Belgijos istorija
?
Belgijos
teritorijoje buvusi? taut? ir valstybi? istorija nuo seniausi? laik? iki dabarties. Ji sudaro dal?
?emutini? provincij? istorijos
.
Per istorij? Belgija priklaus? ?vairioms didesn?ms valstyb?ms:
Romos imperijai
,
Frank? valstybei
,
Frank? imperijai
,
Lotaringijai
. Po feodalinio susiskaidymo ji priklaus?
Burgundijos kunigaik?tystei
(XIV?XV a.),
Habsburgams
(nuo 1477). V?liau, d?l
1567
m. mai?to Belgijos teritorija per?jo
Ispanijai
(
1579
m.), po to
Austrijai
(
1713
m.),
Pranc?zijai
(
1795
m.), ir galiausiai ?
Nyderland? karalystei
(
1815
m.). Belgija nuo Nyderland? atsiskyr? po revoliucijos
1830
m., ir nuo tada yra nepriklausoma valstyb?.
Pagrindiniai straipsniai ?
Belgijos prie?istor?
ir
Keltai
.
Seniausi primityv?s akmeniniai ?rankiai, randami dabartin?je Belgijos teritorijoje yra 800 t?kst. pr. m. e. met? senumo. Tvirtinama, jog prie? 400 t?kst. met? gyveno
Mezo
pakra?tyje, netoli Spy miestelio Belgijoje. Nuo 30 t?kst. pr. m. e. ?ia gyveno
Homo sapiens
.
Neolito
radini? randama
Spiennes
, kur senov?je buvo
titnago
kasykla.
Bronzos am?iaus
radiniai datuojami 1750 m. pr. m. e. Nuo 500 m. pr. m. e. Belgijoje apsigyveno
keltai
ir prad?jo prekiauti su Vidur?emio j?ros regionu. Nuo 150 m. pr. m. e. prad?tos naudoti monetos.
Seniausi gyventojai, kuri? pavadinimas ?inomas, buvo
belgai
(kelt? gen?i? s?junga, nuo kuri? kilo Belgijos pavadinimas). ?i tauta u??m? didel? kelt? valdomos Europos dal? ir gyveno ?iaur?s
Galijoje
, kai
rom?nai
j? u??m?. Diskutuojama d?l skirtum? tarp belg? ?iaur?je ir gal? pietuose, bet ai?ku, jog galai dominavo regione iki rom?n? ir german? i?kilimo.
German? gen?i?
k?limas? ? Belgij? i? ?iaur?s ir ryt?
Julijus Cezaris
apra?o ?Gal? karo u?ra?uose“. Kalbininkai mano, kad belgai kalb?jo indoeuropie?i? kalba, kuri buvo tarpin? tarp gal? ir german?.
Belgijos teritorija pirmaisiais m?s? eros am?iais
Iki
51 m. pr. m. e.
Julijus Cezaris nugal?jo galus ir tai apra?? min?tuose u?ra?uose. Jis taip pat pavadino belgus ?dr?siausiais i? vis? gal?“ (
?horum omnium fortissimi sunt belgae“
). Belg? ir ?iauriau nuo j? apsigyvenusi? german? teritorijos ?jungtos ?
Plaukuotosios Galijos
provincij?, o
22 m. pr. m. e.
atskirtos kaip atskira
Belgijos Galijos
(
lot.
Galia Belgae
) provincija. Po nuo?maus
Batav? sukilimo
?iaurin?se jos dalyse, 83 m.
Domicianas
atskyr? Belgikos provincijos ?iaurines dalis ?
?emutin? Germanij?
.
