Fizinis
pasaulio
?em?lapis
?em?lapis
?
simboliais
perteiktas tam tikros vietov?s vaizdinis
modelis
, kuriame pa?ymimas vizualinis santykis tarp tam tikr? komponent? (objekt?,
region?
ir pan.). Dauguma ?em?lapi? yra dviej? dimensij? geometri?kai tiksli trij? dimensij? erdv?s reprezentacija (pvz.:
geografinis ?em?lapis
).
?em?lapiams kurti taikomi sud?tingi matematikos d?sniai, pasitelkiama
topografini?
ar
aeronuotrauk?
informacija, informacijos ir statistikos ra?ytini? ?altini? duomenys.
?em?lapiai naudojami ?vairiose gyvenimo srityse: gamtos ir visuomeniniams rei?kiniams tirti, in?inieriniams projektams atlikti. Jie pla?iai naudojami laivyboje, aviacijoje, ?em?s ir mi?k? ?kyje, kasdieniniame ?moni? gyvenime. ?em?lapyje informacija pateikiama tam tikrais ?enklais, skirtingai spalvinimais teritorij? plotais. ?enkl? ir spalv? reik?m?s nurodomos ?em?lapio legendoje.
Pagrindin?s ?em?lapio dalys:
1. Pavadinimas
2. Mastelis
3. Legenda (sutartini? ?enkl? blokas)
4. Geografinis tinklas
?em?lapiai klasifikuojami pagal turin?, temas, paskirt?, mastel? ir teritorijos dyd?.
- Pagal
turin?
:
- Bendrieji geografiniai
: juose atvaizduojama vietov?s element? visuma. ?iuose ?em?lapiuose vaizduojami visi objektai, matomi vietov?je. Visi elementai yra svarb?s ir nei vienas nei?skiriamas. Bendr?j? geografini? ?em?lapi? panaudojimas universalus ? moksliniams tikslams, kasdieniniame gyvenime;
Europos geologinis ?em?lapis
- Pagal
temas
:
- Teminiai
? tai bendresn? ir ?vairesn? gamtini? ir visuomenini? (socialini? ir ekonomini?) rei?kini?, j? derini? ir kompleks? ?em?lapi? kategorija. ?em?lapio turin? lemia konkreti tema. Teminiai ?em?lapiai naudojami mokymo ir moksliniams tikslams, ?vairi? profesij? specializuotiems tyrimams ir kasdieniniame gyvenime;
Europos or? ?em?lapis
- Pagal
paskirt?
:
- Specialieji
skirti tik tam tikros r??ies u?daviniams spr?sti arba ribotam vartotoj? skai?iui. Tai da?niausia technin?s paskirties ?em?lapiai: navigaciniai ?em?lapiai, kadastriniai ?em?lapiai, techniniai ?em?lapiai, projektavimo ?em?lapiai. ?i klasifikacija n?ra grie?ta. Specialiems ?em?lapiams galima priskirti mokomuosius, agitacinius, ?vietimo, ekskursinius, sportinius ir kt.
- Pagal
mastel?
:
- Stambus
(M iki 1:100 000);
- Vidutinis
(M nuo 1:100 000 iki 1:1 000 000);
- Smulkus
(M daugiau nei 1:1 000 000).
- Pagal
vaizduojamos teritorijos dyd?
:
- Pasaulio;
- ?emyn?;
- Valstybi? ir region?;
- Vandenyn? ?em?lapiai
jie skirstomi ? tris r??is:
- ?lank? ?em?lapis;
- S?siauri? ?em?lapis;
- Uost? ?em?lapis.
Topografinis ?em?lapis
?iuose ?em?lapiuose, atsi?velgiant ? mastel? ir paskirt?, vaizduojami apibendrinti kartografuojamos teritorijos kra?tovaizd?io elementai (
e?erai
,
up?s
,
reljefas
,
mi?kai
, pievos, ganyklos, dirbamos ?em?s) ir kai kurie socialiniai objektai (
gyvenviet?s
, keliai, valstybi? sienos, administracinio suskirstymo ribos).
