?srutis
(arba
?erniachovskas
,
rus.
Черняховск
;
vok.
Insterburg
) ? miestas Rusijoje,
Kaliningrado srities
centrin?je dalyje,
?sruties
,
Priegliaus
i?takos ?sros ir
Pisos
upi? santakoje, 86 km ? rytus nuo
Kaliningrado
.
?erniachovsko rajono
centras.
?sruties gele?inkelio stotis
.
?sruties pilies planas
1890
m.
Arch. Konradas ?teinbrechtas
?sruties prad?ia ? prie Angrap?s ir ?sros santakos stov?jusi
nadruvi?
gyvenviet? su medine Ansatrapio pilimi.
Vokie?i? ordinas
j? sugriov? ir
1336
m. pastat? Instenburgo pil?, kuri tapo komt?rijos centru ir Teuton? ordino atsparos ta?ku kovose su
Lietuva
. Netoli jos k?r?si ?sruties gyvenviet?. Nuo
1525
m.
Pr?sijos kunigaik?tyst?s
,
Pr?sijos karalyst?s
ir
Vokietijos
imperijos
?sruties apskrities
centras.
1583
m.
spalio 10
d. gavo
Kulmo
miesto teises.
1537
m. kunigo
J. Tartylos
i?
?ilal?s
r?pes?iu
katalik?
koply?ios vietoje ?rengta
evangelik? liuteron?
ba?ny?ia, kuri
1612
m. buvo perstatyta ir pavadinta Liuterio ba?ny?ia, po
1945
m. rus? vald?ia joje ?reng? sand?l?, po
1978
m. gaisro nugriauta. Pamaldos laikytos ir
lietuvi? kalba
, antrojoje
XX a.
pr. ? 2 kartus per metus.
1816
?
1944
m. mieste veik? 18 spaustuvi?.
XIX a.
?jo laikra??iai ?Insterburger Kreisblatt“, ?Insterburger Wochenblatt“, ?Insterburger Zeitung“, ?Volksblatt fur Litthauen“.
1818
m. ?srutis tapo naujos, ma?esn?s apskrities (kreizo) centru.
1815
m. mieste ?stegtas Mergin? lic?jus,
XIX a.
antroje pus?je veik? klasikin? ir realin? gimnazijos, v?liau sujungtos ? klasikin? gimnazij?, nuo
XIX a.
antrosios pus?s ? berniuk? ir mergai?i? auk?tesniosios mokyklos. Nuo
1835
m. ?srutyje veik? centrinis Kra?to kal?jimas, kuriame buvo teisiami Lietuvos provincijos gyventojai, daugiausia
lietuvininkai
; 1944 m. jame kalinti 8
Vyriausiojo Lietuvos i?laisvinimo komiteto
nariai. Kal?jime veik? evangelik? liuteron? ba?ny?ia, kaliniai ir tarnautojai sudar? savaranki?k? parapij?.
XIX a.
pab. miestas tapo gele?inkelio transporto mazgu, ?steigta pramon?s ?moni?. Nuo
XIX a.
mieste stov?jo didel? karin? ?gula. Miestas buvo apgriautas per
Pirm?j? pasaulin? kar?
.
1736
?
1818
m.
Pr?sijos karalyst?s
Lietuvos departamento
,
1818
?
1871
m. Pr?sijos karalyst?s
Ryt? Pr?sijos provincijos
, 1871?
1918
m.
Vokietijos imperijos
, 1918?
1933
m.
Veimaro respublikos
, 1933?
1945
m.
Tre?iojo reicho
Gumbin?s apygardos
?sruties apskrities
miestas.
[1]
1946 m.
baland?io 7
d. ?
rugs?jo 6
d. Istenburgo rajono (
Инстербургский район
), v?liau ?erniachovsko rajono centras, nuo
2008 m.
dar ir
?erniachovsko miesto gyvenviet?s
centras.
Hindenburgo gatv? 1899 m.
Rusijos kariuomen? ?srutyje 1914 m.
Vykstant
Antrajam pasauliniam karui
,
1944
m.
liepos 27
d. miest? subombardavo
brit?
karo
aviacija
. Dar labiau miestas buvo apgriautas, kai
1945
m.
sausio 22
d. j? u??m? tarybin? kariuomen?. Nuo 1946 m. priklauso Rusijos federacijos Kaliningrado sri?iai. 1946 m.
rugs?jo 7
d.
TSRS
Auk??iausiosios Tarybos prezidiumo ?saku pavadintas ?uvusio Baltarusijos fronto vado generolo
Ivano ?erniachovskio
vardu.
Buvusioje seneli? prieglaudoje
1947
m. ?kurtas Specialus kal?jimas-ligonin?, kuriame buvo kalinami antisovietinio pasiprie?inimo dalyviai:
Petras Cidzikas
, generolas
Piotras Grigorenko
, kunigas
Vincentas Sladkevi?ius
ir kiti.
XX a.
antroje pus?je rekonstruojant miest? buvo sugriauta dalis senamies?io. 1911 m. pastatyta
evangelik? reformat?
Melanchthono ba?ny?ia
XX a.
pabaigoje paversta cerkve. 1902 m. pastatyta ?v. Brunono katalik? ba?ny?ia tapo filharmonija; nuo
XX a.
pab. restauruotoje ba?ny?ioje pamaldos vyksta katalikams lietuviams, lenkams ir vokie?iams.
1886
m. i? 11 000 miesto gyventoj? tik apie 200 buvo
lietuvninkai
, ta?iau jie sudar? apylinki? gyventoj? daugum?.
1880
?1944 m. veik?
?sruties senov?s draugija
,
1911
?
1924
m. ? ?sruties mokytoj? seminarija.
1919
m. ?kurta ?sruties lietuvi? draugija, vietoj jos 1919?
1920
m. veik? ?sruties lietuvi? klubas (pirm. E. R??ulaitis).
1946?
1947
m. lik? vietiniai gyventojai buvo prievarta deportuoti ?
Vokietij?
. Po karo ?srutyje apsigyveno gana daug lietuvi?. ?erniachovsko pedagogin?je kolegijoje (iki
2004
m. direktorius A. Bartnikas) nuo
1995
m. ?vesta papildoma lietuvi? kalbos prad?ios mokykl? mokytojams specialyb? ? rengiami lietuvi? mokytojai. Nuo
1997
m. veikia kult?ros akademija ?Nadruva“ (pirm. A. Bartnikas).
[2]
?srutyje evangelik? dvasininkais dirbo ?ym?s Ma?osios Lietuvos lietuvi? ra?tijos ir kult?ros darbuotojai:
?srutyje gim?:
- Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. ? Калининград, 2007. ? Вып. 7. ? С. 197?228.
- Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. ? Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
- Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. ? Калининград: Нахтигаль, 1993.