Norvegijos Nobelio komiteto pirminink? Berit Reiss-Andersen parei?k?, kad ICAN premija skirta ?vertinus jos pastangas „atkreipti d?mes? ? katastrofi?kas humanitarines branduolini? ginkl? naudojimo pasekmes ir u? siek? sutartimis u?drausti tokius ginklus“.
?ios organizacijos b?stin? yra ?enevoje, ?veicarijoje, ICAN bendradarbiauja su 468 nevyriausybin?mis organizacijomis 101 ?alyje. Metinis organizacijos biud?etas siekia milijon? doleri? (850 t?kst. eur?), j? „sune?a“ privat?s aukotojai, taip pat Europos S?jungos (ES), Norvegijos, ?veicarijos ir Vatikano finansin? parama.
Ta?iau, nors ir neturi daug i?tekli?, ICAN turi daug jos siekius palaikan?i? ??ymi? ir ?taking? pasaulio veik?j?.
Tarp garsi? asmenybi?, ICAN svetain?je rei?kian?i? param? organizacijos misijai, yra Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama, taikos aktyvist? Yoko Ono ir Nobelio taikos premijos laureatas Desmondas Tutu.
„Scanpix“ nuotr./Yoko Ono
„Galiu ?sivaizduoti pasaul? be branduolini? ginkl? ir remiu ICAN“, – skelbia Dalai Lama.
Tuo tarpu aktorius ir aktyvistas Martinas Sheenas savo parei?kime sako, kad „jei Gandhi ir Martinas Lutheris Kingas jaunesnysis ?iandien b?t? gyvi, jie priklausyt? ICAN“.
De?imtmet? u? pasaul? be atomini? ginkl? kovojanti ICAN buvo pagerbta presti?iniu apdovanojimu tuo metu, kai pasaulyje did?ja nerimas d?l ?iaur?s Kor?jos ir Irano branduolini? ambicij?.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Tarptautin? branduolini? ginkl? u?draudimo kampanija
Toks Nobelio komiteto sprendimas laikomas netik?tu. Iki ?iol daugiausia kalb?ta apie galimyb?, kad bus ?vertinti Irano u?sienio reikal? ministras Mohammadas Javadas Zarifas ir ES u?sienio politikos vadov? Federica Mogherini – u? ind?l? pasiekiant tarptautin? susitarim? d?l Irano branduolin?s programos apribojimo.
„Scanpix“/AP nuotr./Federica Mogherini
ICAN daug prisid?jo prie to, kad 122 ?alys ?i? met? vasar? balsuot? u? Jungtini? Taut? Branduolini? ginkl? u?draudimo sutart?.
Tiesa, derybose d?l Branduolini? ginkl? u?draudimo sutarties ir balsavime d?l jos nedalyvavo n? viena i? branduolini? valstybi? – JAV, Rusija, Jungtin? Karalyst?, Kinija, Pranc?zija, Indija, Pakistanas, ?iaur?s Kor?ja ir Izraelis.
Daugelis NATO nari?, tarp j? – ir Lietuva, liepos balsavime nedalyvavo ir sutarties nepasira?o, nes puikiai ?ino, kad JAV branduoliniai ginklai atgrasymo principu garantuoja j? saugum?.
Turb?t logi?ka, kad skepti?kumo netr?ko ir sal?je, kurioje B.Reiss-Andersen paskelb? apie ?iemetin? Nobelio Taikos premijos laim?toj?.
Derybas boikotavo ir Japonija – ?alis, prie? kuri? 1945 metais buvo panaudotas branduolinis ginklas. Atomines bombas JAV numet? ant Hirosimos ir Nagasakio miest?.
Turb?t logi?ka, kad skepti?kumo netr?ko ir sal?je, kurioje B.Reiss-Andersen paskelb? apie ?iemetin? Nobelio Taikos premijos laim?toj?.
Bet paklausta, ar apdovanojimas labiau simbolis, nes joki? reali? tarptautini? veiksm? prie? branduolinius ginklus nesiimama, norveg? atsak?: „Poveikio nepadarys pasyvumas.“
Pasaulio pabaigos rizika
ICAN vadov? Beatrice Fihn ?i? savait? kaip tik dav? interviu naujien? agent?rai AFP ir teig?, kad organizacija jau de?imtmet? „skambina varpais d?l branduolini? ginkl? keliamo did?iulio pavojaus“.
Beatrice Fihn: „Branduoliniai ginklai gali tiesiogine ?io ?od?io prasme sugriauti pasaul?. Tol, kol jie egzistuos, egzistuos ir rizika, o ilgainiui mums nepasiseks.“
Jos teigimu, nors Branduolini? ginkl? u?draudimo sutarties pri?mimas buvo „svarbi pergal?“, iki realaus nusiginklavimo dar toli: „Mes darbo dar nebaig?me. Jis nebus baigtas, kol nebus sunaikinti branduoliniai ginklai“.
B.Fihn dabartin? ?tamp? d?l ?iaur?s Kor?jos raket? bandym? ir JAV grasinim? smogti Pchenjanui pavadino „gr?smingu ?adintuvu“ ir paragino pasaul? atsikratyti ma?daug 15 t?kst. branduolini? galvu?i?.
