Viljamas Berdas (Biordas, angl. William Byrd ; apie 1540 m. ? 1623 m. liepos 14 d. (liepos 4 d. pagal Julijaus kalendori?)) ? XVI a. angl? renesanso kompozitorius.

Biografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Viljamas Berdas gim? 1539 m. pabaigoje ar 1540 m. Londone . Buvo vienas i? septyni? Thomas ir Margery Byrd vaik?. T?vas Tomas buvo susij?s su karali?kosios kapelos veikla. ^[1] Jo broliai Simondas ir D?onas buvo choristais Londono ?v. Pauliaus katedroje (senojoje) . N?ra ?ini?, kad Viljamas b?t? buv?s choristu, bet tai yra labai tik?tina. V?liau jo broliai tapo Londono Si?io pirkliais. Muzikin? lavinim?si Berdas prad?jo bent nuo septyneri? met? ir v?liau t?s? karali?kojoje kapeloje. Tik?tina, kad jo mokytoju buvo Tomas Talis , tuo metu kapelos vargonininkas ir kompozitorius. I? paauglyst?s Berdo k?rybos i?liko keletas himn?, antifon?, motet?. Jis bendradarbiavo su kompozitoriais John Sheppard ir Thomas Mundy.

1563 m. Berdas u??m? vargonininko ir choro vadovo post? Linkolno miesto katedroje. Katedros vadovyb? jam skyr? nemokamai nam? ir nemenk? tiems laikams atlyg?. 1568 m. Viljamas Berdas ved? vietin? moter? Julian Birley, su kuria 1569 m. susilauk? s?naus Kristoferio, 1572 m. ? dukters Elizabet, 1576 m. ? s?naus Tomo, kurio krik?tat?viu buvo Tomas Talis . Po to susilauk? dar dviej? dukter? ? Rei?el ir Mer?s. 1570 m. Berdas buvo trumpam nu?alintas nuo pareig?. Gali b?ti, kad tai susij? su tuo, kad jis buvo ?sitikin?s katalikas ir jo muzikin? veikla gal?jo neatitikti anglikon? ba?ny?ios reikalavim?. Motetai ?Libera me, Domine, de morte aeterna“ ir ?Attollite portas“ priskiriami gyvenimo Linkolne periodui. To meto ir v?lesn? Berdo muzika buvo paveikta ital? polifonisto Alfonso Ferrabosco, kuris tuo metu dirbo karalienei El?bietai I . ^[2]

1572 m. Berdas persik?l? ? London? ir u??m? viet? karali?kojoje kapeloje po kompozitorio Robert Parsons mirties. Kartu i?laik? kai kurias privilegijas, ra?? muzik? ir gaudavo u?darb? Linkolno katedroje iki 1581 m. Karali?kojoje kapeloje Berdas dainavo kontrtenoru, grojo vargonais ir ra?? muzik? tiek pasaulietiniais, tiek religiniais ?anrais. Pagrindiniai Berdo patronai Londone buvo katalik? aristokratai, kas apsunkino Berdo pad?t? karali?kajame dvare, kuriame oficialia religine linija buvo anglikonyb? . Nepaisant to, Anglijos karalien? El?bieta I r?m? Viljam? Berd?. 1575 m. ji Berdui ir Tomui Taliui suteik? i?skirtin? patent? publikuoti muzikinius k?rinius Anglijoje. Tais pa?iais metais pasirod?s Berdo ir Talio leidinys ?Cantiones quae ab argumento sacrae vocantur“ nebuvo komerci?kai s?kmingu. 1577 m. Berd? ?eima minima gyvenanti Harligtone, Midlsekse (dabar Londono dalis). ^[3]