Stambaus ir vidutinio mastelio
topografiniuose ?em?lapiuose, be kra?tovaizd?io element?, vaizduojami labai special?s objektai: geodezinio tinklo punktai, vandens ir v?jo mal?nai, mokyklos, ba?ny?ios, ?uliniai, pavieniai akmenys ir kt. Taip pat pa?ym?ta matavimo ?enklai (trianguliacijos, niveliacijos, poligonometrijos), elektros perdavimo ir ry?i? linijos, auk??iausieji ir ?emiausieji reljefo ta?kai, upi? plo?iai, gyliai ir pan.
Lietuvos fizinis ?em?lapis
Suma?intas apibendrintas ?em?s pavir?iaus vaizdavimas plok?tumoje, atliktas pagal tam tikrus matematinius d?snius ir rodantis gamtos ir visuomenini? rei?kini? i?sid?stym? ir ry?ius. Geografiniame ?em?lapyje galima atlikti matavimus (naudojamas
mastelis
), jis yra pakankamai vaizdus (naudojami sutartiniai topografiniai ?enklai) ir apibendrinantis (atrinkti svarbiausi objektai ir apibendrintos j? ribos).
- Geografiniai ?em?lapiai klasifikuojami:
- Pagal turin? (bendrieji geografiniai ir teminiai);
- Pagal paskirt? (universalieji ir specialieji);
- Pagal apr?pt? (pasaulio, ?emyn?, vandenyn?, ?ali?, region? ir pan.);
Norint pavaizduoti tam tikr? teritorij? plok?tumoje, reikia j? proporcingai suma?inti. Tam naudojamas
mastelis
.
Mastelis ? dydis, kuris rodo, kiek kart? ?em?lapyje ar plane yra suma?intas tikrasis vaizdas. Mastelis 1 : 1 000 000 parodo, kad vienas centimetras lygus 1 000 000 centimetr?. Apskai?iavus duot? mastel? gauname, kad 1 cm = 10 km
?em?lapiai yra suskirstyti ? stambius, vidutinius ir smulkius ?em?lapius. Stambaus mastelio ?em?lapiai vaizduoja nedidel? teritorij? (pav., kaimas, miestas ar miestelis. Vidutinio mastelio ?em?lapis vaizduoja miest?, region? arba ma?? dal? ?alyje. Smulkaus mastelio ?em?lapis vaizduoja ?al?, ?emyn?, pasaul?.
?em?lapiuose masteliai skirstomi ?:
- Skaitmeninius
- Vardinius
- Linijinius
?em?lapiuose, vietov?s planuose gamtiniai ir visuomeniniai objektai vaizduojami
sutartiniais ?enklais
? kartograf? sukurtomis linijomis, simboliais, spalv? skale. Smulkaus ir stambaus mastelio ?em?lapi?, arba
topografini? ?em?lapi?
, sutartiniai ?enklai skiriasi. Stambaus mastelio ?em?lapiuose palyginti nedidel?je teritorijoje galima pavaizduoti visus objektus. Smulkaus mastelio ?em?lapiuose ? tik didelius ir svarbius geografijos objektus. Kiekviename ?em?lapyje pateikiama ?
legenda
? sutartini? ?enkl? ai?kinimo lentel?.
Sutartiniai ?enklai gali b?ti :
- Linijiniai
, kuri? ilg? galima apskai?iuoti, i?matuoti pagal plano mastel?, ? gatv?, gele?inkelis, up?;
- Ta?kiniai
? svarb?s mastelio neatitinkantys objektai ? miestas, tiltas, pastatas, kalvos vir??n?;
- Ai?kinamieji
, kuriais nurodomas objekto turinys, paskirtis, pavadinimas ? up?s t?km?s krypties nuoroda, e?ero pavadinimas, sklypo paskirtis;
- Plotiniai
? kont?rais pa?ymimas vaizduojamos teritorijos plotas ? mi?kas, pieva, e?eras, j?ra;
- Nemasteliniai
? pagal mastel? per ma?i, bet kartografuojant svarb?s objektai ? muziejai, ba?ny?ios, med?iai, rieduliai ir kt.
