Kauno technologijos universitetas

?iam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorod? ? patikimus ?altinius .
J?s galite pad?ti Vikipedijai ?ra?ydami tinkamas i?na?as ar nuorodas ? patikimus ?altinius .

Kauno technologijos universitetas


??kis	Scientia, ingenium, virtus
?kurtas	1922 m.
Tipas	Valstybinis
Rektorius	prof. Eugenijus Valatka
Darbuotoj?	1923 (i? j? d?stytoj? ? 1142, mokslo darbuotoj? ? 112) (2020)
Student?	>8 t?kst. (>7% u?sienie?iai)
Doktorantai	332
Vieta	Kaunas
Svetain?	ktu.edu

Kauno technologijos universitetas ? valstybin? auk?toji mokykla Lietuvoje, Kaune. ?steigtas 1922 m.

1950 m. spalio 31 d. ? 1990 m. spalio 30 d. vadinosi Kauno politechnikos institutu (KPI).

KTU gimnazijos (?kurta 1989 m.), KTU Vai?ganto progimnazijos (?steigta 2011 m.) ir KTU In?inerijos lic?jaus (?steigtas 2014 m.) steig?jas.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Lietuvos universitetas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kildinamas i? Lietuvos universiteto (v?liau ? Vytauto Did?iojo, Kauno universitetas, Kauno valstybinis Vytauto Did?iojo universitetas), ?kurto 1922 m. vasario 16 d. Kaune, 1920 m. ?steigt? Auk?t?j? kurs? pagrindu.

1922 m. vasario 16 d., Lietuvos nepriklausomyb?s ?vent?s dien? , Auk?t?j? kurs? (dabartini? KTU I r?m?) sal?je (auloje) ?vyko i?kilmingas Lietuvos universiteto atidarymo aktas. Auk?t?j? kurs? r?mai ir kita sukurta studij? baz? per?jo naujai ?steigto Lietuvos universiteto ?inion. Vos prasid?jus darbui universitete, Steigiamasis Seimas patvirtino ilgai svarstyt? nauj? Lietuvos universiteto statut?.

Vytauto Did?iojo universitetas (1930?1940 m.) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1930 m. bir?elio 7 d., ?vertinus Lietuvos universiteto laim?jimus ir reik?m? ?alies mokslo, ?vietimo ir kult?ros pl?totei, LR vyriausyb? Lietuvos valdovo Vytauto mirties 500 m. sukakties proga universitetui suteik? Vytauto Did?iojo pavadinim?. Universitet? sudar? septyni fakultetai: Teologijos-filosofijos, Evangelik? teologijos, Humanitarini? moksl?, Teisi?, Matematikos-gamtos , Medicinos ir Technikos.

Lietuvai atgavus Vilni?, buvo prad?tos VDU ir Vilniaus universiteto pertvarkymo reformos. 1940 m. Vytauto Did?iojo universitetas (VDU) pad?jo atkurti Vilniaus universitet?: ?iem? ? Vilni? perkelti Humanitarini? moksl? ir Teisi? fakultetai. I? Universiteto teko perkelti ? Vilniaus universitet? ne tik du fakultetus, bet ir 1 000 ?i? fakultet? student?, mokymo ir pagalbin? personal?, daugel? mokymo priemoni? bei inventori?, ?diegti lietuvi?k? akademin? kult?r? ir universitetin? dvasi? bei tradicijas.

1940 m. ? universitet? buvo integruota Ginklavimo valdybos Tyrim? laboratorija .

Kauno universitetas (1940?1941 m.) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Soviet? S?jungos kariuomenei okupavus Lietuv?, 1940 m. rugpj??io 21 d. Lietuvos sovietin?s vyriausyb?s ?sakymu VDU buvo pavadintas Kauno universitetu. Buvo u?darytos beveik visos student? organizacijos, suimti kai kurie d?stytojai ir studentai. Ruden? ? Vilniaus universitet? perkeltas Matematikos-gamtos fakultetas .

