Jelcin Boris ( Borisas Jelcinas ) 1931 02 01 Butka (Jekaterinburgo sr.) 2007 04 23 Maskva , SSRS ir Rusijos valstyb?s veik?jas . 1990?99 Rusijos Federacijos prezidentas.

Ankstyvieji metai

Gim? i?buo?int? valstie?i? ?eimoje (1930 ?eimos nekilnojamasis turtas nusavintas, 1934 t?vas ir kiti ?eimos nariai represuoti apkaltinus antisovietine agitacija, 1936 t?vas i? kal?jimo paleistas, dirbo statybininku, v?liau gamykloje). Vaikyst? praleido Bereznikuose (Perm?s sritis). Po 7 klas?s i? mokyklos pa?alintas ? apkaltino klas?s vadov? smurtavus prie? mokinius bei vertus dirbti savo nam? ?kyje. Po kreipimosi ? miesto partijos skyri? gavo galimyb? baigti vidurin? moksl? kitoje mokykloje. Paauglyst?je rankose sprogus granatai neteko dviej? kair?s rankos pir?t?, d?l to atleistas nuo karo tarnybos. 1955 baig? Uralo politechnikos institut? ?gydamas in?inieriaus statybininko specialyb?. Studijuodamas aktyviai sportavo, tapo SSRS tinklinio sporto meistru.

Boris Jelcin

Darbas ir visuomenin? veikla Urale

Nuo 1955 dirbo Uralo statybos treste, nuo 1957 buvo jo valdybos pirmininkas. 1961 ?stojo ? SSKP. Nuo 1963 ? Sverdlovsko (dabar Jekaterinburgas) statybos kombinato vyriausiasis in?inierius, nuo 1966 ? direktorius. 1968 per?jo ? partin? darb?, tapo SSKP Sverdlovsko srities komiteto Statybos skyriaus vadovu, 1975 ? Sverdlovsko srities komiteto sekretoriumi, atsakingu u? regiono pramon?s raid?. Auk??iausiuose SSRS vald?ios sluoksniuose u?sirekomendavo kaip ambicingas ir nepriekai?tingai vykdantis vadovyb?s u?duotis. SSKP Centro komiteto (CK) politiniam biurui rekomendavus 1976 i?rinktas SSKP Sverdlovsko srities I sekretoriumi, t. y. fakti?kai tapo (ir buvo iki 1985) ?ios srities vadovu. Pl?tojo gyvenam?j? nam? statyb?, infrastrukt?r? (be kita ko, pasiek? teigiam? SSKP CK politinio biuro sprendim? d?l metro statybos Sverdlovske), pagerino gyventoj? apr?pinim? maisto produktais (panaikinti talonai pienui). 1977 09 ?gyvendino SSKP CK politinio biuro sprendim? nugriauti vadinam?j? Ipatijaus nam? (jame 1918 su?audytas caras Nikolajus II su ?eima). 1978?85 buvo SSRS Auk??iausiosios tarybos deputatas, 1981?90 SSKP CK narys. Nepaisant u?imam? post?, B. Jelcinas, kaip pareig?nas ir politikas, brendo chru??iovinio at?ilimo s?lygomis ir suvok? radikali? demokratini? reform? poreik?; at?ilimas generavo vadinam?j? ?e?iasde?imt?j? kart?, kuri laipsni?kai brandino pasl?pt? opozicij? esamai santvarkai ir pasirei?k? kiek v?liau, 20 a. 9 de?imtme?io pabaigoje?10 de?imtme?io prad?ioje ?lungant SSRS re?imui.

Pertvarkos metai

1985 M. Gorba?iovui tapus SSKP CK generaliniu sekretoriumi B. Jelcinas buvo perkeltas dirbti ? Maskv?, 1986 SSKP CK politinio biuro rekomenduotas SSKP Maskvos komiteto I sekretoriaus pareigoms. Atleido i? u?imam? pareig? daugel? naujajam pertvarkos kursui nepritarian?i? funkcionieri? ? Maskvos tarybos nari?, Maskvos rajon? I sekretori?. Pagars?jo asmeni?kai tikrindamas parduotuvi?, visuomeninio transporto darb?. Prad?tas kurti Maskvos raidos planas, u?drausta griauti istorinius pastatus, organizuotos pirmos prekybos mug?s. SSKP XXVII suva?iavime i?rinktas kandidatu ? SSKP CK politin? biur?.

