?ampanas ( pranc. vin de Champagne ) ? pranc?zi?kas putojantis vynas . ?ampanu vadinamas tik putojantis vynas, pagamintas Pranc?zijos ?ampan?s provincijoje (tai ?tvirtinta Europos S?jungos saugom? kilm?s nuorod? taisykl?se ). Kituose regionuose bei ?alyse pagamintas pana?aus tipo vynas turi b?ti vadinamas ne ?ampanu, bet putojan?iu vynu . Tokiose ?alyse kaip Rusija bei Baltarusija vis dar teis?tai gaminamas ? Tarybinis ?ampanas “ ( rus. Советское Шампанское ) d?l ten negaliojan?i? Europos s?jungos ?statym?. Taip pat JAV kai kurie putojan?io vyno gamintojai savo produkcij? vadina ?ampanu.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?ampan?je vynuog?s prad?tos auginti dar antikos laikais. Viduram?iais ?ampan?s neputojantys vynai buvo m?gstami visoje Europoje , prie gero j? ?vaizd?io prisid?jo ir tai, kad Pranc?zijos karaliai buvo kar?nuojami Reimse, ir vietiniai vynai buvo neatsiejama kar?navimo ?vent?s dalis.

XVII am?iuje ?ampan?s vynai buvo geriami Pranc?zijos ir Anglijos karali? dvaruose, o turtingi pary?ie?iai ?sigydavo vynuogyn? ?ampan?je. To meto vyno m?g?jai pageidavo labai ?viesaus vyno, kuris, vyndari? manymu, labai prastai sendavo statin?se. Tod?l ma?daug nuo 1660 met? vynai prad?ti labai greitai, be ilgesnio brandinimo , pilstyti ? butelius , siekiant i?saugoti aromat? . D?l nepasibaigusios fermentacijos , vynas nat?raliai suputodavo (susprogdindamas butelius arba i??audamas kam??ius, d?l ko vyndariai vadino j? velnio vynu ). Tuo metu ?ampan?s vynai ? Anglij? buvo gabenami statin?se , kur b?davo i?pilstomi ? butelius (anglai buvo suk?r? stipresnius butelius, atlaikan?ius angliar?g?t?s duj? sl?g?).

Prie?ingai nei teigia populiarus mitas , vienuolis - benedektinas Dom Perignon ?ampano nei?rado ? jis tik patobulino gamybos b?d?. 1670  m. Dom Perignon pirmasis atrado vynuogi? mi?in?, kuris pagerino vyno kokyb? ir leido i?vengti tr?kum?. ?ampanui jis prad?jo naudoti naujovi?kus kam??ius, taip pat stipresnius, didesn? spaudim? atlaikan?ius butelius. Ta?iau iki pat XIX a. , Lui Pastero atlikt? vyno fermentacijos tyrin?jim? ?ampano gamyba liko pagr?sta tik empirin?mis ?iniomis. ?ampano saugojimui pastovioje temperat?roje ir dr?gnume buvo panaudoti kreidos kasykl? urvai. Sp?jama, kad pirmieji ?ampano buteliai buvo parduoti 1695 metais, o 1729?1730 m. prad?jo kurtis pirmieji negociant? namai.

Teisinis reglamentavimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

??ampano“ vardo teisin? apsauga remiasi 1891  m. Madrido sutartimi d?l tarptautin?s ?enkl? registracijos, kurioje nustatyta, kad ?ampanu galima vadinti tik ?ampan?je pagal tam tikrus reikalavimus pagamint? g?rim?. ?itai patvirtinta 1919  m. Versalio sutartis , u?baigusi Pirm?j? pasaulin? kar? . Po 1994  m. Europos teisingumo teismo sprendimo, u?drausta naudoti ir tokius terminus kaip ?ampanizuotas vynas , methode champenoise ir pan. D?l to kitose pasaulio ?alyse gaminami putojantys vynai nebegali b?ti vadinami ?ampanu. Kai kuri? ?ali? ir region? putojantys vynai turi savus pavadinimus ? Ispanijos Cava , Italijos Spumante , Vokietijos Sekt , Burgundijos ir Elzaso Cremant , Piet? Afrikos Cap Classique .