Vytauto Did?iojo universitetas (1941?1944 m.) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1941 m. vokie?iams okupavus Lietuv? , universitetui gr??intas Vytauto Did?iojo vardas. Laikinosios vyriausyb?s ?iek tiek pertvarkytas, tur?jo 5 fakultetus: Teologijos, Filosofijos, Technologijos, Statybos ir Medicinos.

1943 m. kovo 17 d. nepavykus Lietuvoje suformuoti SS dalini?, vokie?i? okupacin? vald?ia u?dar? beveik visas auk?t?sias mokyklas, tai pat ir VDU. Netrukus paai?k?jo, kad oficialaus sprendimo u?daryti VDU n?ra, d?stytojai nebuvo atleisti i? darbo. Kadangi beveik visi VDU r?mai buvo u?imti vokie?i? kariuomen?s, paskaitos studentams buvo skaitomos kitose ?staigose arba d?stytoj? namuose. VDU atstovai ne kart? pra?? generalinio komisaro, kad b?t? leid?iama baigti studijas nors paskutini?j? kurs? studentams, ta?iau leidim? laikyti egzaminus gavo tik Medicinos, Statybos ir Technologijos fakultet? studentai.

1942?1943 mokslo metais VDU mok?si 2798 studentai: Filosofijos fakultete ? 507, Medicinos ? 1034, Statybos ? 572, Technologijos ? 685. Vokie?i? okupacijos metais Universitetas i?leido 772 diplomuotus specialistus: 293 gydytojus, 152 odontologus, 57 farmacininkus, 261 in?inierius ir 9 filologus ir filosofus. Siekdami sudaryti s?lygas jaunimui studijuoti technikos ir medicinos mokslus, grup? Universiteto d?stytoj? t?s? u?si?mimus namuose ir Suaugusi?j? institute.

1944 m. besitraukianti vokie?i? kariuomen? susprogdino Fizikos-chemijos instituto r?mus.

Kauno valstybinis Vytauto Did?iojo universitetas (1944?1950 m.) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1944 m. lapkri?io 13 d., SSRS okupacin? vald?ia nutar? v?l atidaryti universitet?, iki 1950 m. pabaigos veikusio Kauno valstybinio Vytauto Did?iojo universiteto pavadinimu.

1947 m. gruod?io 9 d. SSRS Auk?tojo mokslo ministerijos ?sakymu buvo prad?ta universiteto reorganizacija. Pirmiausia buvo pakeista Universiteto strukt?ra: Technologijos fakultetas i?skaidytas ? Chemin?s technologijos, Elektrotechnikos ir Mechanikos fakultetus, o Medicinos fakultetas ? ? Medicinos ir Farmacijos fakultetus. Istorijos-filologijos fakultetas prad?tas palaipsniui naikinti i? prad?i? reorganizuojant ? Filologijos fakultet?. Pirmiausia nutarta panaikinti Istorijos skyri?, o ?io skyriaus 2 ir 3 kurso studentus Kauno universiteto rektorius ?pareigotas pervesti ? Vilniaus universitet?. Siekiant padalinti Universitet?, buvo stiprinami ir kuriami nauji techni?kieji fakultetai, nors pramon? Lietuvos teritorijoje tuo metu buvo silpnai i?vystyta, o in?inerin?s specialyb?s nebuvo populiarios.

1948 m. prad?ioje Kauno universitete buvo 8 fakultetai: Statybos, Architekt?ros, Chemin?s technologijos, Elektrotechnikos, Mechanikos, Medicinos, Farmacijos ir Filologijos. 1948 m. ruden? Filologijos fakultetas buvo panaikintas, o visos humanitarin?s specialyb?s perkeltos ? Vilniaus universitet?.

1949 m. pavasar? universitet? baig? paskutin? filolog? laida.