Nuo 1987 rudens prad?jo vie?ai kritikuoti SSKP vadovyb?, ypa? konservatyviuosius veik?jus (Jegor? Liga?iov? ir kitus) d?l j? darbo metod?, pertvarkos l?tinimo, persp?jo d?l M. Gorba?iovo asmens kulto atsiradimo. Sulauk?s didelio ?i? politik? pasiprie?inimo bei savo paties kritikos buvo priverstas pripa?inti savo klaidas ir atsipra?in?ti. 1987 11 09 d?l ?irdies priepolio pateko ? ligonin?, 11 11 atleistas i? Maskvos komiteto sekretoriaus, 1988 02 ? i? SSKP CK politinio biuro kandidato pareig?; liko CK nariu. 1988 01?1989 06 SSRS Valstybinio statybos komiteto pirmininko I pavaduotojas ? SSRS ministras. 1988 vasar? SSKP XIX konferencijoje v?l kritikavo vykdom? politin? kurs?, pabr???, jog ?alies atsilikimo ir ekonomini? problem? kaltininkai ? ne tik L. Bre?nevas ir senosios kartos partin? nomenklat?ra, bet ir esamas SSKP CK politinis biuras. 1989 03 i?rinktas SSRS liaudies deputatu (gavo daugiau kaip 91 % maskvie?i? bals?). 1989 06?1990 12 buvo SSRS Auk??iausiosios tarybos Tautybi? tarybos nariu, tapo SSRS Auk??iausiosios Tarybos prezidiumo nariu. Kartu su A. Sacharovu , Gavriilu Popovu, J. Afanasjevu , Viktoru Palmu vadovavo Tarpregioninei grupei ? ?vairi? politini? pa?i?r? deputat? samb?riui, kurio bendras tikslas buvo panaikinti SSRS konstitucijos 6?ojo straipsnio reglamentuot? SSKP dominavim? ?alies politiniame gyvenime. 1990 03 i?rinktas Rusijos Soviet? Federacin?s Socialistin?s Respublikos (RSFSR) Auk??iausiosios tarybos deputatu. 1990 05 ? jos pirmininku. 1990 06 12 RSFSR deputat? suva?iavimas paskelb? RSFSR suvereniteto deklaracij?, numatan?i? Rusijos ?statym? vir?enyb? prie? s?junginius; tai paskatino revan?istini? prokomunistini? j?g? radikal?jim?. 1990 07 SSKP XXVIII suva?iavime B. Jelcinas sukritikavo M. Gorba?iovo vykdom? politin? kurs? ir parei?k? i?stojantis i? SSKP.

Pirmoji prezidento kadencija

1991 06 12 B. Jelcinas buvo i?rinktas pirmuoju Rusijos prezidentu (surinko 57 % rink?j? bals?, jo konkurentas N. Ry?kovas  ? 16 %); ?alyje susidar? dvivaldyst?s pad?tis: SSRS ir Rusijos vald?ios strukt?ros daug kur dubliavo viena kit?. Per Rugpj??io pu?? B. Jelcinas Maskvoje ir Rusijos regionuose organizavo pilietin? pasiprie?inim?, kuris nul?m? SSRS i?saugojimo ?alinink? pralaim?jim? ir paspartino SSRS byr?jim?. I?kart po pu?o, 1991 08 23, B. Jelcinas pasira?? ?sakym? d?l Rusijos komunist? partijos veiklos pristabdymo, 11 06 ? d?l SSKP veiklos sustabdymo. 1991 12 08 Belove?o girioje su Ukrainos ir Baltarusijos vadovais L. Krav?uku ir S. ?u?kevi?iumi pasira?? Belove?o susitarim? . 1991 12 24 informavo Jungtines Tautas, kad Rusija vietoje SSRS taps vis? oficiali? strukt?r? nare, taigi konstatavo Rusijos kaip SSRS teisi? per?m?jos status?. 1991 12 25 RSFSR oficialiai pervadinta Rusijos Federacija (Rusija), t? pa?i? dien? M. Gorba?iovas oficialiai atsistatydino i? SSRS prezidento pareig? ir visa vald?ia, t. p. ir vadinamasis branduolinis lagaminas, atiteko B. Jelcinui.

