?Vorutos? ?urnalist? Danos Buinickait?s ir Juozo Vercinkevi?iaus pokalbis su Valstyb?s sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikal? ministerijos Pag?gi? rinktin?s vadu ,vyresniuoju komisaru Genadijumi KUZNECOVU

   Pirmiausia, kada buvo ?kurta Pag?gi? pasienio u?karda, suformuoti kadrai ?

   Po Nepriklausomyb?s atk?rimo 1990 ??j? kov?, t? pa?i? met? spal? imta r?pintis u?tikrinti Valstyb?s sienos saugum? bei nelie?iamum? ? prie tuometinio Kra?to apsaugos departamento pradedama formuoti Pasienio apsaugos tarnyba ... toliau

   Kult?ros paveldas, etnin? kult?ra regionin? ?iniasklaida.

   Taip pavadinta konferencij? kovo 29 dien? Lietuvis Respublikos Seime sureng? Spaudos radijo ir televizijos r?mimo fondas, jame dalyvavo regionin?s ?iniasklaidos reng?jai, Spaudos radijo ir televizijos r?mimo fondo remiam? program? vadovai Lietuvos Respublikos Seimo nariai. Konferencijai pirmininkavo Lietuvos Respublikos ?vietimo, mokslo ir kult?ros pirminink? Audron? Pitr?nien?.

   Konferencijoje kalb?jo: Stanislovas ?virg?das- SRTRF Tarybos pirmininkas ... toliau

   D?iuljeta BA??NIEN?

   Pag?gi? ra?ytojai lyg?s visi: ir valdininkai, ir alkoholikai

   ?Skubu ? darb?, - taip sutiktam smalsiam praeiviui ?maik??iai pernai pavasar? atsakin?davo dviej? knyg? autor?, 2002-aisiais Pag?gi? kra?to Met? ?mogumi i?rinkta pag?gi?k? Bron? Savickien?. Garbaus am?iaus moteris nuolatiniu darbu ?vardindavo ?e?ias dienas per savait? Pag?gi? savivaldyb?s vie?ojoje bibliotekoje trejet? valand? teksto rinkim? kompiuteriu. B?tent ten buvo perra?omas antroje rudens pus?je pasirod?s naujas B ... toliau

   Tautosakos rinkinys atspindi kra?to gyventoj? savast?

   Justas JAS?NAS, Vilnius

   Vasario 4 d. panev??ie?iai gausiai susirinko ? miesto Dail?s galerij? (direktor? Jolanta Lebednykien?), kur surengtos knygos ?I? Panev??io kra?to tautosakos? II dalies sutiktuv?s. Leidin? sudar? visiems auk?tai?iams, istorikams ir lituanistams gerai pa??stamas, buv?s ilgametis Panev??io humanitarin?s Vytauto ?emkalnio gimnazijos direktorius, Maironie?i? draugijos ?k?r?jas ir vadovas Eugenijus Urbonas. I?leid?iant turting? tautosakos rinkin?, tvarkant med?iag? sudarytojui talkino doc ... toliau

   Akrostich? naudojo ne tik M. Ma?vydas

   Sakytojas Jok?bas A?monas

   ?ymus sakytojas klimki?kis, religinis veik?jas, Vyd?no d?d? Jok?bas A?monas (1800 XI 2-1862 V 2) gim? ir mir? Priekul?s parapijos Lankupi? kaime Klaip?dos apskrityje. 1924 XI 15 d. Klaip?doje sudaryt? draugijos Ewangeli?ko Lietuwinink? Senojo Surinkimo ?stat? priede Evangeli?ki surinkimai Lietuvoje i?vardintas kartu su kitais nusipelnusiais jau mirusiais 62 sakytojais.

