Stebint Jupiterio palydov? orbitas , buvo lengvai nustatyta jo mas?, o pagal tai apskai?iuotas ir tankis. Paai?k?jo, jog Jupiterio tankis yra vos 1,33 g/cm³, taigi 4 kartus ma?esnis nei ?em?s . Tai rodo, kad didel? Jupiterio dal? sudaro lengvos med?iagos. Planet? gaubia tanki atmosfera , susidedanti i? molekulinio vandenilio (89% ±2.0%), helio (10% ±2.0%), metano , amoniako , anglies monoksido, ciano, fosfino, erano, acetileno ir vandens gar? priemai??. Atmosferoje yra keli debes? sluoksniai, sudaryti i? amoniako, amonio hidrosulfido ir led? kristal?. Debesyse matoma 10 por? pakaitomis einan?i? rud? ir balt? lygiagre?iai pusiaujui juost?. Debes? temperat?ra yra 135 K (-137?°C). Atmosferos duj? mas?s juda tiek vertikaliai, tiek horizontaliai. Baltose juostose jos kyla auk?tyn, o rudose?? leid?iasi ?emyn. Baltose juostose v?jas pu?ia i? vakar? ? rytus, o rudose?? prie?ingai. V?jo greitis siekia iki 180 m/s. ^[2] Balt? ir rud? juost? lietimosi vietose susidaro s?kuriai, kuri? did?iausias yra ovalo formos, 25 000?km ilgio ir 14 000?km plo?io. Jis vadinamas Raudon?ja D?me . Rud?, gelton? ir raudon? atspalvius debesims suteikia sieros ir fosforo junginiai. Atmosfera kartu su visa planeta sukasi dideliu grei?iu apie a??, apsisukdama vien? kart? ma?daug per 10 valand? .

Jupiteris neturi kieto pavir?iaus. Ma?daug 1000?km gylyje atmosfera pereina ? molekulinio vandenilio vandenyn?, kuris yra apie 17 000?km gylio. Po juo yra ma?daug 44 000?km storio kieto vandenilio sluoksnis, o centre?? apie 10 000?km spindulio branduolys, sudarytas i? silikat?, susimai?iusi? su vandens, amoniako ir metano ledais. Jupiterio centre temperat?ra tur?t? siekti apie 25 000 K.

Jupiterio magnetinis laukas apie 20 kart? stipresnis negu ?em?s. D?l to j? supa pla?ios radiacijos juostos, sudarytos i? didel?s energijos proton? ir elektron? , ?pagrobt?“ i? Saul?s v?jo . Atmosferoje susidaro polin?s pa?vaist?s ir ?aibai .

Pagrindinis straipsnis ? Jupiterio palydovai .

Aplink Jupiter? skrieja 79 gamtiniai palydovai , keturi didieji matomi pro nedidel? teleskop? arba net stipresn? ?i?ron? : Ganimedas , Kalista , Ijo ir Europa . Trys i? j? didesni u? M?nul? , o Ganimedas?? net ir u? Merkurij? .

Keturis did?iausius Jupiterio palydovus?? Ijo, Europ?, Ganimed? ir Kalist? 1609 m. ?? 1610 m. ?iem? pro vien? pirm?j? savo teleskop? atrado Galil?jas Galil?jus . Visus juos b?t? galima ??i?r?ti plika akimi, jeigu j? nenustelbt? Jupiterio spindesys. Beveik tuo pat metu juos pasteb?jo Simonas Marijus, tad kur? laik? buvo diskutuojama d?l atrad?jo prioriteto. Galb?t d?l ?ios prie?asties Marijaus duoti palydov? pavadinimai ilgai nebuvo vartojami.

Galil?jaus atrastus palydovus galima pamatyti pro bet kur? teleskop? ar net ?i?ron?. Kadangi j? orbitos yra Jupiterio pusiaujo plok?tumoje, jie rikiuojasi eilute. ?i? palydov? jud?jim? lengva steb?ti. Palydovas gali slinkti Jupiterio skrituliu, atsidurti anapus planetos ir pasisl?pti u? jos, j? gali u?temdyti Jupiterio ?e??lis. Taip pat nesunkiai pastebimi palydov? ?e??li? tranzitai. Min?tieji palydovai pro teleskopus matomi kaip ma?i krituliukai. Pro didelius teleskopus galima pamatyti did?iausias j? pavir?iaus detales. 1973 m. ?? 1974 m. juos i? arti fotografavo ?Pionieriai“, o 1979 m. ?? Vojad?eriai.