Nuo tada dabartin?s Belgijos teritorija buvo padalinta tarp dviej? administracini? vienet?, kuri i? dalies sutampa su s?lygine riba tarp
valon?
ir
flamand?
etnini? grupi?. Belgikoje vyravo greitai romanizuojami
keltai
, kuri? svarbiausios gentys buvo
menapiai
,
nervijai
,
moriniai
ir kt. ?ia svarbiausi miestai buvo Augusta Treverorum (
Tryras
), Nemetakumas (
Arasas
), Divodurumas (
Mecas
), Bagakumas (
Bavajus
), Durokorturumas (
Reimsas
). ?emutin?je Germanijoje vyravo germanai, tarp kuri? buvo
tungriai
,
ubijai
,
batavai
. ?ia svarbiausi miestai koncentravosi ties
Reino upe
, t. y. dabartini? Nyderland? ir Vokietijos teritorijoje. Belgijos teritorijoje buvo Aduatuka (
Tongerenas
).
Frank? valstyb?s pl?tra
Pagrindiniai straipsniai ?
Frank? valstyb?
ir
Frank? imperija
.
?lugant Romos imperijai
german?
gentys apgyvendino
Galij?
. Viena i? j?,
frankai
, nuo IV a. ?sik?r? ?iaurin?je Galijoje (Belgikoje ir ?emutin?je Germanijoje), kuri nuo tada tapo ?inoma kaip
Austrazija
. Dabartin?s Belgijos teritorija buvo vakariausia Austrazijos dalis, kur gyveno frankai
salijai
. B?tent ?ia V a. prad?ioje jie ?k?r?
Frank? valstyb?
su sostine
Turn?
, i? kurios vykd? visus u?kariavimus ? pietus. Karalyst? vald?
Merovingai
, kuri? ?ymiausias dinastijos atstovas buvo
Chlodvigas
. Jis pri?m?
krik??ionyb?
: krik??ioni? pamokslininkai, daugiausia airi? vienuoliai, mok? liaud? ir prad?jo atsivertimo bang?. Tarp j? buvo ?v. Servacijus, ?v. Remaklas, ?v. Hadelinas ir kiti.
Merovingams ple?iantis ? Europ?, frank? valstyb?s kult?rinis ir politinis centras k?l?si ? pietus, t. y. ? istorin?
Neustrijos
region? (dab. ?iaur?s Pranc?zija). 751 m. Meroving? dinastij? oficialiai pakeit? jau gana seniai ?ia
de facto
vie?pataujantys
Karolingai
. Po to kai
732
m.
Karolis Martelis
sustabd? musulmonus
Puatj? m??yje
, Karolis Didysis (gim?s netoli
Lje?o
) u??m? did?i?j? dal? Europos, o
popie?ius Leonas III
j? kar?navo ??ventosios Romos imperijos imperatoriumi“
800
m.
Achene
, kuris buvo Austrazijos centre, prie pat Belgijos sienos. Taip ?kurta
Frank? imperija
.
843
m. imperijai suskilus, dab. Belgijos teritorija buvo padalinta. Vakarin? jos dal? u?vald?
Vakar? Frank? karalyst?
, ir ilgainiui ?ia susiformavo
Flandrijos grafyst?
,
1300
?
1302
m. s?kmingai apgynusi nepriklausomyb? nuo Pranc?zijos. Rytin?s Belgijos dalies raida buvo sud?tingesn?: i? prad?i? j? vald?
Vidurio Frank? karalyst?
, ?iai suskilus
855
m. ?
Lotaringijos karalyst?
, o ?iai suskilus
959
m. ?
?emutin?s Lotaringijos kunigaik?tyst?
, priklausiusi
?ventosios Romos imperijai
.
891
m.
Arnulfas Karintietis
nugal?jo
vikingus
prie
Leuveno
.
Kai ?ventosios Romos imperatoriai prarado reali? vald?i?, ?emutin?je Lotaringijoje, dar vadinamoje
?emutin?mis provincijomis
,
XI
?
XII a.
spar?iai rei?k?si
feodalinis susiskaldymas
. Tod?l dabartin?je Belgijos teritorijoje ?sik?r? beveik nepriklausomos feodalin?s valstyb?s:
XIII
?
XIV a.
regiono miestai tapo nepriklausomi, klest?jo prekyba sau Hanzos lyga, tad jie stat? mil?ini?kas gotikines rotu?es ir katedras.
Burgundijos imperija XIV?XV a.
Pagrindinis straipsnis ?