   Kad gal?t? Dievo karalyst?s anksti pajaustam darbui visi?kai atsid?ti, liko neved?s bei perleido t?v? ?k? jaunesniajam broliui, i?sider?j?s sau kukl? i?laikym? ... toliau

   Akrostich? naudojo ne tik M. Ma?vydas

   Sakytojas Jok?bas A?monas

   ?ymus sakytojas klimki?kis, religinis veik?jas, Vyd?no d?d? Jok?bas A?monas (1800 XI 2-1862 V 2) gim? ir mir? Priekul?s parapijos Lankupi? kaime Klaip?dos apskrityje. 1924 XI 15 d. Klaip?doje sudaryt? draugijos Ewangeli?ko Lietuwinink? Senojo Surinkimo ?stat? priede Evangeli?ki surinkimai Lietuvoje i?vardintas kartu su kitais nusipelnusiais jau mirusiais 62 sakytojais.

   Kad gal?t? Dievo karalyst?s anksti pajaustam darbui visi?kai atsid?ti, liko neved?s bei perleido t?v? ?k? jaunesniajam broliui, i?sider?j?s sau kukl? i?laikym? ... toliau

   I??ifruotas dainos ?odis

   Vis dar iki ?iol nei?sisklaid?iusi? abejoni? polemik? suk?l? lenk? kalbininko ir literat?ros istoriko, Breslavo universiteto profesoriaus Vladislavo N?ringo [W?adis?aw Nehring] straipsnis, 1889 metais i?spausdintas t?stiniame moksliniame ?urnale Beitr?ge zur kunde der indogermanischen Sporachen (?Indogerman? kalbotyra?), pavadintas Ein altes Denkmal der litauischen Sprache (?Senas lietuvi? kalbos paminklas?). Jame V. N?ringas pateik? Saksonijoje, Drezdeno mieste, surastoje ?ilko juostoje i?aust? lietuvi?kos dainos posm?:

   ANO 1512 PAS MAMUZES AUGAU WARGA NEZINOJAU PO DARZITI WAIKSZCZODAMA WAINIKITI PINAU EIAU ISZ DARZICZE DARZA MARTA MERAU PUOLE MANA WAINIKITIS NU MANA GALMUZES MANA

   Tiek pateik?jas V ... toliau

   Kalbant apie XIX a. istorinius atspind?ius gro?in?je literat?roje, galima rasti ne vien? tekst?, nukeliant? mus ? Ma?osios Lietuvos, Klaip?dos kra?to aplink?, buit?. ?iuokart iliustratoriumi pasirinksime klaip?di?k?, vokie?i? tautyb?s ra?ytoj? Hermann Sudermann, kurio k?ryb? ir perteiktus vaizdinius palyginsime su Klaip?dos kra?to metra?tinink?s Ievos Simonaityt?s k?ryba.

   H. Sudermann platesnei lietuvi? visuomenei ilg? laik? buvo nepa??stamas, ir tik pastaruoju metu jis v?l sugr??ta ? Lietuvos ir ypa? Klaip?dos kra?to kult?rin? erdv? ... toliau

   ?i? met? vasario 20 - 21 d. Huttenfeldo (Vokietija) Lietuvi? Vasario 16 - osios Gimnazijoje vyksta Europos Lietuvi? katalik? kunig? sielovados suva?iavimas. Vasario 20 d. pirmadien? prane?imus skait? Lietuvos Vyskup? konferencijos delegatas u?sienio lietuvi? sielovadai prelatas Edmundas Putrimas ir Lietuvos Vyskup? konferencijos generalinis sekretorius monsinjoras. Gintaras Gru?as.

   Prelatas Edmundas Putrimas ap?velge lietuvi?kos sielovados p?dsakus visame pasaulyje, o monsinjoras Gintaras Gru?as i?samiai papasakojo apie Europos Vyskup? konferencijos tikslus ir u?davinius, bei s?sajas su vietos vyskup? konferencijomis ... toliau

   Jau kur? laik? gird?iu kalbant, o taipgi nuolatos skaitau pasisakymus spaudoje (laikra??iai ?Voruta?, ?Klaip?da?, ?Vakar? ekspresas?) d?l b?tinyb?s atstatyti Klaip?dos pil?, suteikti miestui europieti?k? veid? ir aplamai siekti keisti po?i?r? ? visa kas palikta sen?j? miesto gyventoj? per miesto gyvavimo 750 met? istorij?. Man, menininkui, daugel? met? paskyrusiam buriavimui Klaip?doje, ?domu kas vyksta ?iame mieste, pretenduojan?iame tapti j?rin?s Lietuvos vizitine kortele.