Visuose gaubliuose ir ?em?lapiuose vaizduojamos linijos, kurios padeda orientuotis, vadinamos
geografiniu tinklu
. J? sudaro
dienovidiniai
ir
lygiagret?s
(paralel?s) ? lygiagre?iai su pusiauju nubr??ti apskritimai ?em?lapyje.
Dienovidiniai
(meridianai) ? a?igalius jungian?ios linijos ?em?lapiuose. Naudojant geografin? tinkl?, galima nustatyti bet kurio ?em?s pavir?iaus ta?ko
geografines koordinates
. Jomis pla?iai naudojamasi aviacijoje, laivyboje, karyboje. Geografin?s koordinat?s nusakomos
laipsniais
(°). Jie gali b?ti dalijami ?
minutes
' (1° = 60') ir
sekundes
" (1' = 60").
- Nulinis (pradinis) dienovidinis
ir
pusiaujas
sudaro geografini? koordina?i? sistemos prad?i?. Bet kurio ta?ko ?em?s pavir?iuje geografines koordinates sudaro jo
geografin? platuma
ir
geografin? ilguma
.
- Geografin? platuma ? ?em?s pavir?iaus ta?ko nuotolis nuo
pusiaujo
, i?reik?tas lanko laipsniais. Nuotolis (laipsniais) ? ?iaur? nuo pusiaujo vadinamas
?iaur?s platuma
, o ? pietus nuo pusiaujo ?
piet? platuma
. Pusiaujo geografin? platuma yra 0°, ?iaur?s a?igalio ? 90° ?iaur?s platumos, piet? a?igalio ? 90° piet? platumos.
- Geografin? ilguma ? ?em?s pavir?iaus ta?ko nuotolis nuo
nulinio (pradinio) dienovidinio
, i?reik?tas lanko laipsniais. Nuotolis (laipsniais) ? vakarus nuo nulinio dienovidinio vadinamas
vakar? ilguma
, o ? rytus nuo nulinio dienovidinio ?
ryt? ilguma
. Did?iausia geografin? ilguma yra 180°.
Bet kurio ta?ko ?em?s pavir?iuje geografin?s koordinat?s sudaro jo platum? ir ilgum?.
?em?lap? sudaro kartografiniai, matematiniai, pagalbiniai ir papildomieji elementai.
- Kartografiniai
:
hidrografiniai objektai
? e?erai, up?s;
biosferos ?vairov?
? geografin?s zonos;
reljefas
? auk??io skal?, horizontal?s;
gyvenviet?s
? miestai, sodybos;
infrastrukt?ra
? keliai, ry?io ir elektros tinkl? linijos;
sienos
,
administracinis suskirstymas
;
Socialiniai
,
kult?ros
ar
ekonominiai objektai
? ligonin?s, ba?ny?ios, elektrin?s;
- Matematiniai
: kartografin? projekcija;
mastelis
; koordina?i? sistema; komponuot?.
- Pagalbiniai
: legenda;
metrika
; matavimo grafika.
- Papildomieji
: ?em?lapio i?karpa; diagramos; kreiv?s; tekstai; skai?iai.
Pagrindinis straipsnis ?
Kartografin? projekcija
.
Kartografin?s projekcijos ? b?dai atvaizduoti geografin? tinkl? ir ?em?s pavir?i? plok?tumoje, t. y. ?em?lapyje, tiksliai perteikiant kiekvieno vaizduojamo objekto geografin? pad?t?.
Rutulin?
?em?
?em?s pavir?i? nei?kreipiant galima tik
gaublyje
: visose gaublio dalyse ir visomis kryptimis mastelis yra tas pats. Gaubli? masteliai yra smulk?s, pateikiama didel? teritorija ir labai ribotas objekt? skai?ius. Gaubliai da?niausiai sudaromi M 1: 20 000 000 ? M 1: 40 000 000 masteliais. ?em?lapyje ne?manoma atvaizduoti gaubto ?em?s rutulio pavir?iaus be i?kraipym?, t. y. tokiu b?du pasirinktasis mastelis i?likt? toks pat visose ?em?lapio dalyse ir visomis kryptimis.