1991 11?1992 06 B. Jelcinas vadovavo ekonomini? reform? programos, numatan?ios kain? liberalizavim?, privatizacij?, valiutos konvertavim?, prekybos laisv?, ?gyvendinimui. Kilusi? hiperinfliacij? suvaldyti pavyko tik 1993, krito gamybos apimtys, ma??jo algos, pensijos; ?alies pakra??iuose stipr?jo separatistin?s tendencijos. 1992 03 31 pasira?yta Federacin? sutartis, reglamentuojanti centrin?s vald?ios ir federacijos subjekt? (buvusi? autonomini? sri?i?, dabar ?gijusi? daugiau savaranki?kumo) santykius; nepasira?? ?e??nija ir Totorija. 1992 04 prasid?jo prezidento ir vyriausyb?s konfrontacija su reform? kursui nepritarian?iu Liaudies deputat? suva?iavimu; ji atved? prie konstitucin?s kriz?s (truko iki 1993 10) . 1993 12 priimta nauja konstitucija skelb? Rusij? prezidentine respublika, ?enkliai prapl?t? prezidento ?galiojimus ir suma?ino parlamento kompetencijas; daugelio vertinimu, tai v?liau atved? ?al? prie autoritarizmo. Vienas svarbiausi? pirmosios B. Jelcino kadencijos ?vyki? ? pirmasis ?e??nijos karas; b?tent ?e??nijos karai atskleid? silpn?sias jaunos Rusijos demokratijos puses, negeb?jim? u?tikrinti taut? teisi? ir be ginkluot?j? paj?g? ?veikti separatistini? tendencij?. 1995 rinkimuose ? Valstyb?s D?m? daugum? laim?jus komunistams B. Jelcinas, kad sutrukdyt? jiems ?sigal?ti, apsisprend? antr?kart dalyvauti prezidento rinkimuose.

Antroji prezidento kadencija

1996 vasar? B. Jelcinas antr? kart? i?rinktas prezidentu (II ture gavo 53 % rink?j? bals?, komunistas G. Ziuganovas  ? 40 %). ?iuo laikotarpiu Rusij? i?tiko ekonomin? kriz? ir defoltas, ministr? kabinetas keit?si 5 kartus, 1999 05 komunistai nes?kmingai m?gino B. Jelcin? nu?alinti per apkalt?. Blog?jant B. Jelcino sveikatai (atlikta ?irdies operacija) did?jo vadinamosios prezidento ?eimos grupuot?s (sudar? ?takingiausi ?alies pareig?nai ir bankininkai ? B. Berezovskis ir kiti) ?taka. V. ?ernomyrdino vicepremjer? Anatolijaus ?iubaiso ir B. Nemcovo m?ginimai atkurti 1992?93 vadovavimo principus buvo nes?kmingi, susidurta su parlamento ir nema?os dalies visuomen?s prie?i?kumu, baimintasi naujos ?oko terapijos, kain? bei komunalini? mokes?i? k?limo. B. Jelcinas buvo priverstas padaryti Valstyb?s D?mai nuolaid?, paskirdamas premjeru J. Primakov? , kuris, kaip ir prie? tai V. ?ernomyrdinas, kairi?j? prad?tas laikyti realiu kandidatu ? ?alies prezidentus, demonstravo L. Bre?nevo laik? nomenklat?ros darbo stili? ir netrukus buvo atstatydintas. Ekonomin?s problemos, auk??iausi?j? vald?ios sluoksni? korupcija nuvyl? pilie?ius, ma??jo paties B. Jelcino autoritetas, ?enkliai susilpn?jo ir sveikata. 1997?98 jo aplinkoje beveik neliko demokrat?, 9 de?imtme?io pabaigoje pad?jusi? jam sugriauti raudon?j? imperij? ir pasiekti dideli? laim?jim? ? ?ie (J. Afanasjevas, Ivanas Silajevas, Sergejus Filatovas, Aleksandras Kor?akovas, J. Gaidaras, G. Burbulis , Sergejus Stankevi?ius ir kiti) d?l ?vairi? aplinkybi? pasitrauk? i? aktyvios politikos, vir?? pa?m? asmenini? interes? siekiantys pragmatikai. Maskvos karin?s nes?km?s Kaukaze, ?alyje tvyranti ?tampa stiprino speciali?j? tarnyb? ?tak?, vis daugiau j? statytini? ?sivyravo strategin?s svarbos postuose. Jau 1999 pavasar? B. Jelcinas ?m? galvoti apie pasitraukim? i? politikos ir jo aplinka prad?jo dairytis tinkamiausio naujo kandidato ? prezidentus. Kur? laik? juo laikytas J. Primakov? premjero poste pakeit?s Sergejus Stepa?inas, ta?iau jau 1999 08 premjeru tapo V. Putinas . 1999 ruden? ?e??nijos kovotojai sureng? i?puoli? Dagestane ir, anot oficialios versijos, susprogdino gyvenamuosius namus Maskvoje, Volgodonske, Buinakske (kit? nuomone, ?iuos sprogdinimus s?moningai ?vykd? Rusijos saugumas, siekdamas sukurti ekstremali? aplink? ir paveikti potencialius b?simo prezidento rink?jus, ? ?? post? kandidatu i?keliant saugumo strukt?r? atstov? V. Putin?). 1999 09 ? Kaukaz? buvo nukreipti reguliariosios kariuomen?s daliniai, prasid?jo antrasis ?e??nijos karas. 1999 12 31 B. Jelcinas paskelb? pirma laiko pasitraukiantis i? prezidento posto ir paskyr? V. Putin? iki rinkim? laikinai eiti prezidento pareigas.