   Taigi, k? mes dabar ?ia tema galime i?vysti Lietuvos tikrame Baltijos j?ros uostamiestyje ... toliau

   Sausio 15?oji ? viena i?kiliausi? dat? m?s? tautos ir valstyb?s istorijoje. Prie? 83 metus pirm? kart? istorijoje dalis Ma?osios Lietuvos, Klaip?dos kra?tas, buvo prijungtas prie Lietuvos. Atk?rus Lietuvos valstyb?, ?i? dien? tur?t? min?ti visa Lietuva, ne tik Klaip?dos kra?tas. Gal mes dar nesuvok?me ?io ?vykio reik?m?s m?s? valstybei, gal tragi?kieji 1991m. sausio 13?osios ?vykiai, kurie pulsuoja m?s? ?irdyse kaip didingas tautos patriotizmo aktas, u?go?ia 1923 m. sausio 15??j?, kuri taip pat pareikalavo auk? ... toliau

   Tradicin? Klaip?dos universiteto konferencija .

   Ma?osios Lietuvos enciklopedija ? Klaip?dos mokykloms

   Pernai (2005-12-08) Klaip?dos universiteto Balt? kalbotyros ir etnologijos katedra kartu su Lietuvinink? bendrija ?Ma?oji Lietuva? sureng? 17-?j? konferencij? ? Lietuvininkai ir lietuviai. Etnin? kult?ra?. Konferencij? remia Valstybinis mokslo ir studij? bei Ma?osios Lietuvos fondai. Tradici?kai ?is renginys skiriamas Til??s aktui pamin?ti, kai buvo pasira?yta ma?lietuvi? deklaracija d?l prisijungimo prie Lietuvos Respublikos (1918) ... toliau

   Pra?jus? ?e?tadien? Bit?nuose (Pag?gi? sav.) Martyno Jankaus muziejuje pamin?ta Klaip?dos kra?to prijungimo prie Lietuvos 83-osios metin?s.

   Martyno Jankaus muziejus kasmet rengia svarbi? Ma?osios Lietuvos istorijos dat? pamin?jim? Gruod?io ir sausio m?nesi? renginiai skiriami 1918 m. pasira?ytam Til??s aktui ir 1923 m. Klaip?dos kra?to prijungimui prie Lietuvos. Renginyje kaip niekad gausiai, dalyvavo vietos politikai, Pag?gi? savivaldyb?s tarybos nariai: Vrginijus Komskis, Bronius B?dvytis, Edmundas Mieliulis, Remigijus Kelneris, Eugenijus Dargu?as, Alvydas Dumbliauskas ... toliau

   Til??s giedotoj? draugijos 110-me?iui skirt? vakar? sureng? Vyd?no draugija bei Lietuvos teatro muzikos ir kino muziejus. Prane??jas Kult?ros, filosofijos ir meno istorijos instituto direktorius dr. Vacys Bagdonavi?ius kalb?jo, kas 1895 metais Vyd?no suburti til??nai keturis de?imtme?ius dainuodami ir giedodami lietuvi?kas dainas ir giesmes sau ir kitiems ?rod?, kad gimtasis ?odis gali gyvuoti to meto ?vairiataut?je Ma?osios Lietuvos kult?ros erdv?je, teik? vilties d?l tautos i?likimo. Draugijos dainininkai ir vaidintojai va?in?jo po pla?ias apylinkes, j? ir ?Birut?s? draugijos (?steigta 1885 m ... toliau