?ampano vyndaryst?s zona yra apibr??ta 1927  m. liepos 22 d. Pranc?zijos ?statymu. Vynuog?s ?ampanui auginamos ~30000 hektar? plote. Kadangi skirtingose vietov?se klimatas ir dirvo?emis ?iek tiek skiriasi, skiriami 302 auginimo regionai ( crus ) ? fakti?kai kiekvienas kaimas yra atskiras cru . ?ie auginimo regionai skiriami ? 3 kategorijas pagal j? vynuogi? kokyb? ? grand cru (auk??iausia kokyb?), premier cru ir terroirs non classes (neklasifikuotos ?em?s).

Vynuog?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?ampanui gaminti naudojamos 3 pagrindin?s vynuogi? veisl?s:

• Chardonnay  ? baltosios vynuog?s, ?ampanui suteikia gaivumo ir ?velnumo. ?ampanas, pagamintas vien tik i? Chardonnay veisl?s vynuogi?, vadinamas Blanc de Blancs .
  ?ios veisl?s vynuog?mis apsodinta 26 % ?ampanui auginam? vynuogi? ploto.
• Pinot Noir  ? tamsios vynuog?s bespalviu mink?timu. Sultys , jei nekontaktuoja su odel?mis, b?na balsvos spalvos.
  Jomis apsodinta 37 % ploto.
• Pinot Meunier  ? tamsios vynuog?s bespalviu mink?timu.
  Jomis apsodinta 37 % ploto.

Tradici?kai ?ampanas gali b?ti gaminamas dedant ir kit? veisli? vynuogi?, toki? kaip Arbanne , Petit meslier , Pinot de juillet , Pinot gris vrai , Pinot rose ir Pinot blanc vrai . ?i? veisli? vynuog?mis apsodinta vos po kelet? hektar?. Obo departamente laikinai leista ?ampanui naudoti ir Gamay veisl?s vynuoges, nors tam prie?tarauja daugelis gamintoj?.

Gamyba [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Gamintojai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?ampan?je veikia apie 100 ?ampano gamybos nam? ir apie 15000 smulki?j? vynuogi? augintoj? ( vignerons ). ?ampanui skirtomis vynuog?mis apsodinta ~32000 hektar?. ?ampano gamintojai susivienij? ? Tarpprofesin? ?ampano komitet? ( Comite Interprofessionnel du Vin de Champagne , CIVC), kuris kontroliuoja ?ampano gamyb?, prekyb?, bei prisideda prie ?ampano rinkodaros. Iki 1990  m. ?is komitetas tur?jo teis? nustatyti vynuogi? kainas, iki ?iol reguliuoja surenkamo derliaus dyd?ius.

Kasmet parduodama apie 300 mln. buteli? ?ampano, ~2/3 ?io kiekio parduoda didieji namai (savo ?inomiausiais prek?s ?enklais). Pranc?zijoje parduodama ~58 % viso pagaminto ?ampano, o ~42 % parduodama likusiame pasaulyje.

?ampano gamintojo tipas sutrumpintai nurodomas ant ?ampano butelio:

• NM ( Negociant manipulant ) ? ?mon?, kuri perka vynuoges ir i? j? gamina vyn?.
• CM ( Cooperative de manipulation ) ? vynuogi? augintoj? kooperatyvas, i? jo nari? i?augint? vynuogi? bendrai gaminantis vyn?.
• RM ( Recoltant manipulant ) ? augintojas, gaminantis vyn? i? savo u?augint? vynuogi?.
• SR ( Societe de recoltants ) ? augintoj?, kartu gaminan?i? vyn?, susivienijimas, kuris n?ra kooperatyvas.
• RC ( Recoltant cooperateur ) ? kooperatyvo narys, kooperatyvo pagamint? vyn? parduodantis savo vardu.
• MA ( Marque auxiliaire arba Marque d’acheteur ) ? prek?s ?enklas, niekaip nesusij?s nei su gamintoju, nei su augintoju, ?enklas gali priklausyti parduotuvi? tinklui.
• ND ( Negociant distributeur ) ? vyno pirklys, parduodantis vyn? savo vardu.

Garsiausi ?ampano gamintojai: Mumm , Perrier-Jouet , Drappier , Bollinger , Krug , Jacquesson, Louis Roederer ^{[reikalingas ?altinis]}

Did?iausi ?ampano r?siai yra Epinay ir Reimso miestuose.

Gamybos procesas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?ampanas gaminamas butelyje sukeliant antrin? vyno fermentacij? , kurios metu susidaro angliar?g?t? .

