Maxwell
James Clerk
(
D?eimsas Klarkas
Maksvelas
)
1831 06 13
Edinburgas
1879 11 05
Kembrid?as
,
?kot? fizikas ir matematikas
. Klasikin?s elektrodinamikos k?r?jas, statistin?s fizikos pagrind?jas. Londono karali?kosios draugijos narys (1861).
I?silavinimas ir veikla
1854 baig? Kembrid?o universitet?. 1856?60 Aberdeeno koled?o, 1860?65 Londono, nuo 1871 Kembrid?o universiteto profesorius. Cavendisho laboratorijos k?r?jas ir pirmasis direktorius (1874).
Mokslin? veikla
Tyrim? kryptys: elektromagnetizmas, kinetin? duj? teorija, optika, tamprumo teorija. 1861 pademonstravo, kaip susidaro spalvotas atvaizdas, ?rod? trispalv?s teorijos teisingum?. 1857?59 J. C. Maxwellas, atskirai nuo Edwardo Johno Routho (Did?ioji Britanija; 1850), teori?kai i?tyr? Saturno ?ied? sandar? ir stabilum?. 1860 atskirai nuo
L. E. Boltzmanno
atrado ideali?j? duj? molekuli? pasiskirstymo pagal grei?ius d?sn? (
Maxwello skirstinys
), apskai?iavo duj? klampos priklausomyb? nuo molekuli? laisvojo kelio ilgio. 1864 suformulavo lygtis, i?rei?kian?ias pagrindinius elektromagnetinio lauko d?snius (
Maxwello lygtys
). Matemati?kai pagrind?
M. Faraday
id?j?, kad nutolusi? elektring?j? k?n? elektrin? ir magnetin? s?veika vyksta per elektromagnetin? lauk?. Prad?jo vartoti
slinkties srov?s
s?vok?.
James Clerk Maxwell
Suk?r? klasikin? elektromagnetin? lauko teorij?. 1865 ?rod?, kad ?viesa yra elektromagnetin?s bangos ir kad vis? elektromagnetini? bang? greitis vakuume lygus ?viesos grei?iui. Nustat? elektrostatinio ir elektromagnetinio kr?vio santykio skaitin? vert? ir patvirtino, kad ji lygi ?viesos grei?iui. I?rado ?vairi? fizikos prietais?. Pasi?l? mintin? eksperiment? antrojo termodinamikos d?snio prigim?iai tirti (Maxwello demonas) ir ?rod?, kad ?is d?snis yra statistinio pob?d?io.
Knygos
Veikalai:
Elektromagnetinio lauko dinamin? teorija
(
A Dynamical Theory of the Electromagnetic Field
1865),
?ilumos teorija
(
Theory of Heat
1871),
Traktatas apie elektr? ir magnetizm?
(
A Treatise on Electricity and Magnetism
1873),
Materija ir jud?jimas
(
Matter and Motion
1876) ir kita. 1879 paskelb?
H. Cavendisho
rankra??ius.
Atminimo ?am?inimas
Jo vardu pavadinti asteroidas nr. 12 760, krateris M?nulyje, kalnas Veneroje, vienas Saturno ?ied?, t. p magnetinio srauto vienetas
maksvelas
. Amerikos fizik? draugija nuo 1975 u? pasiekimus plazmos fizikos srityje teikia J. C. Maxwello vardo premij?.