   Lietuvinink? palikimas

   Did?i?j? valstybi? ? SSRS, JAV ir Did?iosios Britanijos ? 1943-1945 metais buvo surengtos Teherano, Jaltos (Krymo) ir Potsdamo (Berlyno) konferencijos. Buvo sprend?iamas Rytpr?si? ir lietuvi? etnini? ?emi?, Ma?osios Lietuvos klausimas. Paneigsiu Lietuvos politik?, kurie ignoruoja Ma??j? Lietuv?, pakartojam? pasiteisinim?, kad Ma?oji Lietuva niekada nepriklaus? Lietuvos valstybei ir tod?l nereik?t? ypatingo d?mesio u? m?s? valstyb?s rib? esan?iai etninei ?emei. Gaila, kad sovietin?je mokykloje j? niekas nemok?, jog Ma?osios Lietuvos branduol? sudaran?ios gimini?k? pr?sams lietuvi? gen?i? ? skalvi? ir nadruvi? ? ?em?s 1250 m ... toliau

   MIELIEJI,

   Kvie?iame Jus ? sen?j? fotonuotrauk? parodos

   ??EIMOS ALBUM? ISTORIJOS: KLAIP?DI?KIAI 1944?1960 M.?,

   pasakojan?ios apie Klaip?dos kra?to gyventojus pokario metais, atidarym?, kuris ?vyks

   2006 m. sausio 13 d. 16 val.

   Ma?osios Lietuvos istorijos muziejuje (Klaip?da, Did?ioji Vandens g. 6).

   ====================================================

   2006 m. sausio 14 d. 13 val.

   paroda atidaroma Agluon?n? (Klaip?dos rajonas) seni?nijos patalpose.

   Parodos organizatoriai:

   Klaip?dos universiteto ... toliau

   2005 m. Klaip?dos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas (mokslo darbuotojos dr. Ruth Kibelka-Leiserowitz, dr. Silva Pocyt?, IV kurso istorijos specialyb?s studentas Vasilijus Safronovas, BOSCH?o fondo stipendinink? Katharina R?per) vykd? projekt? ??eimos album? istorija(os). Klaip?dos kra?to pokario laikotarpis 1944?1960 m. m.?. Projekto metu buvo surinkta ir sukataloguota keletas ?imt? nuotrauk?. Pirmasis ?io darbo rezultatas - 2006 m. sausio 13 d. 16 val. Klaip?dos Ma?osios Lietuvos istorijos muziejuje atidaroma paroda ??eimos album? istorijos: klaip?di?kiai 1944?1960 m ... toliau

   Gruod?io 8-9 dienomis LR Prezidentas Valdas Adamkus lank?si Rumunijoje. Tai pirmasis Lietuvos Prezidento oficialus apsilankymas Rumunijoje. Iki tol nei vienas LR Prezidentas nebuvo lank?sis ?ioje ?alyje Prezident? lyd?jo LR Seimo nariai, Lietuvos verslinink? delegacija ir gausus b?rys ?iniasklaidos atstov?.

   Truput? sitorijos

   ?vairios Lietuvos enciklopedijos apie Rumunij? pateikia pana?ias ?inias. Daugiausia ?ini? ?inoma yra JAV i?leistoje ?Lietuvi? enciklopedijoje?(1956, t.26 .p.115-124)

   Kelet? fakt? nor?tume pamin?ti ... toliau

   ?inia, Vilniuje, Klaip?doje, ?ilut?je ir Pag?giuose 2005 m. rugs?jo 22-24 d. vyko konferencija "Ma?osios Lietuvos kult?ros istorijos paveldas". Konferencijos spaudos r?m?jas Lietuvos istorijos laikra?tis ?Voruta? steig?jo ir redaktoriaus Juozo Vercinkevi?iaus r?pes?iu 2005 m. spalio 22 d. publikavo ?ios konferencijos eig?, prane?imus ir diskusijas atspind?jus? pasakojim? ?Laum?s i?mok? austi ir si?ti? kartu su i?samiu fotoreporta?u (fotograf? Dana Zacharevi?ien?).