Kauno politechnikos institutas (1951?1990 m.) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1950 m. spalio 31 d. i?leistas Soviet? S?jungos auk?tojo mokslo ministro S. Kaftanovo ?sakymas, kuriuo nutarta Kauno valstybin? Vytauto Did?iojo universitet? reorganizuoti ? Kauno politechnikos institut? (suteikiant pirm?j? kategorij?), o to paties universiteto Medicinos fakultet? ? ? Kauno medicinos institut? (suteikiant antr?j? kategorij?). Kauno politechnikos institutas ?kurtas 1950 m. gruod?io 28 d. Kauno valstybinio universiteto in?inerini? fakultet? pagrindu. ^[1] Tai buvo pirmoji savaranki?ka auk?toji technikos mokykla Lietuvoje. Pirmasis KPI direktorius (v?liau ? rektorius) buvo Kazimieras Bar?auskas .

1960 m. rektoriaus K. Bar?ausko iniciatyva institutas gavo LSSR vyriausyb?s pritarim? KPI miestelio statybai, o 1961 m. ? 64 ha ?em?s sklyp? greta tuometini? ketvirt?j? instituto r?m? Radvil?n? plente. 1961 m. patvirtintas akademinio miestelio generalinis planas, kurio autoriai architektai Vytautas Jurgis Di?ius , Jonas Putna ir Jonas Algimantas Zeidotas, o t? pa?i? met? bir?elio 15 d. LSSR Ministr? Taryba patvirtino nauj?j? Statybos r?m? projekt? u? 1 milijon? 411 t?kstan?i? rubli?. Tais pa?iais metais pad?ti pamatai naujiems Statybos r?mams. 1957?1962 m. Kaune, A. Mickevi?iaus gatv?je ir Vyd?no al?joje, pastatyti bendrabu?iai KPI studentams.

1964 m. mirus pirmajam rektoriui prof. K. Bar?auskui, instituto vadovyb? pasi?l? Lietuvos komunist? partijos Centro komitetui pavadinti institut? jo organizatoriaus vardu, bet LKP CK nesutiko. Ta?iau, ?vertinus prof. K. Bar?ausko nuopelnus, jo vardas suteiktas KPI Probleminei ultragarso laboratorijai, kuri? jis buvo ?k?r?s.

1965 m. buvo baigta Statybos r?m?, ? kuriuos persik?l? Statybos ir Santechnikos fakultetai, statyba. KPI student? miestelis pl?t?si ir augo iki 1989 m.

Nuo 1974 m. baland?io 22 d. iki 1989 m. spalio 23 d. KPI buvo pavadintas Kauno Antano Snie?kaus politechnikos institutu.

1989 metais ?steigta KPI eksperimentin? vidurin? mokykla, v?liau pervadinta ? KTU gimnazij? , pirmoji Lietuvoje universitetin? mokykla gabiems moksleiviams ugdyti. 2010 m. ji buvo pripa?inta geriausia vidurinio ugdymo ?staiga m?s? ?alyje (pagal savaitra??io ?Veidas“ sudaryt? reiting?).

Kauno technologijos universitetas (nuo 1990 m.) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?? puslap? ar jo dal? reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus .
Jei galite, sutvarkykite.

1990 m. baland?io 4 d. instituto tarybos daugumos pritarimu, buvo nuspr?sta KPI pervadinti Kauno technologijos universitetu. Buvo kreiptasi ? Lietuvos Auk??iausi?j? Taryb? su pra?ymu pakeisti KPI pavadinim?. 1990 m. spalio 31 d. Lietuvos Auk??iausios Tarybos Prezidiumo nutarimu buvo atgautas universitetinis statusas, ?gytas dar 1922 m. vasario 16 d.

1991 m. kovo 27 d. Universiteto darbuotoj? konferencijos antrajame pos?dyje buvo patvirtintas universiteto statutas. Darbuotoj? konferencija ne tik pri?m? statut?, bet ir nustat? tolesn? veiksm? eig? reformuojant universitet?.

Permainos neapsiribojo instituto pervardijimu ? universitet? ? jis tapo techni?kuoju universitetu su pasaulinius reikalavimus atitinkan?ia studij? sistema . Tai patvirtino 1993 m. pavasar? surengta KTU ?vertinimo konferencija, kurioje dalyvavo specialistai i? JAV , Anglijos , Danijos , ?vedijos , Suomijos ir kit? ?ali? techni?k?j? universitet?, bei speciali Europos in?inerinio lavinimo federacija.