Berdo k?rinio i?trauka ?Alman“ Muzika harpsikordui

Nuo 1577 m., stipr?jant antikataliki?koms nuotaikoms Anglijoje, Berdas su ?eima ne kart? minimi atskal?nais (nedalyvaudavo anglikon? apeigose, gin?ydavo anglikonyb?s taisykles ir pan.). Berdas tikriausiai gal?jo sulaukti sankcij? u? tai, nors nuo rimt? bausmi? j? gelb?jo postas karali?kajame dvare ir ?takingi r?m?jai. 1588 m. karalien? El?bieta I u?sak? sukurti muzik? poemai, skirtai pergalei prie? kataliki?kos Ispanijos ?Nenugalim?j?“ armad? . Taip nutiko, kad kataliko Berdo muzika buvo atliekama daugiausia protestanti?kose anglikon? ba?ny?iose. Po Talio mirties 1585 m. Berdui vienam atiteko muzikos k?rini? leidybos patentas . Jis palaipsniui apleido pareigas karali?kojoje kapeloje ir atsid?jo savo muzikos publikavimui. 1588 m. pasirod? s?kmingas rinkinys ?Psalmes, sonets, & songs of sadnes and pietie“ , 1589 m. ? ?Songs of Sundrie Natures“ . Po 1590-?j? Berdas susira?in?jo su ?v. Romos imperatoriaus kapelos Vienoje kapelmeisteriu Philippe de Monte.

1593 m. Berdas nuolatine gyvenimo vieta pasirinko Stondon Mesi kaim? Esekse. 1605 m. Berdas i?leido 63 kataliki?k? k?rini? 1 tom? ?Gradualia, ac cantiones sacrae“ , dedikuot? Henriui Hovardui, Northemptono perui. Tais pa?iais metais buvo atskleistas katalik? s?mokslas nu?udyti karali? Jok?b? I ir susprogdinti parlamento r?mus. D?l prasid?jusios antikataliki?kos kampanijos Berdas tur?jo at?aukti 1 tom? ?Gradualia“ . 1610 m. ?is tomas, kartu su 1607 m. i?spausdintu antruoju, su 45 kompozicijomis, buvo i?leistas i? naujo. Berdo k?rini? publikacijos buvo ?trauktos ? 1612 ar 1613 m. i?leist? rinkin? ?Parthenia“ ir 1614 m. keturios dainos ?trauktos rinkinyje ?Teares or Lamentacions of a Sorrowfull Soule“ . Savo ?Gradualia“ 2-ojo tomo dedikacijoje Berdas i?sak? apgailestavimus, kad gyvena tiek ilgai, kad turi matyti kaip mir?ta jo mylimi draugai ir mokiniai. Viljamas Berdas mir? 1623 m. liepos 14 d. (liepos 4 d. pagal Julijaus kalendori?) Stondon Mesi kaime Esekse . Palaidotas vietos ?v. Petro ir Pauliaus ba?ny?ios kieme, ta?iau tiksli kapo vieta ne?inoma.

K?ryba [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Viljamas Berdas yra vienas i? ?inomiausi? Anglijos sen?j? kompozitori?. Dirbo beveik visuose to meto ?anruose, k?r? tiek vokalin?, tiek instrumentin? muzik?. Jo k?rybin? palikim? sudaro ^[4] :

Vokalin? muzika:

• Trys mi?ios (Nr. 1 trim balsams, Nr. 2 keturiems balsams, Nr. 3 penkiems balsams)
• Motetai. ? Cantiones “ (1575, 17 Berdo motet?); ? Cantiones sacrae “, 1 knyga (1589, 29 motetai), 2 knyga (1591, 32 motetai), ? Gradualia “, 1 knyga (1605, 63 motetai), 2 knyga (1607, 45 motetai),
• 12 anatem?, 10 psalmi?
• Dainos. ? Songs of sundrie natures “ (1589, 47 dainos, kanonai);

Taip pat Berdas ra?? psalmes, litanijas, madrigalus, religini? apeig? muzik?.

Muzika instrumentams:

• 14 fantazij?. 8 In nomine , 9 homofonin?s melodijos In nomine
• Apie 120 k?rini? klavi?iniams ( vird?inalas , klavesinas )

I?na?os [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikiteka: William Byrd ? vaizdin? ir garsin? med?iaga

• Viljamas Berdas Encyclopaedia Britannica tinklalapyje
• Allmusic apie Viljam? Berd?: biografija, reviu, k?riniai
• Berdo diskografija, discogs.com
• Viljamas Berdas Katalik? enciklopedijos tinklalapyje
• Viljamo Berdo k?rini? natos Petrucci Music Library projekte
• William Byrd svetain?je Last.fm