V?liau B. Jelcinas aktyviai politikoje nedalyvavo bei neskelb? politini? parei?kim?, nors konsultavo daugel? politik? ir visuomen?s veik?j?.

Veiklos vertinimas

B. Jelcinas ? vienas prie?taringiausiai vertinam? Rusijos vadov?. Priklausomai nuo savo politini? ?sitikinim?, vieni vertina j? kaip neeilin? asmenyb?, kone labiausiai nusipelniusi? griaunant komunist? imperij? bei kuriant demokratin?s Rusijos pamatus, kiti ? kaip galingos visame pasaulyje gerbtos supervalstyb?s ardytoj?, kuris v?liau tiesiogiai ar netiesiogiai prisid?jo prie oligarch? klano Rusijoje formavimosi, korupcijos ir nusikalstamumo suklest?jimo.

Veiklos reik?m? Lietuvai

B. Jelcino, kaip Rusijos vadovo, veikla ir parama sudar? s?lygas ?tvirtinti Lietuvos nepriklausomyb?. Maskvai Vilniuje ir Rygoje panaudojus ginkl? 1991 01 13 B. Jelcinas atvyko ? Talin? ir kreipimesi (kartu su trij? Baltijos ?ali? vadovais) ? Jungtini? Taut? generalin? sekretori? paragino sukviesti Jungtini? Taut? konferencij? Baltijos ?ali? klausimui sureguliuoti. Taline B. Jelcinas Rusijos vardu pripa?ino Baltijos ?ali? politin? suverenum?, atskirai kreip?si ? ?iose ?alyse dislokuotas SSRS karines paj?gas, ragindamas nenaudoti ginklo prie? taikius pilie?ius.

1991 07 29 Maskvoje su V. Landsbergiu pasira?? Lietuvos ir RSFSR sutart? d?l tarpvalstybini? santyki? pagrind?; Rusija pripa?ino Lietuvos aneksij? (tarptautin?s teis?s po?i?riu ? ir okupacij?), Lietuv? ? suverenia valstybe su nustatytomis sienomis, ?sipareigojo i?vesti i? Lietuvos savo ginkluot?sias paj?gas. Pritar? 1992 09 08 pasira?ytam susitarimui d?l Rusijos Federacijos kariuomen?s i?vedimo i? Lietuvos. 1997 10 23?25 Maskvoje su A. M. Brazausku pasira?? sutart? d?l Lietuvos ir Rusijos valstyb?s sienos, sutart? d?l i?skirtin?s ekonomin?s zonos ir kontinentinio ?elfo atribojimo Baltijos j?roje.

Sausio tryliktosios atminimo medalis (1992). Vy?io Kry?iaus ordino Didysis kry?ius (2011, po mirties).

B. Yeltsin Against the Grain London 1990, The Struggle for Russia New York 1994; J. Morrison Boris Jelzin ? Retter der Freiheit Ullstein, Berlin 1991; A. Barnes Property, Power, and the Presidency: Ownership Policy Reform and Russian Executive-Legislative Relations, 1990?1999  // Communist and Post-Communist Politics No. 34 (1), 2001; T. J, Colton Yeltsin: A Life ? New York 2008; Au cœur du pouvoir russe Paris 2014.

1088