Ganimedas?? did?iausias ir ry?kiausias i? Jupiterio palydov?, jo skersmuo 5260?km, taigi jis didesnis u? Merkurij?. Beveik tokio pat dyd?io yra Kalista, bet jos mas? daug ma?esn?, taigi daug ma?esnis ir jos vidutinis tankis. Ijo ir Europa yra pana?aus dyd?io kaip M?nulis. Pionierius-10" atrado plonyt? Ijo atmosfer? bei jonosfer?, kuriai s?veikaujant su Jupiterio magnetosfera, sukeliami papildomi radijo triuk?mai.

Kiti Jupiterio palydovai yra daug ma?esni. Penktasis palydovas, kur? 1892 m. atrado Edvardas Barnardas, skrieja ar?iau planetos negu Ijo. Jo vidutinis nuotolis nuo Jupiterio centro yra 181 300?km, o apskriejimo periodas 11 h 57 min. ?io palydovo skersmuo ma?daug 200?km, taigi pro ma?us teleskopus jo pamatyti ne?manoma. Jis vadinamas Amalt?ja. Dar ar?iau Jupiterio skrieja Metija ir Adrast?ja, kurias 1979 m. atrado ?Vojad?eriai“. Jie taip pat atrado ma?daug 100?km skersmens Teb?, skriejan?i? tarp Amalt?jos ir Ijo. Kiti 8 ma?i ? asteroidus pana??s Jupiterio palydovai skrieja labiau nutol? nuo planetos negu Kalista, keturi i? j??? ir prie?inga kryptimi. Tai ver?ia manyti, kad ?ie k?nai buvo pagauti i? asteroid? ?iedo. Be ?i? 16 palydov?, aplink Jupiter? skrieja dar 63 ma?esni palydovai.

• 1664 ? 1666 m. nustatytas Jupiterio apsisukimo periodas (D?. Kasinis, Pranc?zija).
• 1892 m. ? atrastas Jupiterio palydovas Amalt?ja (E. Barnardas, JAV).
• 1905 m. ? atrasti Jupiterio palydovai Himalija ir Elara (?. Perainas, JAV).
• 1908 m. ? atrastas Jupiterio palydovas Pasif? (F. Melo, Pranc?zija).
• 1914 m. ? atrastas Jupiterio palydovas Sinop? (S. Nikolsonas, JAV).
• 1938 m. ? atrasti Jupiterio palydovai Lisit?ja ir Karm? (S. Nikolsonas, JAV).
• 1973 m. ? 1979 ? automatin?s stotys? Pionieer ? 10“ ir ?Pioneer ? 11“ (JAV) praskriejo pro Jupiter? ir Saturn? ir perdav? ?i? planet? ir j? palydov? nuotraukas.
• 1974 m. ? atrastas Jupiterio palydovas Leda (?. Kovalis, JAV).
• 1979 m. ? automatin?s stotys ?Voyager ? 1“ ir ?Voyager ? 2“ (JAV) praskriejo pro Jupiter?. Atrasti 3 nauji palydovai.
• 2016 m. ? planet? pasiek? NASA kosminis zondas ? Juno “. Iki 2019 m. jis tyrin?jo Jupiterio sud?t?, gravitacin? lauk? ir magnetosfer? .

Pagrindinis straipsnis ? Raudonoji d?m? .

Jupiteryje da?nai matomos d?m?s, bet dauguma j? greitai i?nyksta. I?imtis yra Did?ioji raudonoji d?m?, kuri stebima daugiau kaip 300 met?; kartais ji trumpam i?nyksta, bet visada v?l atsiranda.

Ilgai buvo manoma jog tai tiesiog gana spalvingi ta?iau ?prastai v?s?s ka?kokios ilgai trunkan?ios audros debesys. Ta?iau apie 2016 m. paai?k?jo jog Raudonoji d?m? i? ties? yra labai kar?ta, kar?tesn? u? lav? ?em?s planetoje. Jos temperat?ra siekia ne ma?iau kaip 1300 laipsni? C. Tokio kar??io n?ra steb?ta jokios kitos planetos atmosferoje. ^[3]