Eidama 72-uosius metus mir? muzikolog?, LRT laid? ved?ja, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docent? Zita Kelmickait?. Muzikolog?s gyvyb? u?geso ligonin?je. Tai LRT patvirtino Z. Kelmickait?s brolis Edmondas Kelmickas.
Z. Kelmickait? mir? ?e?tadien?, 8 val. ryte. Ilgamet? televizijos laid? ved?ja iki ?iol buvo gydoma Santari?ki? klinik? Hepatologijos ir gastroenterologijos skyriuje po to, kai kovo 19 d., vesdama tiesiogin? radijo laid? ?Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite“, pasijuto prastai ir buvo i?gabenta greitosios pagalbos medik?. Atsid?rusi ligonin?je, ji pati dar bendravo su ?urnalistais ir ramino, kad jau?iasi geriau.
Televizijos ?i?rov? ir koleg? atmintyje Z. Kelmickait? visuomet i?liks kaip temperamentinga ir nenustygstanti vietoje. ?Kai kas b?ga maraton?, o a? b?gu gyvenimo maraton?, d?iaugdamasi, kad galiu k? nors parodyti Lietuvai: ?mones, kurie gra?iai gyvena, d?iaugiasi vaikais, dainuoja ar dar k? daro. Tai yra mano gyvenimo, ?moni? maratonas“, ? ruden? min?dama 71-?j? gimtadien? portalui LRT.lt sak? ?i?rov? mylima laid? ved?ja.
Z. Kelmickait?s gyvenimo maratonas prasid?jo 1951 met? spalio 19 dien? Klaip?doje. Z. Kelmickait? LRT TELEVIZIJAI yra pasakojusi, kad augo paprastoje ?eimoje ? jos t?vas buvo siuv?jas, i? jo amato ?eima ir gyvendavo. Z. Kelmickait? nuo vaikyst?s jam pad?davo ? nors darbas buvo nelengvas, jiedu su broliu ?inodavo, kad jei bus pinig?, bus ir saldaini?.
Garsi moteris sako charakterio savybes, ypa? dainavim? ir pasiutim?, paveld?jusi i? abiej? ? ir t?vo, ir mamos ? gimini?. ?Mano mama yra i? keturiolikos vaik?, o t?vas ? i? septyni?. Visi buvo gerai pari?tais lie?uviais ir labai dainingi. Nenusileisti, nepasiduoti ar leistis ? avanti?ras ? i? mamos“, ? yra pasakojusi Z. Kelmickait?.
1975 metais ji baig? Lietuvos konservatorij?, 1983 metais ? Teatro, muzikos ir kinematografijos instituto Leningrade aspirant?r?. Nuo 1978 met? ji d?st? Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
1976?1978 metais buvo savaitra??io ?Literat?ra ir menas“ muzikos skyriaus redaktor?. Nuo 1974 met? LRT RADIJO muzikos laid?, 1995?2000 metais katalik? radijo programos ?Ma?oji studija“ laidos ?Muzikos menas“ reng?ja.
?Manau, kad ?mogus savo grei?io nepasirenka, jei jis l?tas i? prigimties, dirbti keli? darb? vienu metu ir nesugeb?s. O man tik paduok ? ryte, dar ne visai prabudusi, jau galiu b?ti apsikrovusi knygomis ir skaityti, ?ia pat atsiliepti telefonu ir susitarti d?l radijo laidos, o v?liau, virdama kav? ar arbat?, jau planuotis ?Ryto suktin?“, susitarti su studente, kad perskaitysiu jos baigiam?j? darb?. Visi tie dalykai eina greta.
Nesakau, kad tai yra lengva, bet man taip patinka. Posakis ?Viena r?ra ? ?e?i kermo?iai“ ? apie mane. Jei gal??iau, dirb?iau 24 valandas per par?. Juk visada sakau, kad Dievulis man dav? did?iul? dovan? ? mylim? darb?“, ? viename i? savo interviu portalui LRT.lt yra sakiusi Z. Kelmickait?.
2003?2004 metais ji buvo Lietuvos kompozitori? s?jungos Muzikos fondo pirminink?. Nuo 1980 met? k?r? televizijos muzikines laidas, scenarijus televizijos filmams. 1977?2007 metais buvo Vilniaus universiteto folkloro ansamblio ?Ratilio“ vadov?, su juo pareng? koncertini? program?. LRT archyvuose i?liko daugyb? Z. Kelmickait?s parengt? laid?.
??mon?s, mano manymu, yra did?iausias turtas. Art?jant rinkimams susim?stau: politikai netur?t? i?radin?ti dvira?io ? tegul va?iuoja per Lietuv? ir pamato ?mones, j? akis. Tegul pa??sta savo kra?t? ne i? turistini? knygeli? ar nuogird?, tegul susitinka ir su?ino, kiek daug Lietuvoje talenting? ?moni?. Jie dirba tokius gra?ius darbus...
Manau, kad kiekvienas ?mogus turi tarnauti savo kra?tui, kaip jam i?eina ir pasiseka. Negalima menkinti n? vieno ? tas, kuris tur?jo daug, galb?t stat? tiltus ir muziejus, o kitas galb?t i? paskutini? cent? nupirko milt? ir kaimynei i?kep? pyragiuk?. Ta?iau ir jis bent vien? ?mog? padar? laiming?“, ? LRT.lt prie? por? met? pasakojo Z. Kelmickait?.
Ruden? min?dama gimtadien? ji sak? per gyvenim? keliavusi su mintimi, kad jei tik nori ? visk? gali i?k?sti: ?Nereikia b?ti ?noringam ? ? gyvenim? reikia ?velgti su ?ypsniu. Na ir kas, jei ?iandien nepasisek?, gal rytoj pasiseks.
Saky?iau, kad vis tik yra tas meil?s skiepas, kuris ?mog? gali prad?iuginti, prat?sti jo gyvyb?. Tad myl?kime vienas kit? ir, ?inokite, viskas bus gerai“.
Z. Kelmickait? 1995 metais gavo Jono Basanavi?iaus premij?, 1999 metais Lietuvos Respublikos Vyriausyb?s meno premij?, 2000 metais jai ?teiktas Gedimino ordino Riterio kry?ius, o 2018 metais ordino U? nuopelnus Lietuvai Karininko kry?ius.
LRT generalin? direktor? Monika Garba?iauskait?-Budrien? rei?kia u?uojaut? ir sako, kad Z. Kelmickait?s mirtis yra did?iul? netektis Lietuvai.
?Tai did?iul? netektis Lietuvai. Zita buvo nepaprastai ?mogi?ka, talentinga ir charizmati?ka, ji tur?jo unikali? savyb? rasti kalb? ir su vaiku, ir su senjoru. Zita buvo ta ?urnalist?, kuri atrasdavo talentus atokiausiuose Lietuvos kampeliuose, mok?jo ??velgti Lietuvos region? autenti?kum?, ji buvo mylima ir televizijos ?i?rov?, ir socialini? tinkl? skaitytoj?, tai didelis praradimas ir LRT auditorijai. Zitos nepaprastai tr?ks, u?uojauta artimiesiems“, ? sako M. Garba?iauskait?-Budrien?.