°52′12″?. pl. 23°56′31″r. ilg. / 54.870°?. pl. 23.942°r. ilg.

Apskritis

Kauno apskritis

Savivaldyb?

Kauno miesto savivaldyb?

Seni?nija

?an?i? seni?nija

Vietovard?io kir?iavimas (1 kir?iuot? ) ^[1]
Vardininkas:	?emieji ?an?iai

Istoriniai pavadinimai

rus. Шанцы

?emieji ?an?iai ? Kauno miesto dalis , esanti ? pietry?ius nuo gele?inkelio stoties, de?iniajame Nemuno krante, ?emutin?je up?s terasoje (auk?tutin?je yra Auk?tieji ?an?iai ). ^[2] Pietry?iuose Panemun?s tiltu ?emieji ?an?iai susisiekia su Panemune , ?iaur?s vakaruose ?iurlionio tiltu ? su Freda . ?emuosiuose ?an?iuose yra Kauno gele?inkelio stotis ir Kauno gele?inkelio tunelis , Kauno ?v?. J?zaus ?irdies ba?ny?ia , taip pat metodist? ir baptist? ba?ny?ios, Kari? kapin?s ( 1883 m.), biblioteka, Namibijos garb?s konsulatas .

Etimologija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Iki Napoleono kar? ( 1812 m.) tarp Panemun?s ir Kauno, dabartini? ?an?i? vietoje buvo du kaimai ? Pa?il? ir Baibokai . XIX a. prad?ioje jie abu priklaus? j?zuitams . 1812 m. vasar? pranc?zai k?l?si per Nemun? ties dabartiniais ?an?iais: persik?l? pastat? ?ia ?tvirtinimus, kuriuos ir pavadino savu ?od?iu ( pranc. chantier ? ?statinys“, vok. Schanze ? ?apkasas, pylimas“). ^[3] XIX a. 7-ajame de?imtmetyje buvo ma?a gyvenviet? ir palivarkas, vadinti ?ancais. Lietuviai ?? pavadinim? sulietuvino ir atsirado ?an?iai . ^[4]^[5] Ilgainiui ?an?iai ?m? pateisinti savo kari?k? vard? ? 1886 ? 1896 m. pastatytas Kauno tvirtov?s kareivini? kompleksas, po 2005 m. rekonstruotas ? gyvenamuosius namus.

1930 m., Vytauto Did?iojo metais, buvo kil?s sumanymas ?an?ius pavadinti Vytautogala. ^[6]^[7]

Liaudies etimologija pasakoja, kad ?an?iai gal?jo kilti nuo pranc?zi?ko ?od?io chance ? es? Napoleonas ties ?iomis vietomis ??velg?s ?ans? persikelti per Nemun? . ^[8]

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Archeologiniai radiniai ?an?iuose siekia XV a., XVIII a. pabaigoje minimas ?an?i? dvaras . Iki XVIII a. pabaigos ?em?j? ?an?i? vietoje minimi Baibok? ir Kajokiemio (Naujakiemio) kaimai.

?emieji ?an?iai i?sipl?t? XIX a. viduryje, 1843 m. Kaunui tapus gubernijos centru ir nutiesus Sankt Peterburgo?Var?uvos gele?inkelio at?ak? ? Virbal? . Kaip ir Petra?i?nai bei Vilijampol? , ?an?iai carin?s Rusijos laikais buvo pramoninis Kauno priemiestis, apgyvendintas gretima esan?i? fabrik? ir dirbtuvi? darbininkais. Apie 1862 m. ?ia ?sik?r? gele?inkelio remonto dirbtuv?s, 1869 m. pastatytas kaul? malimo fabrikas, 1875 m. ? rat? tepalo ?mon?, 1879 m. ? vini? ir gele?ies dirbini? fabrikas ?Vestfalija“ (vokie?i? ?mit? metalo ir ma?in? fabrikas), 1880 m. ? bald? gamykla. 1889 m. gyveno ~2000, 1897 m. ? 12,9 t?kst. gyventoj?, ^[9] 1923 m. ?kurta biblioteka.

Tarpukario laikotarpiu ?an?iai ? did?iausias ir vienas spar?iausiai besiple?ian?i? Kauno priemies?i?. ?ia susitelk? did?ioji dalis sen?j? ir naujai atidaryt? pramon?s ?moni? ? aliejaus ir muilo fabrikas ?Ringuva“ ( 1920 m.), ?Drob?s“ gelumb?s fabrikas ( 1922 m.), kojini? fabrikas ?Cotton“ ( 1925 m.), saldaini? ir ?okolado fabrikas ?Tilka“ ( 1929 m.), acetileno-deguonies dirbtuv?s LIET-AGA ( 1934 m.), alaus bravoras, keli mal?nai ir kt. Dalis ?an?i? ?emi? priklaus? dvarininkui Sergejui Fanstiliui . Jis nuomojo ir pardavin?jo ?vairaus dyd?io sklypus, kuriuose buvo statomi namai. ^[10]

?emieji ?an?iai prie Kauno prijungti 1919 m. 1933 m. Nemuno pakrant?je rastas ?an?i? lobis . 1938 m. atidaryta viena moderniausi? gimnazij? Lietuvoje ? Kauno 6-oji gimnazija . ?emuosiuose ?an?iuose tarpukaryje veik? du kino teatrai ? ?Lyra“ ir ?Saturnas“.

