lot?n? kalba priklauso indoeuropie?i? kalb? ?eimos italik? grupei . Viena Vatikano oficiali?j? kalb?, Vakar? apeig? Katalik? Ba?ny?ios oficiali liturgin? kalba (kartu su nacionalin?mis kalbomis).

Istorija

Pirmame t?kstantmetyje prie? Krist? lotyn? kalba kalb?jo Lacijaus (Italijos vidurin? dalis) srities su centru Roma gyventojai lotynai. Pama?u asimiliavusi kitas italik? kalbas 3 a. pr. Kr. lotyn? kalba kaip Romos respublikos kalba paplito visame Apenin? pusiasalyje, v?liau ir tolimesniuose nukariautuose kra?tuose. Kaip administracijos ir teismo kalba pirmaisiais am?iais po Kristaus ?sigal?jo nukariautose Romos imperijos srityse (Galijoje, Pir?n? pusiasalyje, Dunojaus baseino regione, ?iaur?s Afrikoje ir kitur). Nustelbusi provincij? vietines kalbas tapo visos valstyb?s oficiali?ja kalba. Ilgainiui ra?omoji kalba atitr?ko nuo liaudies ?nekamosios kalbos, vadinamos sermo vulgaris . Romos imperijos pakra??iuose poklasikiniu laikotarpiu liaudies ?nekamajai lotyn? kalbai sumi?us su vietin?mis kalbomis (i?skyrus graik? kalb?) susidar? vadinamoji romani?koji kalba ( lingua Romana ), atsirado jos tarmi?, bet tebebuvo ra?oma ra?om?ja lotyn? kalba. Ja r?m?si 4 a. i?leista Donato gramatika ( Gramatikos menas  / Ars grammatica ).

?lugus Romos imperijai nustojo b?ti gyva ?nekam?ja kalba. Buvusios imperijos ?vairiuose kra?tuose i? romani?kosios kalbos ?m? formuotis naujos roman? kalbos . Viduriniais am?iais ra?omoji lotyn? kalba tapo Vakar? ir Vidurio Europos ?ali? oficialia ra?om?ja kalba, vartota kaip tarptautini? santyki?, administracijos, oficiali? dokument?, i? dalies gro?in?s literat?ros, universitet? ir kit? mokykl?, Katalik? Ba?ny?ios (nuo 4 a.) kalba. Renesanso epochoje atgaivintos klasikinio laikotarpio lotyn? kalbos normos. Nuo 16 a. vidurio lotyn? kalb? pama?u prad?jo i?stumti nacionalin?s kalbos. Lotyn? kalba liko diplomatijos (iki 18 a.), mokslo (iki 19 a.), Vatikano ir Katalik? Ba?ny?ios oficialia kalba. Nuo 20 a. antros pus?s Vakar? Europoje m?ginama vartoti vadinam?j? gyv?j? lotyn? kalb? ( Latinum vivum ) tarptautiniam bendravimui informacijos ir moksl? srityse. Ji tebevartojama biomedicinos moksl? (augal?, gyv?n? ir kit? moksl? klasifikacijai, medicinos terminijai ir kit?), tarptautini? ?od?i? darybai. Daug senosios lotyn? kalbos ?od?i? virto mokslo terminais. Lotyn? kalba svarbi indoeuropie?i? kalb? studijoms.

Skiriami keli pagrindiniai lotyn? kalbos raidos laikotarpiai: senasis, arba ikiklasikinis (iki 1 a. pr. Kr.), klasikinis (apie 1 a. pr. Kr.?2 a.), poklasikinis, arba v?lyvosios lotyn? kalbos (apie 3?6 a.), vidurini? am?i? (apie 7?13 a.), Renesanso (apie 14?16 am?ius). I? senojo laikotarpio i?liko sen?j? ra?tijos paminkl?, datuojam? 7?5 a. pr. Kr.: Romoje rastas Dveno molinio indo ?ra?as, Satriko mieste ? akmens ?ra?as, Romos forume i?kastos sakralinio ?ra?o liekanos ant Juodojo akmens ( Lapis niger ). 3?2 a. pr. Kr. prad?ta kurti rom?n? literat?ra. Klasikiniu laikotarpiu lotyn? kalba para?yti ?ymiausi? rom?n? autori? (Cicerono, Vergilijaus, Horacijaus, Ovidijaus ir kt.) k?riniai, mokslo veikalai (Varono traktatas Apie lotyn? kalb?   / De lingua Latina 1 a. pr. Kr.), susiformavo svarbiausios ra?omosios lotyn? kalbos normos.