?ampanas bei daugelis kit? putojan?i? vyn? gaminamas tradiciniu b?du, vadinamu ?ampanizacija (ant butelio ?vardijama kaip Methode Champenoise arba Methode Traditionnelle ).

?ampano gamybos esm? ? dvigubas fermentacijos ( r?gimo ) procesas. Po pirminio fermentavimo vynas i?pilstomas ? butelius, kuriuose jis toliau fermentuojasi. Procesui paskatinti papildomai dedama ?iek tiek mieli? (paprastai Saccharomyces cerevisiae r??ies) ir cukraus .

Tolesni procesai: sukratymas, nuos?d? ?alinimas, brandinimas . Pagal Pranc?zijos kontroliuojamos kilm?s taisykles ( Appellation d’Origine Controlee ), pilnam ?ampano skoniui susidaryti reikia ne ma?iau 1,5 met? (ta?iau konkre?i? met? ? millessime  ? ?ampano buteliai paprastai parduodami ne jaunesni kaip 3 met?).

?ampano buteliai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Standartinis ?ampano butelis ( bouteille ) yra 0,75 litro t?rio, storo stiklo , kad atlaikyt? iki 6 atmosfer? siekiant? duj? sl?g? butelio viduje. Butelio forma taip pat pritaikyta dideliam atsparumui.

Kiekvienas ?ampano butelio dydis turi savit? pavadinim?:

• le quart (ketvirtis) ? 0,2 litro buteliukas
• la demie (pus?) ? 0,375 litro butelis. Parduodamas restoranuose
• la bouteille (butelis) ? 0,75 litro standartinis butelis
• le magnum  ? 1,5 litro butelis. Manoma, kad magnume ?ampanas br?sta l??iau ir i?silaiko geriau nei standartiniame butelyje
• le jeroboam  ? 3 litr? butelis

Didesn?s talpos buteliai pasitaiko retai, jie vadinami biblini? persona?? vardais ? Rehoboam (4,5 litro), Mathusalem (6+ litrai), Salmanazar (9 litrai), Balthazar (12 litr?), Nabuchodonosor (15 litr?), Melchior (18 litr?), Primat (27 litr?). Kartais pasitaiko dar ekstravaganti?kesni? buteli?, pvz., 30 litr? talpos Melchizedec (pagamintas Drappier namuose ir parduotas u? 2925 eur? kain?).

Kam??iai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?ampano buteliai u?kem?ami grybo formos kam??iais. U?kim?imo metu kam?tis yra 31 mm skersmens cilindro formos, kad tilpt? ? kakliuk?. Kem?ant, priekin? kam??io dalis suspaud?iama iki 17 mm ir kam?tis ?ki?amas iki pus?s ilgio. ?itoks u?kim?imas ?per j?g?“ b?tinas tam, kad d?l duj? spaudimo kam?tis nei??aut?. Laikui b?gant kam?tis netenka savo nat?ralaus elastingumo, ir ? kakliuk? ?ki?ta kam??io dalis deformuojasi.

Ant butelio kam??io dedama metalin? lentel? ( muselet ), kuri prie butelio tvirtinama viela.

R??ys [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?ampanas priklauso vienam Pranc?zijos kontroliuojamos kilm?s taisykli? ( Appellation d’origine controlee , AOC) regionui.

?ampanas skirstomas pagal cukraus kiek?, spalv? , mai?ym? ir vynuogi? r??is, vietov? ir brandinimo laik?.

• Pagal cukraus kiek?, dedam? po fermentacijos:
  • Brut nature arba Non dose (nat?ralus, nesaldintas ?ampanas) ? ma?iau nei 3 g cukraus litre ?ampano
  • Extra brut  ? nuo 0 iki 6 g/l
  • Brut  ? iki 15 g/l
  • Extra dry (ekstra sausas) ? nuo 12 iki 20 g/l
  • Sec (sausas) ? nuo 17 iki 35 g/l
  • Demi sec (pusiau sausas) ? nuo 33 iki 50 g/l
  • Doux (saldus) ? daugiau nei 50 g/l

• Pagal spalv?:
  • Baltasis ?ampanas (paprastas)
  • Ro?inis ?ampanas ? pastarasis gaminamas fermentuojant vynuoges kartu su odel?mis, arba sumai?ant ?ampan? ir raudon? vyn?. Ro?inio ?ampano pagaminama ~5 % viso ?ampano kiekio.
  • Raudonasis ?ampanas ? buvo gaminamas XIX am?iuje , ta?iau jo gamyba buvo u?drausta ir nuo 1887  m. nebevyksta.