I?kraipymai
yra tuo didesni, kuo didesnis ?em?s pavir?iaus plotas vaizduojamas ?em?lapyje.
Planuose
ir
topografiniuose
?em?lapiuose, vaizduojan?iuose nedidelius ?em?s pavir?iaus sklypus, i?kraipymai esti tokie ma?i, kad j? galima ir nepaisyti.
?vairi? teritorij? ?em?lapiams sudaryti naudojamos skirtingos
kartografin?s projekcijos
. Jos leid?ia
elipsoido
(?em?s pavir?iaus) pavir?i? ar jo dal? parodyti plok?tumoje. ?ie metodai padeda taip pateikti pavir?i?, kad i?kraipymai plok?tumoje b?t? ma?iausi. Da?niausiai naudojamos 3 projekcijos:
- Ritinin? (cilindrin?) projekcija
? ?em?s rutulio pavir?ius projektuojamas ?
ritinio
?onin? pavir?i?. Normalioje (tiesioje) cilindrin?je projekcijoje dienovidiniai ir lygiagret?s yra ties?s. Naudojama, kai kartografuojamos ar?iau
pusiaujo
esan?ios ?em?s sritys.
- K?gin? projekcija
? ?em?s rutulio pavir?ius projektuojamas ?
k?gio
?onin? pavir?i?, kuris lie?ia arba kerta pavir?i? vienoje lygiagret?je. Normalioje (tiesioje) k?gin?je projekcijoje dienovidiniai yra ties?s, i?einan?ios i? vieno ta?ko, o lygiagret?s ? lankai. Naudojama, kai kartografuojamos ar?iau vidutini? platum? esan?ios ?em?s sritys.
- Plok?tumin? (azimutin?) projekcija
? ?em?s rutulio pavir?ius projektuojamas ? lie?ian?i?ja plok?tum? spinduliais, i?einan?iais i? vieno ta?ko. Normalioje (ties?je) azimutin?je projekcijoje dienovidiniai yra ties?s, o lygiagret?s ? koncentri?ki apskritimai. Naudojama, kai kartografuojamos poliarin?s sritys.
Aeronuotrauka
? ?em?s pavir?iaus vaizdas, nufotografuotas i? skraidymo aparat?. Nuotraukos, padarytos i? keli? ?imt? metr? iki keli? de?im?i? kilometr? auk??io, da?niausiai naudojamos kartografavimui.
Kosmin? nuotrauka
? ?em?s ar kit? planet? vaizdas, nufotografuotas dirbtinio palydovo.
Topografinis ?em?lapis
? br??inys, kuriame sutartiniais ?enklais plok?tumoje stambiu masteliu pavaizduota ?em?s pavir?iaus dalis.
Gaublys
? besisukantis rutulio formos ?em?s, planetos, dangaus sferos modelis, kuriame pavaizduotas kartografinis vaizdas. Gaublys turi mastel?, dienovidini? ir lygiagre?i? tinklel?, vaizdas juose pateiktas pagal nustatyt? sutartini? ?enkl? sistem?. Gaublyje n?ra deformacij?, kurios b?dingos kartografin?ms projekcijoms, i?lieka mastelio pastovumas, kont?r? ir kryp?i? pana?umas. Gaubliai skirstomi pagal objektus (?em?s, planet?, dangaus), tematik? (bendrieji geografiniai, geologiniai, politiniai ir pan.), paskirt? (mokomieji, navigaciniai ir kt.), taip pat pagal dyd? (dideli kabinetiniai, staliniai, ma?i ir miniati?riniai).
Atlasas
? sistematizuotas ?em?lapi? rinkinys, atliktas pagal vienod? program? kaip vientisas k?rinys. Atlase ?em?lapiai glaud?iai tarpusavyje susij?, tarpusavyje suderinti ir papildo vienas kit?, jie skirti tarpusavyje palyginti ir analizuoti. Atlasai klasifikuojami pagal erdvin? apimt?, paskirt?, format? ir kitus po?ymius.