Septyniolika provincij?
.
XIV a. d?l ?emutin?s Lotaringijos vyko intensyvi kova tarp keli? galing? valdov? Pranc?zijoje. I? vienos pus?s ?ias kunigaik?tystes siek? prisijungti
Pranc?zijos karalius
, o i? kitos pus?s ?
Burgundijos kunigaik?tis
, nuo
1363
m. dinastini? ry?i? d?ka palengva prijungin?j?s vietos valstyb?les. Iki
1433
m. Belgija, Liuksemburgas ir did?ioji Nyderland? dalis atiteko
Burgundijai
, kuri? vald?
Pilypas Gerasis
, u?sibr???s atkurti Lotaringijos vienyb?. Jis taip pat prijung? Flandrijos grafyst?, taip ?sukdamas j? ? Belgijos istorijos orbit?. Burgundijos valdymo laikotarpiu
Gentas
,
Briuselis
,
Briug?
,
Antverpenas
ir
Ipras
tapo svarbiais komercijos, pramon?s (ypa? tekstil?s) ir meno centrais.
1477
m. Nansi m??yje Burgundijos kunigaik?tyst? pralaim?jo ir prijungta prie Pranc?zijos. Ta?iau ?emutines provincijas ir Flandrij? paveld?jo
Karolio Narsiojo
?mona
Marija Burgund?
. Siekdama apsaugoti ?emutines Provincijas nuo Pranc?zijos karaliaus, ji i?tek?jo u? ?ventosios Romos
imperatoriaus Maksimilijono I
, ir taip jos per?jo
Habsburgams
.
1549
m.
imperatorius Karolio V
Pragmati?koji sankcija ?k?r? administracin? vienet?
Septyniolika provincij?
kuris priklaus?
Burgundijos apskri?iai
. Toms provincijoms priklaus? visos Belgijos, Liuksemburgo ir Nyderland? teritorijos i?skyrus Lje?o vyskupyst?.
1556
m. Karolis V padalino Habsburg? valdas ? dvi dalis. Vald?i? Burgundijos apskrityje jis perdav? savo s?nui, Ispanijos karaliui
Pilypui II
, ir taip ?emutin?s provincijos per?jo ispani?kajai Habsburg? linijai, tapo vadinamos
Ispanijos Nyderlandais
.
Pagrindinis straipsnis ?
Pietiniai Nyderlandai
.
D?l did?jan?i? mokes?i? ir d?l religin?s trinties
1568
m. Ispanijos Nyderlandai prad?jo sukilim?, po kurio
1581
m. nuo Imperijos atsiskyr?
Septynios jungtin?s provincijos
, v?liau tap?
Nyderlandais
. Ispanijos Nyderland? liku?iai (7 valstyb?l?s), kuriems nepavyko i?kovoti nepriklausomyb?s, tapo ?inomos kaip
Pietiniai Nyderlandai
. Jie tapo dabartin?s Belgijos prad?ia.
1659
m. i? Pietini? Nyderland? Pranc?zija at?m?
Artua
.
1713
m. jie per?jo Austrijos Habsburg? vald?iai.
Prasid?jus Pranc?zijos revoliucijai
1789
m. Austrijos Nyderlandai paskelb? nepriklausomyb?, bet per metus Austrija juos okupavo. Po Pranc?zijos revoliucijos kar? Pirmoji Pranc?zijos respublika ?siver?? ir u??m? Piet? Nyderlandus
1795
m., u?baigdama Habsburg? valdym? regione. Pranc?zai padalino Belgij? ? devynis departamentus ir integravo ? savo ?al?. Lje?o vyskupyst? buvo panaikinta, o jos teritorija atiteko Meuse-Inferieure ir Ourte departamentams. Austrija pripa?ino Belgijos praradim? Campo Formio sutartyje
1797
m.