   V?liau (2005 XI 19) buvo i?spausdintas ir baigiamasis konferencijos dokumentas ? konferencijos sprendimai, kuriuos remiantis prane?imais, diskusijomis ir specialiais dalyvi? pasi?lymais tokiai rezoliucijai, pareng? konferencijos sumanytojas Vilniaus universiteto prof ... toliau

   Pasak prof. Alfredo Bumblausko, ?kankli? ir cepelin?? savimon? lemia, kad Lietuva pavir?utini?kai europ?ja ? tik prisiderina prie ES reikalavim?. Tiesa, pastaruoju metu m?s? u?sienio politikos vizija prasipl?t? siekiu b?ti Ryt? Europos regiono lydere bei tarpinink?s tarp Ryt? ir Vakar? ir posovietin?s erdv?s ekspert?s vaidmeniu. ?iame straipsnyje pa?velgsiu ? XVI a. antros pus?s pirmuosius 3 de?imtme?ius, kult?ri?kai bei politi?kai labai intensyv? laikotarp? Lietuvos istorijoje, kai m?s? valstyb? ne tik akumuliavo pa?angiausias europines id?jas, bet kai kuriais aspektais netgi stov?jo prie?akin?se pozicijose ? teik? Europai dviej? konfesij? ? katalik? ir reformat? ? sugyvenimo pavyzd? ... toliau

   VILNIAUS UNIVERSITETAS LIETUVOS MOKSL? AKADEMIJA

   ??anga

   Konferencija pa?ymi, kad d?l ypating? istorini? aplinkybi? Lietuvos Respublikai priklausan?ioje Ma?osios Lietuvos etnokult?rinio regiono dalyje (Klaip?dos kra?te) laikotarpiu nuo 1944 m. iki 1990 m. kult?ros paveldas sunyko arba buvo sunaikintas nepalyginamai daugiau negu bet kurioje kitoje valstyb?s dalyje. Sovietinio valdymo de?imtme?iais vykdyto etnocido de?imtme?iais ?uvo apie 90 procent? Ma?osios Lietuvos kult?ros paveldo objekt?. D?l to ?iuo metu kult?ros paveldo b?kl? Klaip?dos kra?te yra ?ymiai blogesn?je b?kl?je negu kituose ?alies etnokult?riniuose regionuose ... toliau

   ?iandienos m?s? politini? vedli? nuogas pragmatizmas, nuolatin?s intrigos, susiprie?inimas bei id?jinis, ideologinis vakuumas ir moralin? kriz? bei ekonomi?kai menkiau i?sivys?iusiom ?alim b?dingas eilini? pilie?i? perd?m didelis dom?jimasis politika (?ia turiu omeny ne s?kming? pilietin?s visuomen?s k?rim?si, o ? akis krentant? skepti?k? kritin? niurzg?jim? ir neiniciatyvum?), vis? maloni? laukiant i? vald?ios ir tik joje matant vis? savo negand? prie?astis, skatina atsigr??ti atgal ir atkreipti d?mes? ? tas gyvybines j?gas, kurios savo laiku teik? pozityviuosius impulsus ?iuolaikinei vakarieti?kai kult?rai ... toliau

   K?stu?io nu?udymas ? viena did?iausi? ir labiausiai sukre?ian?i? dram? Lietuvos istorijoje. Da?niausiai vertiname j? lemting? m?s? valstyb?s transformacij? kontekste, ta?iau ?dom?s lieka ir ?mogi?kieji ?ios tragedijos aspektai. Nei?siai?kin?, kas kaltas, rizikuojame suklysti vertindami v?lesn? Vytauto elges? ir jo santykius su Jogaila.

   Bet ar ?manoma surasti ?mog?udyst?s kaltinink?, pra?jus daugiau kaip ?e?iems ?imtams met?? Fakt? ma?a, am?inink? liudijimai skurd?s ir kartais prie?taringi. Nema?iau prie?taringos ir istorik? nuomon?s ... toliau

   Nacionalin?je Martyno Ma?vydo bibliotekoje JAV gyvenantis Lietuvos i?eivijos fotomenininkas Algimantas Kezys pristat? savo nauj? fotoalbum? triptik? ??ikaga? (Chicago). B?damas i?tikimas bi?iulis ?iai bibliotekai, 15 met? siun?ia savo leidinius. Ta proga eksponuojama daugiau kaip 60 A. Kezio i?leist? fotografijos k?rini?. Fotografij? triptiko ??angoje autorius ra?o, kad tai jo tre?ioji pastanga ?pasitelkus miesto vaizdus ?engti ? metafor?, alegorij? bei simboli? karalyst?. Id?ja i?leisti b?tent triptik? at?jo palaipsniui ... toliau

   Ma?ojoje Lietuvoje, Bit?nuose, vykusiame kasmetiniame susi?jime bandoma praskleisti kult?ros paveldo naikinimo Ma?ojoje Lietuvoje u?dang?