• Pagal mai?ym?, skiriami 2 pagrindiniai b?dai:
  • Tradicinis mai?ymas ? labiausiai paplit?s b?das. Mai?omas ?vairi? vietovi?, vynuogi? veisli? ir met? ?ampanas. ?is b?das leid?ia gamintojui sukurti pastov?, kasmet vienod? ?ampano skon?.
    • Millessime  ? vieneri?, konkre?iai nurodyt? etiket?je, met? ?ampanas. ?itokio ?ampano skonis gali b?ti labai skirtingas nuo ?prastini?, da?niausiai konkre?i? met? ?ampanas leid?iamas tik labai kokybi?ko derliaus metais.
    • Cuvee de prestige
  • Netracinis mai?ymas
    • Blanc de blancs  ? ?ampanas tik i? Chardonnay veisl?s vynuogi?
    • Blanc de noirs  ? ?ampanas tik i? Pinot noir arba Meunier veisl?s vynuogi?

• Pagal vietov?, i?skiriama 21 auk??iausios kokyb?s ?ampano sritis, kuriose pagamintas ?ampanas ?ymimas Vin de Champagne Grand-Cru .

Vartojimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?ampanas ?iuolaikin?je visuomen?je yra tap?s s?km?s sinonimu , jis geriamas pa?ymint s?km? ar ?ventin? ?vyk?. ?ampanas taip pat tinka prie maisto ? sausasis nesaldintas ir ?Blanc de blacs“ ?ampanas gali b?ti geriamas kaip aperityvas , tinka prie ?uvies patiekal? ir j?ros g?rybi? . Ro?inis ir sausas ?ampanas tinka prie s?rio ir m?sos patiekal? (jaunesnis ?ampanas geriamas prie? senesn?). Saldus ?ampanas tinka prie desert? .

Taur?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?ampanas paprastai geriamas i? nelabai didel?s, auk?tos, tulp?s formos ?ampano taur?s ant auk?tos kojel?s. ?itokios formos taur? gerai i?saugo ?ampano skon?, o burbuliukai kyla ilgai ir pastoviai. ?ampanas taip pat geriamas i? pla?i? ?em? tauri? (kartais vadinam? amerikieti?komis), ta?iau jose skonis ir burbuliukai i?silaiko pras?iau. Taur? neturi b?ti perpildyta, ?ampano pilama ne daugiau 2/3 taur?s t?rio. Ragauti ?ampan? galima ir i? didel?s raudonojo vyno taur?s (didel?je taur?je geriau atsiskleid?ia kvapas).

?ampanas geriamas ?altas, 6-8 °C temperat?ros (kai kurie gamintojai rekomenduoja 8-10 °C). Da?nai ?ampano butelis prie? atidarym? ir po jo ?aldomas specialiame kibir?lyje su ledu ir vandeniu. Ilgai brandintas ?ampanas gali b?ti geriamas ?r?sio temperat?ros“ (14°-15°).

Butelio atidarymas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Laistymasis ?ampanu yra sud?tin? kai kuri? sportini? apdovanojim? (pvz., Formul?s-1 automobili? lenktyni? arba ?Tour de France“ dvira?i? lenktyni? nugal?toj?) ?teikimo ceremonij? dalis. Ta?iau ?prastai geriant ?ampan? stengiamasi g?rimo nelaistyti. Kad ?ampanas nei?siliet?, o kam?tis ne?aut?, rekomentuojama atidarin?ti laikant u? kam??io pagrindo ir sukant pat? butel?. Pakreipus butel? 45 laipsni? kampu, padid?ja skys?io kontakto su oru plotas, ir g?rimas ne taip smarkiai putoja.

Atidarant butel? rekomenduojama stengtis, kad kam?tis ne?aut? (kam?tis gali i??auti iki 50 km/h grei?iu ir su?aloti). Kai kurie ?ampano m?g?jai mano, kad i??autas ?ampanas praranda dal? skonini? savybi?.

Egzistuoja ir ?gudimo reikalaujantis ?ampano butelio atidarymo b?das kardu ( sabrage ).

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikiteka: ?ampanas ? vaizdin? ir garsin? med?iaga

• Tinklalapis apie ?ampan? ( pranc. )