1992 m. universitete prad?ta ?gyvendinti trij? pakop? auk?tojo mokslo sistema. ?diegta ir toliau tobulinama lanksti modulin?-kreditin? studij? sistema, akcentuojanti mokslo ir studij? vienov?, plat? fundamentin? i?silavinim?, liberalias studij? programas ir savaranki?k? darb?. Siekiant pritraukti u?sienio student?, prad?tos rengti studij? programos u?sienio kalbomis.

1998 m. KTU prisijung? prie Did?iosios universitet? chartijos ir per kelerius metus tapo 9 tarptautini? organizacij? narys.

Buvo ?steigtas KTU regioninis verslo inkubatorius, kuris yra pirmasis technologinis verslo inkubatorius Lietuvoje, teikiantis param? naujai versl? prad?jusioms ?mon?ms.

2007 m. KTU ?teiktas Pasaulin?s intelektin?s nuosavyb?s organizacijos (PINO) apdovanojimas u? pramonin?s nuosavyb?s objekt? patentavim? ir registravim?. 2008 m. PINO apdovanojimai ?teikti KTU Chemin?s technologijos fakulteto mokslininkams prof. Vytautui Getau?iui ir prof. Juozui Vidui Gra?ulevi?iui.

Partneryst?s pa?angos premija, kuri skiriama u? ind?l? ? gyvenimo kokyb?s gerinim? ir ?alies konkurencingumo didinim?, atiteko prof. Rymantui Jonui Ka?iui ? u? ultragarsini? matavimo ir diagnostikos technologij? suk?rim? ir prover?? ? Europos mokslini? tyrim? ir taikym? erdves.

2008 m. KTU Aplinkos in?inerijos institutui, vadovaujamam prof. Jurgio Kazimiero Stani?kio , Europos Parlamente buvo ?teiktas ?Energijos gaublio“ (Energy Globe) diplomas u? prevencini? energij? taupan?i? inovacij? k?rimo ir diegimo sistem? (APINI-SPIN). 2010 m. prof. J. K. Stani?kiui ?teiktas Baltijos j?ros apdovanojimas (The Baltic Sea Award 2010). Tai kol kas vienintelis lietuvis mokslininkas, peln?s ?? garbing? apdovanojim?, kuris kasmet skiriamas asmeniui arba organizacijai u? prakti?kai ?diegtus mokslini? tyrim? rezultatus, techninius sprendimus ar kit? veikl?, turin?i? ypating? reik?m? Baltijos j?rai ir jos regiono darniajai pl?trai.

2009 m. Europos Komisijos vykdomoji agent?ra (EACEA) KTU suteik? Diplomo pried?lio (Diploma Supplement) etiket?. Diplomai su ?iuo pried?liu pripa??stami visoje Europoje, tod?l absolventams palengvina ?sidarbinimo galimybes ne tik savo ?alyje, bet ir u?sienyje.

Kauno jaunimo apdovanojimuose KTU peln? geriausio Jaunimo partnerio nominacij?, o KTU Student? atstovyb? ? geriausios Jaunimo organizacijos vard?.

Atidarytas KTU Vaik? universitetas, kuriame 8?12 met? vaikai turi galimyb? susipa?inti su ?vairiomis mokslo sritimis, bendrauti su mokslininkais, lankytis laboratorijose ir steb?ti ten atliekamus mokslinius tyrimus.

2010 m. pasira?yta sutartis d?l integruoto mokslo, studij? ir verslo sl?nio ?Santaka“ pirmojo investicinio projekto finansavimo. Vykdant ?? projekt? Kaune, KTU student? miestelyje nuspr?sta ?kurti pasaulinio lygio Nacionalin? atviros prieigos mokslini? tyrim? ir eksperimentin?s pl?tros (MTEP) centr? Archyvuota kopija 2014-07-17 i? Wayback Machine projekto.. ?Ia bus kryptingai pl?tojamos Lietuvos ?kiui svarbios darniosios chemijos, mechatronikos, energetikos, informacin?s ir komunikacin?s technologijos, jau dabar sudaran?ios svari? ?alies eksporto dal?. Projekto vert? ? 117,257 mln. Lt.?

