Rasyt?
(
vok.
Rossitten
; nuo
1946 m.
Ryba?is
,
rus.
Рыбачий
) ? gyvenviet? Rusijoje,
Kaliningrado srities
vakarin?je dalyje,
Zelenogradsko rajone
, nuo
2005 m.
Kur?i? Nerijos kaimo gyvenviet?s
kaimas.
[1]
[2]
Sembos
?em?s kaimo pavadinimas
Rus?t?
sembi?kos pr?si?kos kilm?s.
[3]
?ioje vietov?je buvo
kur?i?
?vej? gyvenviet?, kuri d?l slenkan?io sm?lio ne kart? buvo perkelta ? kit? viet?.
1372 m.
minima
Vokie?i? ordino
pilis
Russiten
.
1507 m.
pilis apleista, v?liau sunyko.
1818
?
1871
m.
Pr?sijos karalyst?s
Ryt? Pr?sijos provincijos
, 1871?
1918
m.
Vokietijos imperijos
, 1918?
1933
m.
Veimaro respublikos
, 1933?
1945
m.
Tre?iojo reicho
Karaliau?iaus apygardos
?uvinink? apskrities
, nuo
1939 m.
kovo 27
d. Sembos apskrities kaimas.
[4]
1946 m.
baland?io 7
d. ?
rugs?jo 6
d. Kranco rajono (
rus.
Кёнигсбергский район
), v?liau Zelenogradsko rajono kaimas,
1947 m.
bir?elio 17
d. ?
2005 m.
bir?elio 30
d. Ryba?io
apylink?s
centras.
2006 m.
prarado
miesto tipo gyvenviet?s
status?.
Sovietme?iu ?ia buvo did?iausia Pabaltijo biologin? pauk??i? ?iedavimo stotis, priklausiusi TSRS Moksl? akademijos Zoologijos institutui. Kasmet ?ia b?davo su?ieduojama keletas t?kstan?i? pauk??i?.
[5]
Po II pasaulinio karo kaip Kaliningrado srities dalis atiteko
Rusijos TFSR
. V?liau ? j? pretendavo
Lietuvos TSR
pagal pasi?lym?, kuriuo visa tuometinio Kur?i? nerijos
nacionalinio parko
teritorija b?t? buvusi prijungta prie Lietuvos TSR, nes taip neva nacionalin? park? b?t? buv? lengviau administruoti.
TSRS
vald?ia pasi?lymo nepatenkino. Ta?iau ?steigus
Neringos savivaldyb?
jos
herbe
, susidedan?iame i? ?e?i? Kur?i?
nerijos
gyvenvie?i? v?trungi?, buvo pavaizduota ir Rasyt?s
v?trung?
(greta
Nidos
,
Juodkrant?s
, Nidos
Purvyn?s
,
Preilos
ir
Pervalkos
v?trungi?).
Lietuvai
paskelbus nepriklausomyb?, Rasyt?s v?trung? Nidos herbe buvo pakeista ? balt? tu??i? v?trung?, kuri simbolizuoja u?pustyt?
Karvai?i?
kaim? ir kartu visus kitus sm?lio kop? u?verstus Kur?i? nerijos kaimus.
Po
Antrojo pasaulinio karo
miestelio gyventojai u?siimin?jo
?vejyba
. Miestelyje,
Kur?i? mari?
pus?je yra ?vejybini? laiv?
prieplauka
. Paskutiniais metais vis didesn? reik?m? miestelio ekonomikoje u?ima
turizmas
(turist? maitinimas, prekyba
suvenyrais
), nes beveik visi turistiniai mar?rutai
Kur?i? Nerijos
Rusijos dalyje eina per Ryba??.
Nerijoje veikia
Kur?i? nerijos nacionalinis parkas
. Ryba?yje ?sik?rusi parko administracija. Yra biologin? stotis, kurioje atliekami
ornitologiniai
tyrimai. J? dar
1901
m. ?k?r? teologas ir ornitologas
Johanesas Tynemanas
? tai pirmoji pasaulyje ornitologin? stotis (
Rasyt?s pauk??i? stebykla
), kurioje buvo ?ieduojami pauk??iai. Rasyt?s apylink?se yra vienintelis Nerijoje didesnis g?lo vandens e?eras, m?gstamas vandens pauk??i?.
Miestelyje yra labai senos kapin?s, kur palaidoti Johanesas Tynemanas (1863?1938) ir legendinis kop? inspektorius Vilhelmas Francas Efa (Wilhelm Franz Epha, 1828?1904), kurio pasi?lyti ap?eldinimo metodai i?gelb?jo nuo u?pustymo daug kaim?.
[8]
?e?i vokie?i? miestai turi ?io miestelio vardu pavadint? gatv? (
vok.
Rossitenstrasse
).
Prie? Antr?j? pasaulin? kar? Rasyt?je buvo Vokietijos
sklandytoj?
mokykla. ? j?
1931
m.
Lietuvos aeroklubas
pasiunt? karo lak?n? G. Heidrik?.
Gregorius Radvenis (Heidrikis) (1903)
i?moko sklandyti,
1931
m.
spalio 21
d. ?vykd? C kategorijos piloto reikalavimus ir gavo ?enkliuk?. V?liau Heidrikis dirbo sklandymo instruktoriumi Lietuvoje. Ryba?io mokyklos pavyzd?iu Lietuvos sklandytoj? mokykla buvo perkelta ?
Nid?
.
Nidos sklandymo mokykla
Vokietijoje egzistavo
sklandytuv?
gamybos kompanija
Rhon-Rossiten Gesellschaft
, konstravusi ir gaminusi pasaulinio lygio sklandytuvus. ?odis
Rossiten
jos pavadinime ? tai senasis Ryba?io pavadinimas.
1938
m.
gruod?io 9
-11 d. vokie?i? sklandytojai
Boedecker
ir
Zander
Rasyt?je dvivie?iu sklandytuvu
DFS Kranich
pasiek?
pasaulio rekord?
? nenusileisdami jie skland? 50 val. 15 min.
[9]
-
Vaizdas nuo Muelerio kalno.
-
Ryba?iaus gatv?
-
Ryba?io cerkv? (buvusi
liuteron?
kirch?)
-
Ryba?io pauk??i? steb?jimo stotis
-
Tinklai Ryba?io pauk??i? steb?jimo stotyje
- Grasilda Bla?ien?: Hydronymia Europaea, Sonderband II, Die baltischen Ortsnamen. Wolfgang Schmid Hrsg., Steiner Verlag Stuttgart 2000.
- G. Gerullis: Die altpreußischen Ortsnamen. Berlin, Leipzig 1922.
- Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. ? Калининград, 2007. ? Вып. 7. ? С. 197?228.
- Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. ? Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
- Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. ? Калининград: Нахтигаль, 1993.