?aibas

?aibas ? nat?rali gamtin? elektros i?krova, ?vykstanti audros metu tarp debes? ar tarp ?em?s ir debes?. Matom? ?ybsn? lydi trenksmas ( griaustinis ) ir elektromagnetinis spinduliavimas . ?aibo gars? sukelia jo kelyje greitai besiple?ianti ?kaitusi plazma .

?aibas gali trenkti arba i? vieno debesies ? kit?, arba i? debesies ? ?em?, bet da?niausiai ? i? debesies ? ?em?. ?aibai gali susidaryti ir didelio mi?ko gaisro ar ugnikalnio i?siver?imo metu atsiradusiuose dulki? debesyse.

?aib? sukelia debes? elektrin? poliarizacija , kurios metu apatin? debesies dalis ?sielektrina neigiamai, o vir?utin? ? teigiamai. Formuojantis ?aibui, i? debesies link ?em?s trenkia pirmin? debesies i?krova, o jai prie?prie?ais ? pirmin? ?em?s i?krova. ?ios i?krovos ( jonizuoto oro takai), palyginus su v?lesniais rei?kiniais, yra beveik nematomos. Joms susitikus, srov? daug kart? padid?ja, ir trenkia antrin?, ry?kiai matoma i?krova, kuri paprastai ir yra vadinama ?aibu.

Dauguma (apie 95 %) ?aib? yra vadinamieji neigiami ?aibai, trenkiantys i? ?em?s at?vilgiu neigiamai ?krautos apatin?s debesies dalies. Dauguma toki? ?aib? trunka apie ketvirt? sekund?s , ?tampa juose siekia 100 megavolt?, elektros srov? ? apie 60 ? 170 kiloamper?. Pavyko u?registruoti net 290 kA. Vidutinio ?aibo energija siekia apie 250 kW/h (900 MJ), i?skiriama ?viesos, ?ilumos ir garso pavidalu.

?aibo viduje temperat?ra apie penkis kartus auk?tesn? nei Saul?s pavir?iuje. Jei ?aibas trenkia ? sm?l? , ?is i?silydo, suformuodamas ?Perk?no str?les“ ? fulguritus .

Labai retai (apie 5 % atvej?) pasitaiko teigiamas ?aibas, trenkiantis i? auk??iau esan?ios ?em?s at?vilgiu teigiamai ?krautos debesies dalies. Tai daug stipresnis ?aibas, kurio metu srov? siekia 300 kiloamper? (apie de?imt kart? daugiau) ir ?tampa gali vir?yti vien? gigavolt? (milijard? volt?). Teigiamas ?aibas taip pat ir trunka daug ilgiau (iki keleto sekund?i?). Teigiamo ?aibo metu generuojamas stiprus labai ?emo (3-30 Hz) ir ?emo (3-30 kHz) da?nio radijo bang? spinduliavimas.

Teigiamas ?aibas gali trenkti net keleto kilometr? atstumu nuo debesies. Jis da?niau pasitaiko ?iemos audr? metu ir labiau tik?tinas audros pabaigoje.

L?ktuvai yra patikimai apsaugoti nuo neigiamo ?aibo sm?gio, ta?iau jie negali atlaikyti teigiamo ?aibo, kuris yra suk?l?s bent dvi aviakatastrofas (1963 m. ? keleivinio l?ktuvo Boeing 707 ir 1999 m ? sklandytuvo ). Taip yra tod?l, kad nustatant l?ktuv? saugumo standartus apie teigiamus ?aibus dar nieko nebuvo ?inoma. Ta?iau net ir paprastas ?aibas ? l?ktuv? pataiko neda?nai.

Visame pasaulyje per metus ?aibas u?mu?a kelis ?imtus ?moni?. Da?niausiai pasaulyje ?aibuoja Ruandoje .

?aibai taip pat yra steb?ti kitose planetose ( Veneroje ir Jupiteryje ).

?aibo elektrin? prigimt? ?rod? amerikie?i? fizikas Bend?aminas Franklinas (1706?1790). ^[1]

Apsisaugojimas nuo ?aibo [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Esant perk?nijai , nuo ?aibo patariama apsisaugoti laikantis ?i? princip?:

?aibuojant arba griaud?iant yra geriau pasilikti namuose, u?daryti langus ir duris, d?mtrauki? sklendes, ventiliacijos angas, kad neb?t? skersv?j? , galin?i? pritraukti kamuolin? ?aib?. B?tina i?jungti visus elektros prietaisus, atjungti antenas .
Perk?nijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdynus , b?ti arti elektros laid?, anten?, lang?, dur? bei namo lauko sien?, u? kuri? ang? dideli med?iai.
Nuo ?aibo patikimai apsaugo automobilis, tik reikia ?traukti anten?, u?daryti langus ir nesiliesti prie jo metalini? konstrukcij?.
Jeigu audra u?klupo lauke, patariama nesisl?pti po auk?tais pavieniais med?iais, prie stulp? arba pastat? sien?, neie?koti prieglobs?io greta ?aibolaid?i? , metalini? bok?t? ar auk?t? kamin? ir vengti auk?tesni? atvir? viet?.
Geriausia pasisl?pti kr?muose arba atsit?pti ant ?lapios ?ol?s, nuokaln?je, ap?mus rankomis kelius.
?aibuojant ypa? pavojinga b?ti ?alia vandens telkini?.
Perk?nijai u?klupus maudantis, ?vejojant ar besiirstant valtimi, nedelsiant reikia skub?ti ? krant?.
Griaud?iant patariama neb?gioti, neva?iuoti motociklu ar dvira?iu, nelaikyti rankose metalini? daikt?. Net ? sk??io metalin? antgal? gali trenkti ?aibas.
Pama?ius kamuolin? ?aib? , rekomenduojama elgtis ramiai, nejud?ti ir prie jo nesiartinti, nebandyti paliesti jo kokiu nors daiktu, nes gali ?vykti sprogimas.
Taip pat nepatartina bandyti nuo jo b?gti, kadangi oro srov? gali j? pritraukti prie ?mogaus.

Kai ?aibas trenkia ? ?mog? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Statistika skelbia, jog ?aibas tiesiai ? ?mog? trenkia palyginti retai. Ta?iau, jei esate tam tikrose vietose, jo poveikio i?vengti prakti?kai ne?manoma. Da?niausiai ?aibo aukomis tampa stov?jusieji ?alia med?io ar vandens telkinio. Da?nai ant ?em?s be s?mon?s randamas ?mogus b?na smarkiai apdeg?s. ?aibas akimirksniu perskrod?ia ?mogaus k?n?, palikdamas ?einam?j? ir i?einam?j? nudegimus. Da?niausiai ?aibas ? k?n? patenka per liemen? ar kit? vir?utin? k?no dal?, o i?eina per kojas. ?aibo sm?gis gali pa?eisti vidaus organus, raumenis, gali l??ti kaulai, pa?eid?iamas stuburas. Traumos metu raumenyse i?siskyrusios med?iagos gali staiga sutrikdyti inkst? veikl?. ?aibas pa?eid?ia smegenis, tod?l jos nebe?stengia kontroliuoti kv?pavimo, ir ?mogus pradeda dusti. Dauguma nukent?jusi?j? praranda s?mon? arba ji pritemsta (atsigavus neatsimena, kas ?vyko). Atgaivintam ?mogui gali b?ti sunku pajudinti kojas, sunkiausiais atvejais gali i?sivystyti nuolatinis koj? paraly?ius. Kartais prarandama kalba, sutrinka orientacija, i?sivysto ?okas.