?gyvendintas Maisto moksl? ir technologij? kompetencijos centro projektas. ^[2] ?? mokslo, studij? ir verslo sl?nio ?Nemunas“ projekt? ?steig? KTU ir Lietuvos agrarini? ir mi?k? moksl? centro sodininkyst?s ir dar?ininkyst?s institutas. Centre sukoncentruota maisto in?inerijos, technologijos ir kokyb?s analiz?s tyrim? ?ranga, kuria galima modeliuoti, optimizuoti bei tirti maisto produkt? gamybos ir laikymo procesus.

2013 m. ? pirmieji universiteto Atsinaujinimo programos metai, kada prad?ta ?gyvendinti per 30 bendrauniversitetini? projekt? ? studij? program? valdymo, mokslo kokyb?s didinimo, tarptauti?kumo, ?mogi?k?j? i?tekli? vystymo, infrastrukt?ros valdymo ir optimizavimo, rinkodaros ir komunikacijos vystymo. Pritarta patobulintai KTU studij? program? valdymo sistemai ? sudaryti instituciniai studij? kryp?i? grupi? program? komitetai, kurie pad?t? telkti vis? Universiteto akademini? padalini? potencial?; sukurta mentoryst?s programa; parengta ir patvirtinta nauja akademini? padalini? strukt?ra, atsi?velgiant ? fakultet? tradicijas, j? atpa??stamum? nacionalin?je ir tarptautin?je terp?je, ekonomin? naudingum? ir veiklos t?stinum?. Nuspr?sta juos sukoncentruoti KTU Student? miestelyje Archyvuota kopija 2014-11-18 i? Wayback Machine projekto., kuriame jau sutelkta visa pagrindin? mokslini? tyrim? baz? ir mokomosios laboratorijos. Pagal nauj? strukt?r? keturiolika fakultet? reorganizuota ? 9 fakultetus. T? pa?i? met? vasar? KTU garb?s daktaro vardo regalijos Kaune ?teiktos vienam ?ymiausi? brit? verslinink?, milijardieriui, vienos garsiausi? pasaulio verslo grupi? ? Virgin Group “ ?k?r?jui Ri?ardui Bransonui .

2014 m. KTU garb?s daktaro vardas u? ?ini? ir pa?angi? ateities technologij? diegim? siekiant i?manios gynybos koncepcijos ?gyvendinimo ir intelektual? principingum? d?l pamatini? laisv?s ideal? gynimo suteiktas ?iaur?s Atlanto Sutarties Organizacijos (angl. North Atlantic Treaty Organization ? NATO) Generaliniam Sekretoriui Anders Fogh Rasmussen . Tais pa?iais metais garb?s daktaro vard? u? verslumo kult?ros stiprinim? universitete peln? tarptautinio verslo veteranas Alex Sozonoff ? vienas i? jaunojo verslo ugdymo erdv?s ?Startup Space“ bei Inovacij? ir verslo centro steig?j?, kuruojantis ry?ius tarp Aalto (Suomija), Stanfordo (JAV) ir KTU.

KTU garb?s regalijos ?teiktos ir verslininkui daktarui Vladui La?ui u? mokslo, technologij?, inovacij? ir verslumo s?veikos Lietuvoje ir Universitete puosel?jim? asmeniniu ind?liu ir tarptautiniais ry?iais. V. La?o iniciatyva KTU buvo sukurtas ir ? kosmos? pakilo pirmasis lietuvi?kas palydovas ?LitSat-1“.

Garb?s daktaro vard? peln? ir J?rat? Kristina Kazickait?-Altman . Mokslo filantrop? j? peln? u? kasmet skiriamas vardines stipendijas studentams, svari? finansin? param? d?stytojams ir renginiams bei konkursams, pelnyt? akademin?s bendruomen?s pripa?inim? ir pagarb? organizuojant dr. Juozo Petro Kazicko ?eimos fondo veikl? Lietuvoje ir Kauno technologijos universitete.

