Rasyt?

Koordinat?s : 55°09′19″?. pl. 20°50′59″r. ilg.  /  55.1553356°?. pl. 20.8498192°r. ilg.  / 55.1553356; 20.8498192  ( Rasyt? )
Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rasyt?
Ryba?is

vok. Rossitten
rus. Рыбачий
       
Rasyt? i? auk?tai
Rasytė Rybačis
Rasyt?
Ryba?is
55°09′19″?. pl. 20°50′59″r. ilg.  /  55.1553356°?. pl. 20.8498192°r. ilg.  / 55.1553356; 20.8498192  ( Rasyt? )
Laiko juosta : ( UTC+2 )
Valstyb? Rusijos vėliava  Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Zelenogradsko rajonas
?k?rimo data 1372 m.
Gyventoj? ( 2011 ) 1 001
Pa?to kodas 238535
Tel. kodas +7 401 50
Tinklalapis kursh-ms.ru
Vikiteka Rasyt?
Ryba?is

Rasyt? ( vok. Rossitten ; nuo 1946 m. Ryba?is , rus. Рыбачий ) ? gyvenviet? Rusijoje, Kaliningrado srities vakarin?je dalyje, Zelenogradsko rajone , nuo 2005 m. Kur?i? Nerijos kaimo gyvenviet?s kaimas. [1] [2]

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Rasyt?s prieplauka (1921 m., pa?to atvirukas)

Sembos ?em?s kaimo pavadinimas Rus?t? sembi?kos pr?si?kos kilm?s. [3] ?ioje vietov?je buvo kur?i? ?vej? gyvenviet?, kuri d?l slenkan?io sm?lio ne kart? buvo perkelta ? kit? viet?. 1372 m. minima Vokie?i? ordino pilis Russiten . 1507 m. pilis apleista, v?liau sunyko.

1818 ? 1871  m. Pr?sijos karalyst?s Ryt? Pr?sijos provincijos , 1871? 1918  m. Vokietijos imperijos , 1918? 1933  m. Veimaro respublikos , 1933? 1945  m. Tre?iojo reicho Karaliau?iaus apygardos ?uvinink? apskrities , nuo 1939 m. kovo 27 d. Sembos apskrities kaimas. [4] 1946 m. baland?io 7 d. ? rugs?jo 6 d. Kranco rajono ( rus. Кёнигсбергский район ), v?liau Zelenogradsko rajono kaimas, 1947 m. bir?elio 17 d. ? 2005 m. bir?elio 30 d. Ryba?io apylink?s centras. 2006 m. prarado miesto tipo gyvenviet?s status?.

Sovietme?iu ?ia buvo did?iausia Pabaltijo biologin? pauk??i? ?iedavimo stotis, priklausiusi TSRS Moksl? akademijos Zoologijos institutui. Kasmet ?ia b?davo su?ieduojama keletas t?kstan?i? pauk??i?. [5]

Po II pasaulinio karo kaip Kaliningrado srities dalis atiteko Rusijos TFSR . V?liau ? j? pretendavo Lietuvos TSR pagal pasi?lym?, kuriuo visa tuometinio Kur?i? nerijos nacionalinio parko teritorija b?t? buvusi prijungta prie Lietuvos TSR, nes taip neva nacionalin? park? b?t? buv? lengviau administruoti. TSRS vald?ia pasi?lymo nepatenkino. Ta?iau ?steigus Neringos savivaldyb? jos herbe , susidedan?iame i? ?e?i? Kur?i? nerijos gyvenvie?i? v?trungi?, buvo pavaizduota ir Rasyt?s v?trung? (greta Nidos , Juodkrant?s , Nidos Purvyn?s , Preilos ir Pervalkos v?trungi?). Lietuvai paskelbus nepriklausomyb?, Rasyt?s v?trung? Nidos herbe buvo pakeista ? balt? tu??i? v?trung?, kuri simbolizuoja u?pustyt? Karvai?i? kaim? ir kartu visus kitus sm?lio kop? u?verstus Kur?i? nerijos kaimus.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1818 ? 1939 m. ?uvinink? apskritis Karaliau?iaus apygarda
1939 ? 1945 m. Sembos apskritis Karaliau?iaus apygarda
1945? 1946 m. Ryt? Pr?sija TSRS
1946? 1946 m. Kranco rajonas TSRS
1947 ? 2008 m. Ryba?io apylink?
Zelenogradsko rajonas
Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Kur?i? Nerijos kaimo gyvenviet?
Zelenogradsko municipalinis rajonas
Kaliningrado sritis

Gyventojai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Demografin? raida tarp 1910 m. ir 2011 m.
1910 m. [6] 1933 m. 1939 m. [7] 2002 m. 2009 m. 2011 m. sur.
460 650 690 960 1 112 1 001


Turizmas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Adam Kraft, Rudolf Naujok. Rasyt?s pauk??i? ?iedavimo stotyje (1939 m.)