Gramatikos ypatyb?s

Lotyn? kalba yra kentumin? kalba . I?laikyta trump?j? ir ilg?j? balsi? prie?prie?a, dvibalsiai ae , oe , skardieji ir duslieji priebalsiai. Kirtis priklauso nuo prie?paskutinio skiemens kiekyb?s. Pagal morfologin? kalb? klasifikacij? lotyn? kalba yra fleksin?, pagal gramatini? santyki? ?ym?jimo b?d? ? sintetin?. Daiktavardis turi 3 gimines, 2 skai?ius, 6 linksnius, veiksma?odis ? 3 asmenis, 2 skai?ius, 6 laikus, 3 nuosakas, 2 r??is. Vyrauja priesagin? varda?od?i? ir prie?d?lin? veiksma?od?i? darybos sistema.

Ra?tas

Vartojami lotyni?kieji ra?menys . Ra?to ?enklai per etruskus buvo perimti i? Apenin? pusiasalyje gyvenusi? vakar? graik?. Lotyn? kalbos ab?c?l? turi 24 raides (i? prad?i? buvo 21, v?liau imta vartoti ir y , z , vietoj senovin?s v prad?ta ra?yti v ir u , nuo 16 a. greta i ? ir j ; ?i raid? lotyni?kuose tekstuose ir ?odynuose n?ra visuotinai priimta).

1

Lotyn? kalba Lietuvoje

Lietuvoje lotyn? kalba nuo 13 a. prad?ta vartoti Lietuvos valdov? (Gedimino, Vytauto ir kit?) diplomatiniam susira?in?jimui su Vakar? Europa. I?liko lotyni?kai ra?yt? lai?k? ir kit? dokument?. ? lotyn? kalb? buvo i?versta dalis Lietuvos metra??i?. 16 a. buvo sukurta lietuvi? kilm?s i? rom?n? teorija, si?lyta lotyn? kalb? paskelbti Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s ra?om?ja oficiali?ja kalba. 17 a. D. Kleinas lotyn? kalba para?? lietuvi? kalbos gramatik?, K. Sirvydas sudar? lenk??lotyn??lietuvi? kalb? ?odynus. Iki 18 a. pabaigoje lotyn? kalba buvo d?stomoji kalba Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s mokyklose, t. p. ir Vilniaus universitete. ?ia kalba buvo ra?omi vadov?liai, mokslo darbai (A. Kojalavi?ius?Vij?kas, J. Łasickis, ?. Liauksminas, Mykolas Lietuvis, A. A. Olizarovskis, K. Simonavi?ius ir kiti), kuriama gro?in? literat?ra (L. Bojeris, M. Husovianas, J. Radvanas, M. K. Sarbievijus, A. ?r?teris ir kt.). 19 a. prad?ioje Vilniaus universitete veik? G. E. Groddecko senosios graik? kalbos ir lotyn? kalbos seminaras. Jo klausytojas S. Daukantas para?? pirm?j? lietuvi? kalba lotyn? kalbos gramatik? Prasma lotyn? kalbos , prad?jo versti ? lietuvi? kalb? rom?n? ra?ytoj? k?ryb?. Po I pasaulinio karo lotyn? kalba buvo d?stoma klasikin?se gimnazijose ir Lietuvos universitete (d?st? F. Brenderis, J. Dum?ius, M. Ra?kauskas ir kiti), i?versta antikin?s literat?ros k?rini?, i?leistas K. Jokanto Lotyni?kai lietuvi?kas ?odynas (1936 ² 1995). Po II pasaulinio karo lotyn? kalbos tyrin?jimams vadovauja Vilniaus universiteto Klasikin?s filologijos katedra.

21 a. prad?ioje lotyn? kalba d?stoma gimnazijose, kuriose sustiprintas humanitarini? dalyk? mokymas, ir auk?tosiose mokyklose (filologijos, istorijos, medicinos, teis?s ir kituose fakultetuose), tyrin?jama Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s lotyni?koji ra?tija, ver?iama ? lietuvi? kalb? gro?in? ir kita literat?ra (A. Dambrauskas, O. Dauk?ien?, D. Dilyt??Sta?kevi?ien?, S. Narbutas, E. Ul?inait?, L. Valk?nas, H. Zabulis ir kiti).

Svarbesn?s lietuvi? autori? lotyn? kalbos mokomosios knygos: J. Dum?iaus Lectiones Latinae (1969) ir Elementa Latina (su K. Kuzaviniu ir R. Mironu, 1978 ² 1986), K. Kuzavinio, L. Valk?no Vox Latina (1973, pataisytas ir papildytas 1985), K. Kuzavinio Lotyn??lietuvi? kalb? ?odynas (1996 ² 2007).

2829