?ekai
(
?ek.
?e?i
) ?
Europos
tauta, pagrindiniai
?ekijos
gyventojai.
Pa?ioje ?ekijoje gyvena apie 9 246 000 ?ek?,
2007
m.), taip pat j? gyvena
Slovakijoje
(apie 53 000 ?m.) ?
JAV
(apie 550 000 ?m.),
Kanadoje
(apie 55 000 ?m.),
Vokietijoje
(apie 27 000 ?m.),
Austrijoje
ir kitur. I? viso apie 10,4 mln. ?moni?. Priklauso vakar?
slav?
arealui.
Kalba
?ek? kalba
. Tikin?i?j? dauguma
katalikai
, yra
evangelik? liuteron?
,
?ek? broli?
. Pagrindiniai tradiciniai verslai:
?emdirbyst?
(javai, cukriniai runkeliai, apyniai, dar?ov?s),
gyvulininkyst?
(galvijai, avys, o?kos, kiaul?s, pauk??iai),
sodininkyst?
.
Amatai
: stiklo, keramikos, fajanso dirbini? gamyba, pynimas, siuvin?jimas. Gars?ja ?ek? aludariai.
XX a.
pabaigoje dauguma ?ek? dirbo pramon?s ir prekybos ?mon?se, paslaug? sferoje, tarnautojais.
I?siskiria tradicin?
Moravijos
istorin?s srities kaimo kult?ra. I?liko palyginti daug
viduram?iais
susik?rusi? ma?? miest?, turin?i? iki 20 000 gyventoj?. Iki
XVIII a.
kaime gyvenamieji namai buvo mediniai restiniai, virtuv?s su duonkepe krosnimi ir kaminu. Dabartiniai tradiciniai kaimo trobesiai susideda i? trobos, virtuv?s ir kamaros.
?eima
? ma?oji. ?ki? ?em? nedaloma, i?lik?s
majorato
paprotys, t?vai ?k? perduoda vyriausiajam s?nui, kuris dalijasi su ?eima pinigais ar dalimi derliaus. Gars?ja vestuvi? papro?iais ? vestuvin?s kalbos spausdinamos jau nuo
XVII a.
Gausus folkloras ? istorijos dainos ir padavimai, pasakos, balad?s, dainos, ?okiai ? paplitusi ?ek?
polka
.
VI a.
-
VII a.
slav?, daugiausia ?ek?, gentys asimiliavo dabartin?s ?ekijos teritorijoje gyvenusius
keltus
(bojus) ir
germanus
. ?ek? tautai prad?i? dav? (Prahos)
?ekijos kunigaik?tyst?je
X a.
-
XI a.
susiliejusios ?ek? ir
morav?
gentys. Nuo
XIII a.
plintanti vokie?i? kult?ra, nuo
XVII a.
pr. prievartin?
germanizacija
padar? didel? ?tak? ?ek? dvasin?s ir materialin?s kult?ros raidai. ?ek? tautin? savimon? aktyviau prad?jo formuotis
XVIII a.
pab. ?
XIX a.
pirmojoje pus?je.
[5]