1941 m. bir?elio m?n. ?an?iuose vyko ar?ios sukil?li? kovos su besitraukian?ia Raudon?ja armija . Atk?rus Lietuvos nepriklausomyb? i? ?an?i? i?sik?l? Sovietin?s armijos daliniai. 2008 m. atidengtas paminklas olimpie?iams. ^[11]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1983 m.	Panemun?s rajonas
2000 ?	?an?i? seni?nija

Gyventojai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Demografin? raida tarp 1889 m. ir 1923 m.

1889 m.

1897 m. ^sur.

1923 m. ^sur.^[12]

2 000

12 900

15 208

Galerija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Juozapavi?iaus pr. ?sik?r?s Namibijos garb?s konsulatas

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukait?, Rita Mili?nait?. Vietovard?i? ?odynas . ? Vilnius, Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1 . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukait?, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2 .
↑ ??em?lapis koordinat?mis 54.87 ir 23.94“ (Map). Baltic Maps . ?J??a s?ta“ Ltd . Nuoroda tikrinta 2021-10-12 .
↑ Alvydas Butkus . Kai kuri? Kauno vietovard?i? kilm? / Kauno istorijos metra?tis. T. 2. ? Kaunas: VDU leidykla, 2000. ? 150 psl. ? ISBN 9986-501-46-6
↑ https://www.aplankykitekauna.net/napoleonas-kaune.html Archyvuota kopija 2021-10-28 i? Wayback Machine projekto.
↑ Achmedovas, Rafaelis (2014-08-14). ?Kauno miesto rajonai. ?em?j? ?an?i? kontrastai“ . delfi.lt . Delfi . Nuoroda tikrinta 2024-03-12 .
↑ Rezoliucija // Lietuvos aidas, 1930-02-24, Nr. 45 (826). ? 2 psl.
↑ Darbinink? rajonui tapti Vytautogala nebuvo lemta
↑ https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000124526
↑ ?emieji ?an?iai . Taryb? Lietuvos enciklopedija , T. 4 (Simno-?vor?n?). ? Vilnius: Vyriausioji enciklopedij? redakcija, 1988. // psl. 156
↑ Ar?nas Dambrauskas. Bevard?iame vieni?o ?vejo kape ? ?an?i? ir Petra?i?n? paslaptys // Laikinoji sostin?, 2008-04-12 [1] Archyvuota kopija 2020-09-24 i? Wayback Machine projekto.
↑ http://www.15min.lt/naujiena/miestas/kaunas/atidengtas-paminklinis-akmuo-olimpieciams-42-7479
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventoj? 1923 m. sura?ymo duomenys . Kaunas: Finans? ministerija. Centralinis statistikos bi?ras, 1925.

?emieji ?an?iai . Visuotin? lietuvi? enciklopedija , T. XXIII (?alc?Toli). ? Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2013. 30 psl.
?an?iai . Lietuvi?koji tarybin? enciklopedija , X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-?ternbergas, 532 psl.
?an?iai . Ma?oji lietuvi?koji tarybin? enciklopedija , T. 3 (R??). Vilnius, Vyriausioji enciklopedij? redakcija, 1971, 364 psl.
?an?iai . M?s? Lietuva , T. 2. ? Bostonas: Lietuvi? enciklopedijos leidykla, 1965. ? 283 psl.
?an?i? praeities takais: prisiminimai (sud. Jurgis Vanagas). ? Kaunas: Arx Baltica, 2008. ? 272 p.: iliustr. ? ISBN 978-9955-39-033-6
?an?iai gars?jo sl?niais, savita tarme ir dr?siomis merginomis Archyvuota kopija 2008-10-28 i? Wayback Machine projekto.

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukait?, Rita Mili?nait?. Vietovard?i? ?odynas . ? Vilnius, Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1 . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukait?, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2 .

[2] ??em?lapis koordinat?mis 54.87 ir 23.94“ (Map). Baltic Maps . ?J??a s?ta“ Ltd . Nuoroda tikrinta 2021-10-12 .

[3] Alvydas Butkus . Kai kuri? Kauno vietovard?i? kilm? / Kauno istorijos metra?tis. T. 2. ? Kaunas: VDU leidykla, 2000. ? 150 psl. ? ISBN 9986-501-46-6

[4] ttps://www.aplankykitekauna.net/napoleonas-kaune.html Archyvuota kopija 2021-10-28 i? Wayback Machine projekto.

[5] Achmedovas, Rafaelis (2014-08-14). ?Kauno miesto rajonai. ?em?j? ?an?i? kontrastai“ . delfi.lt . Delfi . Nuoroda tikrinta 2024-03-12 .

[6] Rezoliucija // Lietuvos aidas, 1930-02-24, Nr. 45 (826). ? 2 psl.

[7] Darbinink? rajonui tapti Vytautogala nebuvo lemta

[8] ttps://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000124526

[9] ?emieji ?an?iai . Taryb? Lietuvos enciklopedija , T. 4 (Simno-?vor?n?). ? Vilnius: Vyriausioji enciklopedij? redakcija, 1988. // psl. 156

[10] Ar?nas Dambrauskas. Bevard?iame vieni?o ?vejo kape ? ?an?i? ir Petra?i?n? paslaptys // Laikinoji sostin?, 2008-04-12 [1] Archyvuota kopija 2020-09-24 i? Wayback Machine projekto.

[11] ttp://www.15min.lt/naujiena/miestas/kaunas/atidengtas-paminklinis-akmuo-olimpieciams-42-7479

[12] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventoj? 1923 m. sura?ymo duomenys . Kaunas: Finans? ministerija. Centralinis statistikos bi?ras, 1925.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]