Rugs?jo 1 d. ?kurtas KTU In?inerijos lic?jus ? pirmoji tokio tipo ?vietimo ?staiga ?alyje.

2015 m. KTU Ekonomikos ir verslo fakultete atidaryta pirmoji Baltijos ?alyse bei Lenkijoje ? Bloomberg “ finans? ir rink? laboratorija ?Bloomberg Financial Markets Lab“ ^[3].

2016 m. u? 3,5 mln. eur? KTU ?sigijo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto kontrolin? akcij? paket? ^[4].

Veikla [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

KTU ? viena daugiausiai u?sakom?j? tyrim? verslui atliekan?i? auk?t?j? mokykl? Lietuvoje.

Universitete veikia 9 fakultetai, 8 institutai, KTU yra 2 integruot? mokslo, studij? ir verslo centr? ? sl?ni? ?Santaka“ ir ?Nemunas“ ? steig?jas. Universiteto mokslin?s produkcijos apsauga ir komercinimu u?siima KTU Nacionalinis inovacij? ir verslo centras.

Universitete studijuoja daugiau kaip 8 t?kst. student?, i? j? pirmosios pakopos ir vientis?j? studij? ? 5,6 t?kst., magistrant?ros ? 2 t?kst., doktorant?ros ? daugiau kaip 300.

KTU vykdo 122 studij? programas, i? j? pirmosios pakopos ir vientis?j? studij? ? 48, magistrant?ros ? 54, doktorant?ros ? 19, profesini? studij? ? 1. I? j? gali b?ti d?stomos angl? kalba ? 46 (ne?skaitant doktorant?ros angl? kalba).

KTU biblioteka ? viena did?iausi? akademini? bibliotek? Lietuvoje, teikianti paslaugas, orientuotas ? mokymo, mokymosi ir mokslini? tyrim? poreikius, u?tikrinanti prieig? prie joje saugom? ir pasaulini? informacijos i?tekli?. KTU bibliotekoje saugoma apie 1,2 mln. spaudini?.

Universitete ?steigta daugiau kaip 100 mecenat? stipendij?, ger? akademini? rezultat? mokslin?je, visuomenin?je ir inovacij? srityje pasiek? aktyv?s studentai gauna did?iausi? Lietuvoje talento stipendij?, pinigin?mis premijomis apdovanojami aktyviausieji KTU jaunieji mokslininkai ir doktorantai.

Universitete veikia studentams skirta talent? ugdymo platforma ?GIFTed“, mentoryst?s programa ?GUIDed“, karjeros ugdymo platforma ?WANTed“, akademini? main? platforma ?DISCOVERed“, popaskaitines veiklas jungia platforma ?UNITed“, Universiteto meno kolektyvus ? ?INSPIRed“, sporto veiklas ? ?ACTIVATed“.

Nuo savo veiklos prad?ios 1922 m. Universitet? baig? per 153 t?kst. absolvent?.

Rektoriai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Lietuvos universitetas (1922 m. vasario 16 d. ? 1930 m. bir?elio 7 d.):

Jonas ?imkus (1922?1923 m.);
Vincas ?epinskis (1923?1924 m.):
Pranci?kus B??ys (1924?1925 m.);
Petras Avi?onis (1925?1926 m.):
Mykolas Bir?i?ka (1926?1927 m.);
Mykolas Riomeris (1927?1928 m.):
Pranas Jodel? (1928?1929 m.);

Vytauto Did?iojo universitetas (1930 m. bir?elio 7 d. ? 1940 m. rugpj??io 21 d.):

Vincas ?epinskis (1929?1933 m.);
Mykolas Riomeris (1933?1939 m.):
Stasys ?alkauskis (1939 m. lapkri?io 27 d. ? 1940 m. rugpj??io 5 d.);

Kauno universitetas (1940 m. rugpj??io 21 d. ? 1941 m. liepos 3 d.):

Antanas Pur?nas (1940?1941 m.);

Vytauto Did?iojo universitetas (1941 m. liepos 3 d. ? 1944 m. spalio 10 d.):

Julijonas Gravrogkas (1941?1944 m.)

