?iam straipsniui ar jo daliai tr?ksta i?na?? ? patikimus ?altinius . J?s galite pad?ti Vikipedijai prid?dami tinkamas i?na?as su ?altiniais.

Valstybin?s ?vent?s Suomijoje yra oficialiai patvirtintos ?alies parlamento. Visas ?ventes, minimas Suomijoje, galima suskirstyti ? krik??ioni?kas ir nekrik??ioni?kas. Pagrindin?s krik??ioni?kos ? Kal?dos , Naujieji metai , Velykos , ?e?tin?s , Sekmin?s ir Vis? ?vent?j? diena . Kitos pagrindin?s ?vent?s yra Nepriklausomyb?s diena , ?ven?iama nuo 1917 m., Vasaros saul?gr??a ( suom. Juhannuspaiva ) ir Gegu??s 1-osios ?vent? ( suom. Vappu ), minima visoje ?alyje, ir tai yra vienintel? valstybin? ?vent? ?alyje, kurios metu rengiamos ?vairios gatvi? eisenos ir karnavalai .

Sekmadieniai Suomijoje yra laikomi oficialiomis nedarbo dienomis, ta?iau jos neu?ima tokios svarbios vietos kaip pagrindin?s ?vent?s . Sekmadieni?, kaip ?ven?i? pavadinimai, nustatomi pagal liturgin? kalendori? . Praeito am?iaus ?e?tajame de?imtmetyje Suomijos parlamentas pri?m? ?statym?, kuriuo ?prastos darbo savait?s valand? skai?ius buvo suma?intas iki 40 valand?, kas rei?k?, kad ?e?tadienis i? dalies fakti?kai tapo nedarbo diena, ta?iau neoficialiai. Kadangi Velykos ir Sekmin?s yra ?ven?iamos sekmadien?, tod?l kartais prie? j? einantis ?e?tadienis yra laikomas oficialiu laisvadieniu.

Dalis krik??ioni?k? ?ven?i?, kuri? data yra nepastovi ir da?nai sutampanti su darbo dienomis , buvo perkeltos ? ?e?tadien? ir sekmadien?. 1995 m. Vasaros saul?gr??os min?jimo diena buvo perkelta ? ?e?tadien? po bir?elio 19 d., Apsirei?kimo Marijai diena ? ? sekmadien? po kovo 21 d. (jeigu data sutampa su Velyk? arba Verb? sekmadieniu , tada ?ven?iama savaite anks?iau nei Verb? sekmadienis), o Vis? ?vent?j? diena ? ? ?e?tadien? po spalio 30 d. Dalis ?ven?i? dat? buvo pakeistos ir 1973 m., ta?iau v?liau, 1991 m., pakeitim? buvo atsisakyta.

Tradicijos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

K??ios ir Vasaros saul?gr??a yra bene svarbiausios met? ?vent?s visiems suomiams . Kiek ne?prasta yra tai, kad jos oficialiai taip n?ra vadinamos ir kalendoriuose n?ra ?ymimos kaip ?vent?s, ta?iau daugeliui tai yra nedarbo dienos ir nuo oficiali? ?ven?i? jos skiriasi tik tuo, kad tomis dienomis nuo ankstyvo ryto iki vidudienio dirba didel? dalis parduotuvi? darbuotoj?. Jos laikomos ?vent?mis de facto i? dalies d?l kai kuri? ?statym? apribojim?, bet taip pat ir d?l to, kad dauguma darbo sutar?i? numato jas kaip visi?kus laisvadienius. Dalis ma?iau svarbi? pagrindini? ?ven?i? taip pat yra de facto ?vent?s d?l to, kad daugelyje ?staig?, ta?iau ne visose, darbo laikas yra trumpesn?s nei ?prasta. Tokios yra Didysis ketvirtadienis , diena prie? Gegu??s 1-?j? bei Nauj?j? met? i?vakar?s.

Jau prie? tai, kai penki? dien? darbo savait? buvo galutiniai ?teisinta praeito am?iaus ?e?tajame de?imtyje, darbo valandos ?e?tadieniais buvo kiek trumpesn?s nei kitomis dienomis, bet vienodai trumpesn?s vis? svarbesni? ?ven?i? i?vakar?se, pavyzd?iui, prie? Tris karalius , Vis? ?vent?j? dien? , Kal?das ar Vasaros saul?gr??? . Bet kai ?e?tadienis tapo laisvadieniu, naujose darbo sutartyse trumpesni? darbo dien? prie? ?ventes buvo atsisakyta, i?skyrus dienas prie? Vasaros saul?gr??? ir Kal?das, kurios tapo de facto ?vent?mis.

Suomi? kalendoriuje yra minimos specialios dienos, kuri? metu yra i?keliama valstybin? v?liava . Didel? dalis ?i? dien? neturi oficiali? ar de facto ?ven?i? statuso, i?skyrus Gegu??s 1-?j? , Nepriklausomyb?s dien? ir Vasaros saul?gr??? , kurios yra ir oficialios valstybin?s ?vent?s, ir v?liav? i?k?limo dienos. Suomi? kalendoriuje taip pat yra i?skiriamos ir kelios ne tokios svarbios min?tinos dienos, ta?iau n?ra nuspr?sta, ar jas laikyti valstybin?mis ?vent?mis, ar v?liav? i?k?limo dienomis.

?ven?i? datos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]