Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
?uolis ? auk?t?
?
lengvosios atletikos
rungtis, kurioje sportininkai turi ?veikti kuo didesn? auk?t?, ?okdami atsispyr? nuo ?em?s ir nekliud? auk??io kartel?s. Rungtis buvo ?traukta ? pirm?sias
1896 m. vasaros olimpines ?aidynes
Graikijos sostin?je At?nuose ir nuo to laiko vykdyta visose
olimpiadose
ir
pasaulio ?empionatuose
.
1900
?
1912
m. olimpin?se ?aidyn?se taip pat buvo paplitusi ?uolio ? auk?t? stovint rungtis. ?uolis ? auk?t? yra priskiriamas tiek ?iemos, tiek vasaros sezon? rungtims.
Pasaulio rekordai
priklauso
Javier Sotomayor
i?
Kubos
(2,45 m) ir
Stefka Kostadinova
i?
Bulgarijos
(2,09 m). Abu rekordai pasiekti atviro stadiono var?ybose. ?iandienin?se var?ybose visi atletai naudoja
fosbury
technik?.
Pirmosios ?uolio ? auk?t? var?ybos ?vyko
XIX a.
?kotijoje
. Jose sportininkai naudojo
?irkli? technik?
.
XX a.
?uolio technikos prad?jo kisti. Pirmasis atsisak?s ?irkli? tipo ?uolio buvo
JAV
-
Airijos
lengvaatletis
M.F. Sweeney
ir pasiek? 1,97 m pasaulio rekord?.
1896
m. olimpin?se ?aidyn?se visus medalius peln?
JAV
atstovai. Pirmuoju olimpiniu ?empionu tapo
Ellery Clark
.
1928
m. apdovanota pirmoji olimpin? ?empion?. J? tapo
Ethel Catherwood
i?
Kanados
, kuri taip pat pasiek? ir
pasaulio rekord?
. Pirmajame
1983 m. pasaulio ?empionate
aukso medalius abiej? ly?i? rungtyn?se nuskyn?
Taryb? S?jungos
atstovai:
Genadijus Avdenjenko
ir
Tamara Bykova
.
?uolio ? auk?t? taisykl?s yra analogi?kos
?uolio su kartimi
taisykl?ms. Sportininkai privalo pasiekti kuo didesn? auk?t?, ?okdami vir? konstrukcijos su kartele. Pa?okus ?emiau kartel?s arba ?uolio metu numetus j? ? rezultatas ne?skaitomas. Olimpiadoje ir
pasaulio ?empionate
vykdomi pusfinaliai. J? metu sportininkas, nor?damas patekti ? final? turi ?vykdyti numatyt? normatyv?. Jeigu ?vykd?iusi? normatyv? yra per ma?ai (da?niausiai reglamentas reikalauja 12 sportinink?), tuomet likusias vietas u?pildo geriausius rezultatus parod? sportininkai.
Lietuvos ?empionate
ir kituose smulkesniose var?ybose pusfinali? neb?na. ?uolininkai neprivalo vykdyti kiekvieno ?uolio, kokiame auk?tyje ?oks, sportininkai gali pasirinkti patys. Tris kartus i? eil?s ne?veik?s auk??io ? sportininkas pasitraukia i? tolesni? var?yb?. Sportininko klaidos skai?iuojamos i? eil?s, neatsi?velgiant ? auk?t?. Pavyzd?iui: jeigu sportininkas du sykius ne?veik? 1,95 m auk??io ir pasirinko 1,97 m auk?t?, jis vis tiek turi tik vien? bandym?. Sportininkai ?veik? t? pat? auk?t? skirstomi pagal klaid? kiek?, pavyzd?iui:
Atletas
|
1,87
|
1,90
|
1,93
|
1,96
|
1,99
|
2,02
|
Auk?tis
|
Vieta
|
A
|
-
|
-
|
XO
|
XO
|
XO
|
XXX
|
1,99
|
1
|
B
|
O
|
-
|
O
|
O
|
XXX
|
|
1,96
|
3
|
C
|
O
|
-
|
XO
|
XO
|
X--
|
XX
|
1,96
|
4
|
D
|
-
|
XO
|
O
|
XXO
|
XXO
|
XXX
|
1,99
|
2
|
E
|
-
|
-
|
-
|
XXX
|
|
|
?
|
5
|
?ioje rungtyje
nacionaliniai rekordai
priklauso
Rolandui Verkiui
(2,34 m) ir
Airinei Pal?ytei
(2,01 m). ?alies ?uolininkai ? auk?t? stambiausiose tarptautin?se var?ybose pasirod? dar
Taryb? S?jungos
laikais.
Olimpin?se ?aidyn?se
dalyvav?s pirmasis Lietuvos ?uolininkas ? auk?t? buvo
K?stutis ?apka
. ?veik?s 2,15 m auk?t? jis pasidalijo 12-13 vietas. Kitas lengvaatle?i? pasirodymas Olimpiadoje buvo jau po valstybingumo atk?rimo.
2012 m. Europos lengvosios atletikos ?empionate
Lietuvos ?uolininkas ? auk?t?
Raivydas Stanys
peln? sidabro medal? (2,31 m).
1992 m. vasaros olimpin?se ?aidyn?se
pirm?ja nepriklausomos ?alies atstove tapo
Nel? Savickyt?
(v?liau ?ilinskien?). Ji ?aliai atstovavo net tris kartus.
1993
m.
Universiadoje
?ilinskien? peln? sidabro medal?. Dar viena olimpiet? buvo
Karina Vnukova
. Ji
2008 m. vasaros olimpin?se ?aidyn?se
liko 23 vietoje.
Pasaulio ?empionate
daugkartin? ir vienintel? dalyv? buvo Nel? ?ilinskien?. Ji taip pat parve?? ir
Europos ?empionato
bronz?. Nuo
2010
m. puikius rezultatus demonstruoja ir ?aliai tarptautinio lygio var?ybose atstovauja
Airin? Pal?yt?
. Ji ne tik pakartojo Nelei ?ilinskienei priklausant? rekord?, bet ir 2017 m. sausio m?nes? j? pagerino 2 centimentrais.
|
|