Kauno valstybinis Vytauto Did?iojo universitetas (1944 m. spalio 10 d. ? 1950 m. gruod?io 31 d.):

Antanas Pur?nas (1944?1946 m.)
Juozas Kup?inskas (1946?1950 m.);

Kauno politechnikos institutas (1951 m. sausio 1 d. ? 1990 m. spalio 31 d.):

Kazimieras Bar?auskas (1950?1964 m.);
Marijonas Martynaitis (1964?1983 m.):
Vladislavas Domarkas (1983?1990 m.);

Kauno technologijos universitetas (nuo 1990 m. spalio 31 d.):

Vladislavas Domarkas (1990?1992 m.);
K?stutis Kri??i?nas (1992?2000 m.):
Ramutis Petras Bansevi?ius (2000 m. ? 2007 m. gegu??s 23 d.);
Raimundas ?iau?i?nas (2007 m. gegu??s 23 d. ? 2011 m. gegu??s 31 d.);
Petras Bar?auskas (2011 m. gegu??s 31 d. ? 2017 m. spalio 25 d.);
l.e.p. Jurgita ?iug?dinien? (2017 m. spalio 26 d. ? 2018 m. rugpj??io 9 d.);
Eugenijus Valatka (nuo 2018 m. rugpj??io 10 d).

Universiteto garb?s nariai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Garb?s daktarai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Cornelius Herstatt (2019);
Leif Sornmo (2019);
Klaus Schwab (2017);
David J. Teece (2016);
Hamid Ait Abderrahim (2016);
Teodoro Forcht-Dagi (2015);
Horst-Gunter Rubahn (2015);
Anders Fogh Rasmussen (2014);
J?rat? Kristina Kazickait?-Altman (2014);
Alex Sozonoff (2014);
Vladas La?as (2014);
Richard Branson (2013);
Hans Peter Jensen (2012);
Manfred Horvat (2008);
Soren Mattsson (2008);
Vaclav Klaus (2006);
Emanuelis K?stutis Jara??nas (2006);
Romualdas ?viedrys (2004);
Jonas Mockus (2003);
Bronislovas Lubys (2002);
Max Schweizer (2002);
Algirdas Mykolas Brazauskas (2001);
Gunter Lattermann (2000);
Lars Ryden (2000);
Ulrich Daldrup (2000);
Feliksas Palubinskas (1999);
Terence Henry McLaughlin (1999);
John Arnoldus Berendse (1999);
Klaus K. Unger (1999);
Edvardas Jasaitis (1999);
Aleksandras Dambrauskas-Jak?tas (1999) (Lietuvos universiteto Gamtos-matematikos fakultete matematikos garb?s daktaro vardas suteiktas 1928 m.);
Petras Vilei?is (1999) (Lietuvos universiteto Technikos fakultete garb?s daktaro-in?inieriaus vardas suteiktas 1926 m.);
Pranas Ma?iotas (1999) (Lietuvos universiteto Gamtos-matematikos fakultete matematikos garb?s daktaro vardas suteiktas 1923 m.);
Jurgis Vilemas (1998);
Adolfas Laimutis Telksnys (1998);
Juozas Kazickas (1998);
Kazys Sekmakas (1998);
Irene Lange (1998);
Egons Lavendelis (1998);
Romualdas Ka?uba (1998);
Valdas Adamkus (1998);
Friedrich Marcks (1996);
Algirdas Marchertas (1995);
Jeffrey A. G. Knight (1995);
Roland G. Verhe (1995);
Stasys Ba?kaitis (1994);
Juozas Rimvydas Vai?nys (1993);
Rimas Vai?aitis (1993).

Garb?s profesoriai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Viktorija ?enavi?ien? (2012);
Mykolas Daunys (2002);
Danielius Eidukas (2002);
Algirdas Matukonis (1999);
Kazys ?e?elgis (1996).

Profesoriai emeritai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Rektoriai emeritai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

K?stutis Kri??i?nas (2014).