Iki konsulato ?k?rimo
1799
m., pranc?zai ar?iai persekiojo katalikus. Leuveno universitetas buvo u?darytas 1797 m., kunigai buvo laikomi nusikalt?liais, o ba?ny?ios nusiaubtos. Per ankstyv?j? pranc?z? valdym? Belgijos ekonomika buvo paraly?iuota, buvo u?drausta eksportuoti per Antverpeno uost?, didelius mokes?ius reik?jo mok?ti stipriais pinigais, o pranc?zai u? prekes mok?jo bevert?mis asignacijomis. D?l sistemingo kra?to eksplotavimo 800 t?kst. belg? paliko t?vyn?. Be to buvo persekiojama oland? kalba, nebuvo leista jos vartoti administracijoje. Su ??kiu ?Viena tauta, viena kalba“ pranc?z? kalba tapo vienintele vie?ame gyvenime priimta kalba. Po to buvusi? vyriausybi? veiksmai ir ypa? visuotinis ?aukimas ? Pranc?zijos armij?
1798
m., buvo ypa? nepopuliar?s tarp flamand? ir suk?l? Valstie?i? kar?, kuris laikomas flamand? jud?jimo prad?ia.
Butte du Lion
1814
m., kai
Napoleonas
pralaim?jo ir buvo i?tremtas ? Elbos sal?, baig?si pranc?z? laikotarpis. Bet jis pab?go ir ?imtui dien? susigr??ino vald?i?. Napoleonas ?inojo, kad vienintelis jo ?ansas i?silaikyti vald?ioje buvo u?pulti S?junginink? paj?gas Belgijoje, kol jos nesulauk? pastiprinimo. Jis per?jo Belgijos sien? ir su dviem armijomis u?puol? pr?sus, kuriems vadovavo generolas Gebhard Leberecht von Blucher, Ligny m??yje
1815
m.
bir?elio 16
d. T? pa?i? dien? N?jus kov?si su kunigaik??io Velingtono ir Viljamo II paj?gomis Quatre Bras m??yje.
Velingtonas ir Blucher sutriu?kino Napoleon?
Vaterlo m??yje
1815
m.
bir?elio 18
d. Jo stategija nepasiteisino ir pranc?zai sumai?tyje atsitrauk?, neatlaik? s?junginink? spaudimo. Napoleonas pasidav? ir buvo i?tremtas ? ?v. Elenos sal?.
Nyderland? karalius Viljamas I liep? pastatyti Butte du Lion Vaterlo m??io lauke, toje vietoje, kur jo s?n? Viljam? II i? balno i?vert? ? pet? pataik?s mu?kietos ?ratas, kad ?mon?s atsimint? jo dr?s?. Skult?ra buvo baigta
1826
m.
Po Napoleono pralaim?jimo 1815 m., nugal?j? S?jungininkai (
Did?ioji Britanija
,
Pr?sija
,
Rusija
ir
Austrija
)
Vienos kongrese
nutar? sujungti buvusius Austrijos Nyderlandus ir Olandijos respublik? ?
Jungtin? Nyderland? karalyst?
, kuri tur?jo tarnauti kaip buferis atremti galimas Pranc?zijos invazijas. Pirmuoju karaliumi tapo Viljamas I. Tuo metu ?ventojoje Romos imperijoje ekleziastin?s valstyb?s buvo atiduodamos didesn?ms, tad Lje?o vyskupija atiteko Jungtinei Nyderland? karalystei.
Belgijos ?em?lapis
1830
m. rugpj?t? sukurstyta Auber spektaklio
La Muette de Portici
Briuselio operos r?muose
La Monnaie
(
oland? kalba
:
De Munt
) prasid?jo
Belgijos revoliucija
ir ?alis spalio 4 d. tapo nepriklausoma karalyste su pranc?z? intelektual? ir karini? paj?g? parama. Tikroji politin? j?ga u? revoliucijos buvo katalik? dvasininkija, kuriai nepatiko protestantas karalius, ir tokie pat stipr?s liberalai, kurie prie?inosi karali?kam autoritarizmui. Faktas, kad belgams nebuvo proporcingai atstovaujama nacionaliniuose susirinkimuose, irgi prisid?jo prie revoliucijos. I? prad?i? revoliucija buvo tik didesn?s autonomijos reikalavimas, bet oland? karaliaus nevyk?s atsakas ir nenoras nusileisti revoliucionieri? reikalavimas pavert? revoliucij? kova u? nepriklausomyb?.
