Se Vukiped: sikloped libik
Jiel
‘Marie Curie’
(pamotol as
‘Maria Salomea Skłodowska’
, sevadik id as
‘Maria Skłodowska-Curie’
u
‘Marie Curie-Skłodowska’
;
1867
novul 7
, ‘
Warszawa
’ ?
1934
yulul 4
, ‘
Passy
’) abinof
fusudan
a
kiemavan
se
Polan
, kel poso adagetof tatati
Fransanik
. Abinof balan vestiganas balid, kels ajafons me
stralamikodab
, balan, kel telna ageton premi: ‘Nobel’ (e junu nog balikan, kel ageton premi at po nolavs difik), asi jiprofasoran balid Nivera di ‘
Paris
’.
Pamotof in ‘Warszawa’, in Polan (ettimo nog dil Lamporana Rusanik), ko alodof jus arivof baldoti lifayelas 24. Un 1891, soas sor ofik, atavof ad studon in ‘Paris’, ko adagetof diplomis okik ed aledunof vobi nolavik oka. Afunof Stitodis: ‘Curie’ in ‘Paris’ ed in ‘Warszawa’. Abinof jimatan fusudana: ‘
Pierre Curie
’ asi mot fusudana: ‘
Irene Joliot-Curie
’ (kels bofiks adagetons premi: ‘Nobel’).
Do abinof tatatani Fransanik fiedik, neai aperof netali Polanik. El Madame Curie anemof lomini balid fa ok pituvol ‘polonium’ (
polonin
) stimu loman okik. Un 1932, afunof Stitodi: ‘Radium’ (anu Stitod: ‘Marie Curie’) in lomazif okik: ‘Warszawa’, cifamu sor okik: jisanan: ‘Bronisława’, kel soas sor okik istudof in ‘Paris’.