Reljefinis ?em?lapis
? ?em?lapis, kuriame pavaizduotas trimatis vietov?s vaizdas. Siekiant didesnio vaizdingumo ir i?rai?kingumo, toki? ?em?lapi? vertikalusis mastelis, vaizduojant kalnuotas teritorijas, visada padidintas 2-5 kartus (priklausomai nuo ?em?lapio mastelio), palyginti su horizontaliuoju, o vaizduojant lygum? teritorijas ir 5-10 kart?. Visas reljefinio ?em?lapio turinys vaizduojamas paprastais sutartiniais ?enklais. Anks?iau reljefiniai ?em?lapiai buvo gaminami i? med?io, gipso, kartono, o dabar gaminami i? plastiko termovakuuminiuose ?renginiuose. Reljefiniai ?em?lapiai naudojami mokymo tikslais ir kai kuriems praktiniams u?daviniams spr?sti, pavyzd?iui, keliams, vandenviet?ms ir pan. projektuoti.
Blokin? diagrama
? trimatis plok??ias kartografinis paveiksl?lis, kuriame kartu pavaizduotas koks nors pavir?ius su i?ilginiais ir skersiniais vertikaliaisiais pj?viais. Blokini? diagram? tematika ?vairi: geologin?s ir geomorfologin?s blokin?s diagramos atspindi ?em?s pavir?iaus sandar? kartu su ?em?s plutos pj?viais;
dirvo?emi? blokin?s diagramos
leid?ia ?sivaizduoti vietov?s reljefo ir dirvo?emio profilio santyk?;
vandenyn? blokin?s diagramos
rodo vandens masi?, tek?jimo, druskingumo pasiskirstym?. Blokin?s diagramos sudaromos afinin?se ir perspektyvin?se projekcijose. Vaizdingumui padidinti vertikalusis mastelis paprastai padidinamas. Vaizdas i?tempiamas i?ilgai vienos a?ies, kei?iamas posvyris ir rakursas. Elektronines blokines diagramas galima sukioti ir sukti kompiuterio ekrane, jei norima jas geriau pamatyti i? ?vairi? pusi?. Kartais blokin?s diagramos sudaromos kaip profili? sistemos (vertikali? pj?vi?): juose daromos i?pjovos arba profiliai vaizduojami kaip i?skirti atskiri blokai.
Anaglifinis ?em?lapis
(anaglifas)
? ?em?lapis atspausdintas dviem tarpusavyje papildan?iomis spalvomis (pavyzd?iui, m?lynai ?alia ir raudona). Panaikinus pralaks? tarp dviej? persidengian?i? fotonuotrauk?, gaunamas vietov?s stereovaizdas. Tokie ?em?lapiai ?i?rimi specialiais akiniais ? ?viesos filtrais su raudonais ir m?lynai ?aliais stiklais. Kiekviena akis mato savo vaizd? tol, kol vaizdas suprantamas kaip vientisas nespalvotas stereoskopinis vaizdas. Kompiuterin?s grafikos metodai leid?ia gauti anaglifus kompiuterio ekrane. Anaglifiniai ?em?lapiai naudojami kaip mokomosios priemon?s, kaip vaizdiniai reljefiniai modeliai.
Foto?em?lapiai
? ?em?lapiai sutapatinti su fotovaizdu. Jiems gaminti poligrafiniai fotoplan? atspaudai sutapatinami su atskir? vietov?s element? (su koordina?i? tinkleliu, horizontal?mis, u?ra?ais ir kt.) arba teminio turinio (geologin?s sandaros, kra?tovaizd?i? ir pan.) kartografiniu vaizdu. Foto?em?lapiai sudaromi projekcijose ir suskaidomi lapais kaip ir ?prasti ?em?lapiai. Jie turi vienod? pagrind? ir yra vienodai tiksl?s. Tokie ?em?lapiai yra patog?s orientuotis vietov?je, atliekant mokslinius tyrimus, in?inerinius ir projektavimo darbus. Kartais vartojamas terminas
ortofoto?em?lapiai
, pabr??iant, kad sudarant ?em?lapius fotovaizdas pertvarkomas ? ortogonali?j? projekcij?. Jeigu kaip fotografinio plano pagrindas yra kosmin?s nuotraukos, tai tokie ?em?lapiai vadinami
kosminiais foto?em?lapiais
. Labiausiai paplit? bendrieji geografiniai, geologiniai, tektoniniai, kra?tovaizd?io foto?em?lapiai ir kosminiai foto?em?lapiai arba
m?nulio
ar kit? planet? vaizdai.