Did?iosios Europos valstyb?s nenor?jo, kad Belgija tapt? respublika ar prisijungt? prie Pranc?zijos, tad britai pasi?l?
Leopoldo I
(brit? karalien?s
Viktorijos
d?d?) kandidat?r? ir Belgijos nacionalinis kongresas tam pritar?.
1831
m.
liepos 21
d. jis tapo karaliumi, ?i data ir dabar yra nacionalin? ?vent? Belgijoje. Nepaisant 1815 m. nuostat? pa?eidimo, liberalios Pranc?zijos ir Did?iosios Britanijos vyriausyb?s ?i?r?jo palankiai ? Belgijos revoliucij?, o Pr?sija ir Austrija nieko nesi?m?, nes tuo metu Lenkijoje vyko
1831 m. sukilimas
.
Nyderlandai dar kov?si 8 metus ir
1839
m. tarp abiej? ?ali? buvo sudaryta Londono sutartis. Belgija tapo nepriklausoma ?alimi su liberalia konstitucija, bet balsavimo teis? tur?jo tik bur?ua ir dvasininkija, kuri sudar? ma?iau nei 1% gyventoj?, be to jie kalb?jo pranc?zi?kai, o ?i kalba Belgijoje nebuvo dominuojanti.
Liuksenburgas neatiteko Belgijai, bet liko Nyderlandams ir d?l skirting? paveld?jimo ?statym? tapo nepriklausoma kunigaik?tyste. Be to Belgija prarado ryt?
Limburg?
, Pranc?z? Flandrij? ir
Eupen?
, ? kuriuos rei?k? pretenzijas. Pirmas dvi teritorijas u??m? Nyderlandai, Pranc?zai u??m? Pranc?z? Flandrij?
Liudviko XIV
laikais ir negr??ino, o Eupenas liko Vokietijos konfederacijoje, nors po Pirmojo Pasaulinio karo buvo gr??intas kaip kompensacija.
Belg? kulkosvaidininkas fronte
1918
m.
Prasid?jus Pirmajam Pasauliniui karui,
1914
m. Vokietija pagal ?lyfeno plan? per neutralius Belgij? ir Liuksemburg? ?siver?? ? Pranc?zij?, kad jos armij? u?klupt? netik?tai. ?is ?jimas privert? ?siki?ti britus, nes pagal 1839 m. Londono sutart?, jie garantavo Belgijai suverenum?. Iki ?i? dien? belgai atsimenami d?l stipraus pasiprie?inimo, nes prie? de?imt kart? didesn? armij? atsilaik? beveik m?nes?, duodami laiko paruo?ti pranc?z? ir brit? kontratak? met? pabaigoje.
Vokie?iai buvo s?junginink? sustabdyti prie Yzerio. Karalius
Albertas I
liko ?alyje ir vadovavo armijai, o vyriausyb? pasitrauk? ?
Havr?
Pranc?zijoje. Ma?a Belgijos dalis liko neokupuota.
Flandrijoje vyko vieni kruviniausi? pasaulinio karo m??i? (Pirmasis ir Antrasis Ipro m??iai). D?l ?imt? t?kstan?i? ?uvusi?j? i?dygusios aguonos buvo tapo karo auk? simboliu.
Flamand? savimon? ir identitetas i?augo per kar?. Vokie?iai, okupav? Belgij? pri?m? kelis jiems palankius ?statymus. Ta?iau labiausiai j? emancipacij? suk?l? faktas, kad olandi?kai kalbantiems kariams vadovavo pranc?zakalbiai.
1919
m. pagal Versalio sutart? Belgijai atiteko Malmedi, Eupeno ir kt. teritorijos. Po keturi? okupacijos met? Belgija liko sugriauta. Karalius gr??o i? Yzerio, ma?os jo valdomos teritorijos, ir gavo visuotin? pripa?inim?. O vyriausyb? ir i?tremtieji gr??o tyliai, jaut?si mirusi?j? tr?kumas. Dauguma save laik? okupacijos aukomis ir siek? ker?to. Po
1918
m. lapkri?io ir gruod?io m?n ?vykusio i?vadavimo per ?al? nusirito smurto banga, po kurios 1919?