„Branduoliniai ginklai gali tiesiogine ?io ?od?io prasme sugriauti pasaul?. Tol, kol jie egzistuos, egzistuos ir rizika, o ilgainiui mums nepasiseks“, – tikino B.Fihn.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Beatrice Fihn – tarptautin?s branduolini? ginkl? u?draudimo kampanijos direktor?
„Ims trauktis“
„Kuo daugiau ?ali? galime sutelkti branduolini? ginkl? atmetimui ir kuo labiau visuomen?s nuomon? krypsta link suvokimo, kad tai nepriimtina, tuo sunkiau bus branduolini? ginkl? turin?ioms valstyb?ms juos pateisinti“, – sak?B.Fihn.
„Kai bus u?drausti, ?ie ginklai ims trauktis“, – prid?r? ji.
ICAN sako, kad bet koks branduolini? ginkl? panaudojimas sukelt? katastrofi?kas pasekmes, kurioms negali b?ti jokio veiksmingo humanitarinio atsako, ir kad juos eliminuoti yra vienintelis b?das u?kirsti galimyb? ?iuos ginklus panaudoti.
Organizacija pa?ymi, kad ?ie ginklai tokie galingi, kad net ir „viena branduolin? kovin? galvut?, jei b?t? susprogdinta dideliame mieste, gal?t? nu?udyti milijonus ?moni?, o poveikis b?t? jau?iamas de?imtme?ius“.
I?laidos branduoliniams ginklams min?tose devyniose valstyb?se vir?ija 105 mlrd. doleri? (89,4 mlrd. eur?) per metus. Pasak ICAN, ?ias l??as geriau b?t? i?leisti sveikatos apsaugai, ?vietimui ir pagalbai po stichini? nelaimi?.
F.Mogherini sveikinimai
F.Mogherini pasveikino Tarptautin? branduolini? ginkl? u?draudimo kampanij? pelnius Nobelio taikos premij? ir sak?, kad ES tvirtai palaiko pasaulio be atomini? ginkl? vizij?.
„D?iugu, kad #NobelPrize2017 (2017-?j? Nobelio taikos premija) skirta @nuclearban (ICAN). ES irgi yra tvirtai ?sipareigojusi pasiekti pasaulio be branduolini? ginkl? tiksl? “, – „Twitter“ ra?? F.Mogherini.
Tarp laureat? – gars?s vardai
„The Guardian“ ra?o, kad ?iemet garbingai premijai gal?jo b?ti nominuoti 318 kandidat?. Ta?iau ne?manoma patikrinti, ar tai – tiesa, kadangi pastaruosius 50 met? komitetas kandidat? pavardes laiko paslaptyje.
Nuo 1901-?j? Nobelio taikos premijos buvo skirtos 130 laureat? (asmen? ir organizacij?), tarp kuri? netr?ksta ir garsi? vard?, pavyzd?iui, Martinas Lutheris Kingas jaunesnysis,
Malala Yousafzai
, Motina Teres?, Nelsonas Mandela,
Elie Wieselis
.
Tiesa, i? 104 premij? gavusi? asmen? tik 16 buvo moter?.
Per ceremonij? Osle gruod?io 10 dien? organizacijos atstovams bus ?teiktas auksinis medalis ir diplomas; laureatas taip pat gaus 9 mln. ?vedijos kron? (940 500 eur?) pinigin? priz?.
?ved? pramonininkas Alfredas Nobelis yra ?pareigoj?s savo ?steigtos premijos komitet? skirti ?? apdovanojim? „?mogui, kuris daugiausia nuveik? arba atliko geriausi? darb? d?l brolyb?s tarp taut?, nuolatini? armij? panaikinimo arba suma?inimo, taip pat u? taikos kongres? rengim? ir skatinim?“.
Alfredas Nobelis
Nobelio komitetas ?io priesako interpretacij? ilgainiui keit?, i?pl?sdamas taikos stiprinimo pastang? s?vok?, kuri dabar apima pastangas pagerinti ?mogaus teisi? pad?t?, taip pat kov? su skurdu ir aplinkos tar?os ma?inim?.
Praeit? met? Nobelio premij? laim?jo Kolumbijos prezidentas Juanas Manuelis Santosas u? pastangas nutraukti jau pus? ?imtme?io jo ?al? kr?tus? konflikt? su marksist? partizan? grupuote FARC ir kitais sukil?liais.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Juanas Manuelis Santosas
Vadinamosios Nobelio ekonomikos premijos, teikiamos nuo 1968 met?, laureatai bus paskelbti pirmadien?.
Moralin? prasm?
Vilniaus universiteto Tarptautini? santyki? ir politikos moksl? instituto (VU TSPMI) d?stytojas, politologas Tomas Janeli?nas „Facebook“ ra?o, kad ?i? met? liep? JT pasiektas susitarimas d?l visi?ko branduolini? ginkl? u?draudimo turi i?imtinai tik moralin? prasm?.