?em?lapiai transparantai
? ?em?lapiai, atspausdinti ant per?vie?iamos pl?vel?s ir skirti rodyti ekrane. Gaminami skirtingo teminio turinio ?em?lapiai. Demonstruojant galima sutapatinti kelet? ?em?lapi? transparant?. ?em?lapiai transparantai naudojami kaip vaizdin? med?iaga paskaitose arba mokslin?se konferencijose.
?em?lapiai mikrofilmuose
? labai ma?os ?em?lapi? arba atlas? kopijos fotojuostose arba kino juostose. Mikrofilmavimas leid?ia kompakti?kai saugoti did?iulius kartografin?s informacijos masyvus. Taip greitai galima rasti ir atspausdinti reikiamus ?em?lapius. Mikrofilmuose galima saugoti kartografini? k?rini? originalus (tai svarbu seniems ir retiems ?em?lapiams). Informacij? i? mikrofilm? galima ?vesti ? kompiuterio atmint? automati?kai sudarant ir analizuojant ?em?lapius.
Skaitmeniniai ?em?lapiai
? skaitmeniniai objekt? modeliai, kurie yra pateikti skaitmenine forma pagal erdvines koordinates x ir y ir aplikat? z. Skaitmeniniai duomenys (skaitmeniniai modeliai) gaunami skaitmeninant topografini? ir temini? ?em?lapi? turin? arba atliekant matavimus stereofotogrametriniuose modeliuose. Skaitmeniniai ?em?lapiai egzistuoja kompiuteriniuose diskuose ir i? esm?s tai tik loginis kartografuojam? objekt? ir santyki? tarp j? matematinis apra?ymas (pateikimas). Skaitmeniniai ?em?lapiai sudaromi tose pa?iose koordina?i? sistemose ir projekcijose, sutartini? ?enkl? sistemose, kaip ir paprasti ?em?lapiai. ?ie ?em?lapiai yra apibendrinami tokiu pa?iu tikslumu. Taip pat, kaip ir ?prasti ?em?lapiai, jie skiriasi pagal mastel?, tematik?, erdvin? apimamos teritorijos plot? ir pan. Skaitmeniniai ?em?lapiai yra kaip pagrindas duomen? bazi? ir ?em?lapi? automatiniam sudarymui, j? analizei bei ?em?lapi? pertvarkymui.
Elektroniniai ?em?lapiai
? skaitmeniniai ?em?lapiai, pateikti kompiuterin?je aplinkoje naudojant programines ir technines priemones, naudojamose projekcijose, sutartini? ?enkl? sistemose, laikantis nustatyto tikslumo ir apiforminimo priemoni?. ?em?lapio vaizdas ekrane vadinamas ekraniniu ?em?lapiu, o atspausdintas ?em?lapis ? elektronini? ?em?lapi? kopijomis. Dar yra ir
elektroniniai atlasai
? tai paprast? atlas? kompiuteriniai analogai. Atsiradus telekomunikacijoms atsirado galimyb? sudaryti ir interneto tinkluose pateikti did?iulius elektroninius ?em?lapius ir atlasus. Tokie ?em?lapiai vadinami internetiniais ?em?lapiais, o atlasai ? internetiniais atlasais.
Kartografin? animacija
? dinamin? seka elektronini? ?em?lapi?, kurie perduoda kompiuterio ekrane vaizduojam? objekt? ir rei?kini? dinamik?, j? jud?jim? laike ir erdv?je (pavyzd?iui, atmosferos front? jud?jim?). Animacija gali b?ti plok??ioji, stereoskopin? ir derintis su fotovaizdu. Taip atsiranda realios vietov?s iliuzija. Tokie vaizdai vadinami virtualiais ?em?lapiais (virtualiais modeliais). Jie kuriami kompiuteriu, taikant sud?tingas programas.