1921
m. vyko civiliniai ir kariniai koloborant? teismai. Buvo i?dau?ti parduotuvi? langai, nuniokoti namai, i? vyr? buvo ty?iomasi, o moterys buvo nuskustos plikai. Pramonininkai, d?l karo nutrauk? veikl?, siek?, kad b?t? imtasi grie?t? priemoni? prie? tuos, kurie toliau dirbo. ?urnalistai, nebendradarbiav? su vokie?iais, reikalavo imtis priemoni? prie? laikra??ius, kurie nusileido j? cenz?rai. Daugelis smerk? spekuliantus ir reikalavo teisingumo. Tad Belgija 1918 m. susid?r? su tokiomis okupacijos problemomis, kurias kitos ?alys patyr? tik po Antrojo Pasaulinio karo.
Pirmos pokario
Olimpin?s ?aidyn?s
?vyko
1920
m. Antverpene.
Po Vokietijos invazijos ? Lenkij?
1939
m.
rugs?jo 1
d., Belgijos vyriausyb? paskelb? neutralitet?
rugs?jo 3
d.
Lapkri?io 7
d. Belgijos karalius ir Nyderland? karalien? bendrai kreip?si ? abi kariaujan?ias puses ir pasi?l? tarpininkauti, kad b?t? atkurta taika.
Tre?iasis Reichas
?siver?? ? Belgij?
1940
m.
gegu??s 10
d. pagal plan?
Fall Gelb
, kuris buvo
M??io d?l Pranc?zijos
dalis, kartu su Nyderland? ir Liuksenburgo okupacija. ??kart belgai prie?inosi tik 18 dien?. D?l diplomatini? aplinkybi? jie netur?jo daug laiko pasiruo?ti. Per nakt? frontas pasislinko ? vakarus nuo Briuselio. Belgijos karalius pasidav? ir tapo naci? kaliniu, o vyriausyb? tremtyje bendradarbiavo su s?jungininkais.
1944
m. Belgij? i?vadavo amerikie?i?, kanadie?i? ir brit? paj?gos, kurioms pad?jo ma?as belg? kontingentas. Antroji Brit? Armija u??m? Antverpen? 1944 m. rugs?j?. D?l Antverpeno buvo daug kaunamasi, nes jo uostas buvo sveikas, o Pranc?zijos uostai buvo sugriauti arba vokie?i? rankose. ?eld?s m??is vyko Olandijoje, bet jo tikslas buvo atverti vandens keli? ? Antverpen?. ?is miestas taip pat buvo vokie?i? tikslas gruod?. D?l nesugeb?jimo u?baigti kar? 1944 m., s?jungininkai tur?jo ?iemoti Belgijoje, o naciai sureng? Ard?n? kontratak?, d?l kurios Belgijoje
1945
m. prad?ioje vyko dideli m??iai.
Karo metu did?iausios ?inomos
urano
atsargos buvo Katangoje (Belg? Kongas). Belg? kompanija
Union Miniere du Haut Katanga
tiek? JAV uran?, kuris buvo naudojamas
Manheteno projektui
.
Vertinant karaliaus
Leopoldo III
elges? per kar? kilo riau??s ir jis atsistatydino s?naus naudai po referendumo
1951
m. Flandrija nor?jo jo sugr??imo (balsavo ?Taip“), Valonija prie?inosi, o Briuselyje pasidalino balsai ma?daug po lygiai. Nors karalius vos laim?jo referendum?, karingi socialistai Lje?e ir kituose miestuose suk?l? streikus ir protesto akcijas. Bijodamas, kad konfliktas i?augs, karalius atsistatydino
liepos 16
d. dvide?imtme?io s?naus Bodueno naudai.
Per Leopoldo III tremt? ?veicarijoje
1945
?