Po Antrojo pasaulinio karo miestelio gyventojai u?siimin?jo ?vejyba . Miestelyje, Kur?i? mari? pus?je yra ?vejybini? laiv? prieplauka . Paskutiniais metais vis didesn? reik?m? miestelio ekonomikoje u?ima turizmas (turist? maitinimas, prekyba suvenyrais ), nes beveik visi turistiniai mar?rutai Kur?i? Nerijos Rusijos dalyje eina per Ryba??.

Nerijoje veikia Kur?i? nerijos nacionalinis parkas . Ryba?yje ?sik?rusi parko administracija. Yra biologin? stotis, kurioje atliekami ornitologiniai tyrimai. J? dar 1901  m. ?k?r? teologas ir ornitologas Johanesas Tynemanas  ? tai pirmoji pasaulyje ornitologin? stotis ( Rasyt?s pauk??i? stebykla ), kurioje buvo ?ieduojami pauk??iai. Rasyt?s apylink?se yra vienintelis Nerijoje didesnis g?lo vandens e?eras, m?gstamas vandens pauk??i?.

Miestelyje yra labai senos kapin?s, kur palaidoti Johanesas Tynemanas (1863?1938) ir legendinis kop? inspektorius Vilhelmas Francas Efa (Wilhelm Franz Epha, 1828?1904), kurio pasi?lyti ap?eldinimo metodai i?gelb?jo nuo u?pustymo daug kaim?. [8] ?e?i vokie?i? miestai turi ?io miestelio vardu pavadint? gatv? ( vok. Rossitenstrasse ).

Sklandymo mokykla [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Prie? Antr?j? pasaulin? kar? Rasyt?je buvo Vokietijos sklandytoj? mokykla. ? j? 1931  m. Lietuvos aeroklubas pasiunt? karo lak?n? G. Heidrik?. Gregorius Radvenis (Heidrikis) (1903) i?moko sklandyti, 1931  m. spalio 21 d. ?vykd? C kategorijos piloto reikalavimus ir gavo ?enkliuk?. V?liau Heidrikis dirbo sklandymo instruktoriumi Lietuvoje. Ryba?io mokyklos pavyzd?iu Lietuvos sklandytoj? mokykla buvo perkelta ? Nid? . Nidos sklandymo mokykla

Vokietijoje egzistavo sklandytuv? gamybos kompanija Rhon-Rossiten Gesellschaft , konstravusi ir gaminusi pasaulinio lygio sklandytuvus. ?odis Rossiten jos pavadinime ? tai senasis Ryba?io pavadinimas.

1938  m. gruod?io 9 -11 d. vokie?i? sklandytojai Boedecker ir Zander Rasyt?je dvivie?iu sklandytuvu DFS Kranich pasiek? pasaulio rekord?  ? nenusileisdami jie skland? 50 val. 15 min. [9]

Galerija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Literat?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  • Grasilda Bla?ien?: Hydronymia Europaea, Sonderband II, Die baltischen Ortsnamen. Wolfgang Schmid Hrsg., Steiner Verlag Stuttgart 2000.
  • G. Gerullis: Die altpreußischen Ortsnamen. Berlin, Leipzig 1922.
  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. ? Калининград, 2007. ? Вып. 7. ? С. 197?228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. ? Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. ? Калининград: Нахтигаль, 1993.

I?na?os [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. Vilius P?teraitis . Ma?osios Lietuvos ir Tvankstos vietovard?iai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: j? kilm? ir reik?m?. Vilius P?teraitis; Ma?osios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
  2. Lietuvi?ki tradiciniai vietovard?iai: Gudijos, Karaliau?iaus kra?to, Latvijos ir Lenkijos. Archyvuota kopija 2012-04-14 i? Wayback Machine projekto. Patvirtintas Valstybin?s lietuvi? kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997  m. gegu??s 25 d. Valstybin? lietuvi? kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
  3. Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии / Л. Палмайтис; Европейский институт рассеянных этнических меньшинств. ? Б. м.: Б.и., 2003. c. 46 Archyvuota kopija 2012-02-09 i? Wayback Machine projekto.
  4. Rasyt? GenWiki
  5. Boleslavas Po?erskis. ?35 mar?rutai autoturistams“. ? Vilnius, Mintis, 1975. // psl. 112.
  6. ?uvinink? apskrities kaim? s?ra?as (1910 m.) vok.
  7. Sembos apskrities kaim? s?ra?as (1939 m.) vok.
  8. 100. Todestag von Franz Wilhelm Epha Archyvuota kopija 2007-09-27 i? Wayback Machine projekto. (vok.)
  9. The DFS Kranich Archyvuota kopija 2011-11-26 i? Wayback Machine projekto.

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]