   ?eslovas Jur??nas ? sueigos pas Martyn? Jank? Bit?nuose glob?jas

   Tre?ius metus i? eil?s Bit?nuose, Pag?gi? savivaldyb?s Lump?n? seni?nijoje, netoli Til??s ir Ragain?s, prie garsiojo Rambyno, ant Nemuno kranto rengiama ?Sueiga pas Martyn? Jank? Bit?nuose?. ?iemet sueigos glob?jas buvo LR Seimo pirmininko pavaduotojas, ?urnalistas ?eslovas Jur??nas ... toliau

   Taip pavadinta bir?elio 4 d. surengta konferencija Smalininkuose, Jurbarko r., skirta 610-osioms j? pamin?jimo istoriniuose ?altiniuose metin?ms. ?vent? prasid?jo ekumenin?mis evangelik?-liuteron? ir katalik? ba?ny?i? pamaldomis u? Smalininkus ir smalininkie?ius.

   Pagerbti ?uvusieji kariai Soviet? kari? kapin?se, kur dalyvavo Rusijos konsulato Klaip?doje darbuotojai bei LR vyriausyb?s Ministro Pirmininko patar?jas V. Kavaliauskas. Prie paminklo vokie?i? kariams ir smalininkie?iams, ?uvusiems Pirmojo pasaulinio karo metais, pad?ti g?li? vainikai ... toliau

   Ma?osios Lietuvos folklor? populiarinantis Klaip?dos savivaldyb?s etnokult?ros centro ir Lietuvinink? bendrijos ?Ma?oji Lietuva? vaik? ir jaunimo ansamblis ?Vorusn?l? pripa?intas geriausiu pra?jusi? met? Lietuvos vaik? folkloro ansambliu. Kovo 11-?j? Mokytoj? namuose Vilniuje ?Vorusn?lei? ?teikta presti?in? ?Aukso pauk?t? ? Lietuvos liaudies kult?ros centro ir Pasaulio lietuvi? dain? ?vent?s fondo ?steigtas apdovanojimas, nuo 1999-?j? kasmet skiriamas geriausiems folkloro ansambliams. Atsiimdama priz?, ?Vorusn?l?s? vadov? doc ... toliau

   Pratarm?2009 metais (pagal Kvedlinburgo analus) Lietuva ?v?s savo t?kstantmet?. ?iuo laikotarpiu Lietuvos istorijoje buvo gausu ?vyki?, ta?iau ji dar neturi vientiso ?vyki? i?d?stymo (chronologijos). ?i? sprag? u?pildyti ?m?si prof. Aleksandras Vitkus i?leisdamas jau ketvirt?j? ?Lietuvos istorijos ?vyki? chronologijos? knyg?. 1966 metais i?leista ?Lietuvos istorijos ?vyki? chronologijos I knyga ap?m? laikotarp? nuo pirm?j? gyventoj? pasirodymo Lietuvos teritorijoje iki 1795 met?; II (1988 m ... toliau

   Mieli skaitytojai! Manome, kad ne vienas J?s? jau esate laik?s rankose Vytenio ir Junonos Almonai?i? knygas ??iaur?s Skalva. Keliautojo po Pag?gi? kra?t? ?inynas? (2003) ir ?Kar?uva. 1. Keliautojo po Taurag?s kra?t? ?inynas? (2004). Tai ?naujos kartos? kelioni? vadovai ? i?sam?s, tiksl?s, patog?s naudoti. Tuo jau ?sitikino kult?rinio turizmo m?g?jai, t? pasteb?jo ir valstybin?s institucijos ? abi knygos LR ?vietimo ir mokslo ministerijos kasmet organizuojamuose mokslo populiarinimo darb? konkursuose laim?jo antrosios vietos laurus ... toliau