1950
m. princas Karolis buvo reagentu.
1945?
1975
m. Vakar? Europos politikai ekonomikoje vadovavosi Keinsizmo teorijomis, ypa? tai buvo juntama Belgijoje. Po karo vyriausyb? at?auk? Belgijos skolas. Tuo metu pastatyti svarbiausi Belgijos greitkeliai.
Antrasis pasaulinis karas yra l??io ta?kas Belgijos ekonomikoje. Kadangi Flandrija buvo nusiaubta karo ir nuo seno vert?si ?em?s ?kiu, ji gavo daug naudos i?
Mar?alo plano
. Be to d?l savo atsilikimo ji gavo param? i? Europos S?jungos ir jos pirmtaki?. Tuo tarpu Valonija jaut? l?t? nuosmuk?, nes vis ma?iau reik?jo ?aliav? i? jos kasykl?.
Pokario metais Belgija tapo daugelio organizacij? nare: JTO (1945 m.), Europos Taryba (1949 m.),
NATO
(1949 m.), Europos S?junga (1957 m.), Beniliuksas (BE-lgique + NE-derland + LUX-embourg), OECD (1960 m.).
D?l lingvistini? kar? tarp valon? ir flamand? Belgijos vyriausyb?s pasidar? nestabilios. Trys pagrindin?s partijos (Liberalai de?in?je, centristai katalikai ir kairieji socialistai) pasidalino pagal kalbas, kad prisitaikyt? prie rink?j?. Kalb? siena buvo nustatyta Gilsono aktu
1962
m.
lapkri?io 8
d. Pagal kalbas buvo pakoreguotos provincij? ir savivaldybi? ribos, 25 savivaldyb?se buvo ?rengta tautin?ms ma?umoms reikalinga infrastrukt?ra.
1963
m.
rugpj??io 2
d. prad?jo veikti antrasis Gilsono aktas, padalin?s belgij? ? keturias kalbines sritis: valon?, flamand?, vokie?i? ir Briusel?, kur flamand? ir valon? kalbos yra oficialios.
1970
m. ?vyko pirmoji valstyb?s reforma, kuri ?k?r? tris kult?rines bendruomenes: valon?, flamand? ir vokie?i?. Ji buvo atsakas ? flamand? reikalavim? suteikti jiems kult?rin? autonomij?. Tais metais buvo per?i?r?ta konstitucija ir ?kurti trys regionai, nes valonai ir pranc?zi?kai kalbantys Briuselio gyventojai nor?jo ekonomin?s autonomijos.
Antroji valstyb?s reforma ?vyko
1980
m. Kult?rin?s bendruomen?s tapo bendruomen?mis, atsakingomis ne tik u? kult?r?, bet ir pvz.: sveikat?.
Tre?ios valstyb?s reformos metu
1988
?
1989
m. premjeras Wilfried Martens ?k?r? Briuselio sostin?s region?, kur? sudar? 19 savivaldybi?. Buvo prapl?stos region? ir bendruomeni? teis?s, joms atiteko ?vietimas.
Parlamentin? monarchija, nuo
1993
m.
liepos 14
d. ? federacin? valstyb? i? trij? region? (federalin?s vald?ios kompetencijai de facto lieka u?sienio, saugumo ir mokes?i? politika).
1996
m. Belgijoje susvyravo pasitik?jimas politikais ir teisine sistema, kai Markas Dytru (pranc.
Marc Dutroux
) ir jo bendrininkai buvo suimti u? jaun? mergin? pagrobim?, kankinim? ir nu?udym?. Parlamento tyrimas nustat?, kad policija buvo biurokrati?ka ir nekompetetinga. Teisin? sistema prastai bendravo su aukomis, neteik? joms paramos. L?tos proced?ros suteik? nusikalt?liams daugyb? teisini? galimybi? i?sisukti.
Spalio 26
d. 300 t?kst. belg? dalyvavo ?Baltajame ?ygyje“ Briuselyje,
[1]
reikalaudami geresn?s vaik? apsaugos ir teisin?s reformos.