Garb?s mecenatai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Giedrius Antanas Kuprevi?ius (2015);
Aloyzas Sakalas (2014);
John Hillyard Milner (2002);
Josef Peter Stepanek (2001).

Strukt?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Fakultetai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Chemin?s technologijos fakultetas
Mechanikos in?inerijos ir dizaino fakultetas
Ekonomikos ir verslo fakultetas
Elektros ir elektronikos fakultetas
Matematikos ir gamtos moksl? fakultetas
Socialini?, humanitarini? moksl? ir men? fakultetas
Informatikos fakultetas
Panev??io technologij? ir verslo fakultetas
Statybos ir architekt?ros fakultetas

Institutai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Aplinkos in?inerijos
Architekt?ros ir statybos
Biomedicinin?s in?inerijos
Maisto
Mechatronikos
Med?iag? mokslo
Prof. K.Bar?ausko ultragarso mokslo
Sveikatos telematikos

Dirbtinio intelekto centras [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

2021 m. ?kurtas Dirbtinio intelekto centras (vadov? ? dr. Agn? Paulauskait?-Tarasevi?ien?) atsakingas u? KTU DI vystymo politikos formavim? ir DI veikl? koordinavim?.

Funkcijos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

dirbtinio intelekto Universitete vystymo politikos formavimas ir jos ?gyvendinimo kontrol?;
Universiteto pasiekim? ir rezultat? dirbtinio intelekto srityje vie?inimas;
KTU atstovavimas nacionalin?se ir tarptautin?se organizacijose, darbo grup?se;
projekt?, paslaug? (?skaitant neformal? ?vietim?), veikl? atlikimo koordinavimas;
Informacijos teikimas interesantams apie Universiteto teikiamas paslaugas.

Tarptautiniai ry?iai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

KTU pasira??s bendradarbiavimo sutartis su >350 ugdymo institucij? (~50 valstybi?). Tarpusavio supratimo, student? ir personalo main? bei ? Erasmus+ “ bendradarbiavimo sutartys leid?ia vystyti strategines partnerystes, bendradarbiauti mokslo ir studij? klausimais su u?sienio auk?tosiomis mokyklomis, vykdyti student? ir personalo mainus. Nors daugiausia partneri? yra ES , ta?iau j? ratas ple?iamas ir kitur.

Universitetas yra Europos universitet? asociacijos ( European University Association ? EUA ), Europos universitet? asociacijos Doktorant?ros tarybos ( European University Association Council of Doctoral Education ? EUA-CDE ), Europos in?inerini? studij? draugijos ( European Society for Engineering Education ? SEFI ), Europos pa?angi? in?inerini? studij? ir mokslini? tyrim? mokykl? konferencijos ( The Conference of European Schools for Advanced Engineering Education and Research ? CESAER ), Europos inovatyvi? universitet? konsorciumo ( The European Consortium of Innovative Universities ? ECIU ), Europos universitet? t?stinio studij? tinklo ( European Universities Continuing Education Network ? EUCEN ), Baltijos ?ali? universitet? mokslo ir technologij? konsorciumo ( Baltic Sea Region University Consortium for Science and Technology ? BALTECH ), kit? tarptautini? organizacij? ir tinkl? narys.

1991?2010 m. KTU aplank? daug garbi? u?sienio sve?i?: Belgijos karalius Albertas II , garsus violon?elininkas, pianistas ir dirigentas Mstislavas Rostropovi?ius , Nobelio premijos laureatas ?veicar? fizikas Heinrichas Rohreris , Nyderland? karalien? Beatri?? , kiti.

2016 m. KTU prisijung? prie 1997 m. ?steigto ECIU konsorciumo ir yra vienintelis universitetas Lietuvoje, priklausantis ?iam tinklui. 2019 m. lapkrit? oficialiai startavo Europos universiteto modelis ? ECIU universitetas, kurio studentai ir tyr?jai bendradarbiauja su verslu, spr?sdami realaus gyvenimo i???kius ( challenge-based learning ). ECIU universitet? vienija 12 nari?.