Vytautas Strai?ys

?iam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorod? ? patikimus ?altinius .
J?s galite pad?ti Vikipedijai ?ra?ydami tinkamas i?na?as ar nuorodas ? patikimus ?altinius .

Vytautas Strai?ys
Gim?	1936 m. rugpj??io 20 d. Utena
Mir?	2021 m. gruod?io 19 d. (85 metai) Vilnius

Veikla	astronomas
Organizacijos	Vilniaus universiteto Teorin?s fizikos ir astronomijos institutas
Pareigos	profesorius

I?silavinimas	habilituotas fizini? moksl? daktaras
Alma mater	1959 m. Vilniaus universitetas

Vytautas Pranci?kus Strai?ys ( 1936 m. rugpj??io 20 d. Utenoje ? 2021 m. gruod?io 19 d. Vilniuje ^[1]^[2]) ? Lietuvos astronomas, Lietuvos moksl? akademijos narys korespondentas, Vilniaus universiteto Teorin?s fizikos ir astronomijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas. 2002 m. jo vardu pavadintas asteroidas 68730 Straizys .

Biografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Dar studijuojant Vilniaus universiteto Fizikos fakultete , 1957 m., pasirod? pirmieji jo moksliniai darbai apie komet? ir sidabri?k?j? debes? steb?jimus. 1959 metais V. Strai?ys ?stojo ? Moksl? Akademijos Fizikos ir matematikos instituto astrofizikos aspirant?r?, vadovaujam? prof. P. Slav?no . 1963 m. apgyn? kandidatin? disertacij? ?Daugiaspalvi? fotometrini? sistem? tyrimas“. Joje pasi?lyti principai, kaip sukurti nauj? optimali? daugiaspalv? fotometrin? sistem? ?vaig?d?i? temperat?roms, absoliutiniams ry?kiams ir tarp?vaig?diniam parausv?jimui nustatyti.

1962?1965 metais kartu su Kazimieru Zdanavi?iumi jis suk?r? septyniaspalv? fotometrin? sistem?, kuri pasaulyje ?inoma kaip Vilniaus fotometrin? sistema . 1971 m. Tartu universitete V. Strai?ys apgyn? daktaro disertacij? ?Daugiaspalv? ?vaig?d?i? fotometrija“. 1967 m. buvo priimtas ? Tarptautin? astronom? s?jung? , tapo Fizikos ir matematikos instituto astrofizikos skyriaus vadovu ir i?buvo ?iose pareigose beveik 37 metus. Greta darbo Fizikos ir matematikos institute V. Strai?ys ilgus metus dirbo ir neetatiniu Vilniaus universiteto Astronomijos observatorijos vadovu, d?st? studentams ?vairius astronomijos kursus. 1973 m. V. Strai?iui paskirta Lietuvos mokslo premija , o 1976 m. suteiktas profesoriaus vardas u? labai s?kming? darb? rengiant auk?tos kvalifikacijos specialistus. 1977 m. V. Strai?ys prad?jo leisti Vilniaus astronomijos observatorijos biuleten? , o nuo 1992 met? ? tarptautin? ?urnal? Baltic Astronomy .

Vilniaus fotometrin? sistema ypa? i?populiar?jo, kai V. Strai?ys 1977 metais i?leido monografij? ?Daugiaspalv? ?vaig?d?i? fotometrija“. Jis buvo kvie?iamas ? ?ios tematikos tarptautines mokslines konferencijas, buvo daugelio j? organizacini? komitet? narys. Vilniaus sistema steb?jimams imta naudoti ?vairiose ?alyse (JAV, ?il?je, Vokietijoje, Bulgarijoje, Britanijoje). 1978 ? 1979 m. Vilniaus sistema prad?ta pla?iai taikyti Galaktikos strukt?rai, ?vaig?d?i? spie?iams ir tarp?vaig?dinei ekstinkcijai tirti ?vairiose dangaus srityse, taip pat ?vaig?d?i? metalingumui nustatyti. 1979? 1985 m. Strai?ys buvo i?rinktas Tarptautin?s astronom? s?jungos ?vaig?d?i? klasifikacijos komisijos viceprezidentu ir prezidentu. 1982 m. i?leista antroji jo monografija ??vaig?d?s su metal? deficitu“. Joje parodyta, kad sistema tinka klasifikuoti ne tik normalios chemin?s sud?ties ?vaig?d?ms, bet ir nemetalingoms, anglingosioms, emisin?ms ?vaig?d?ms, baltosioms nyk?tuk?ms , subnyk?tuk?ms , dvinar?ms ?vaig?d?ms . Vilniaus fotometrin? sistema iki ?iol yra viena labiausiai pritaikyt? klasifikuoti bet kur? Galaktikos lauko ?vaig?d?i? rinkin? esant tarp?vaig?dinei ekstinkcijai. Sistema taip pat leid?ia klasifikuoti ?vairi? tip? pekuliari?sias ?vaig?des. Didel? darbo patirtis l?m? tai, kad Lietuvos astronomai buvo pakviesti bendradarbiauti su Europos kosmoso agent?ra ruo?iant ? kosmos? GAIA observatorij?, o V. Strai?ys ? vadovauti jos pekuliari?j? ?vaig?d?i? klasifikacijos darbo grupei.

1981 m. prad?ti darbai tiriant tarp?vaig?dinius dulki? debesis Saul?s aplinkoje. Su bendradarbiais tirti tarp?vaig?diniai debesys Tauro , Pers?jo , Gulb?s , Skorpiono , Gyvat?s , Cef?jo ?vaig?dynuose. 1986 m. prad?ti bendri darbai su Italijos, Vatikano ir Britanijos astronomais taikant kr?vio s?sajos ?tais? (CCD) imtuvus Galaktikos strukt?rai tirti pasirinktose dangaus srityse, daugiausia ? kamuolini? spie?i? kryptimi. V?liau ? ?iuos darbus ?sitrauk? JAV, Argentinos, Lenkijos astronomai. 2000 m. ?is projektas laim?jo tarptautin? Amerikos astronomijos draugijos Chretien grant? ir iki ?iol yra vykdomas tiriant Galaktikos strukt?r? ?emose platumose (netoli Galaktikos plok?tumos), kur kitos fotometrin?s sistemos yra bej?g?s d?l tarp?vaig?dinio parausv?jimo.

1992 m. JAV i?leista prof. V. Strai?io monografija ?Multicolor Stellar Photometry“. 1992? 1993 metais jis dirbo JAV: d?st? astronomijos kurs? Niujorko valstijos Junion koled?e ir vykd? mokslinius tyrimus. Iki ?iol mokslin?je spaudoje paskelbta vir? 300 straipsni?, 3 monografijos. Jam vadovaujant apginta vir? 20 disertacij?. 1969?1990 metais V. Strai?ys vadovavo Mol?t? astronomijos observatorijos bei Maidanako steb?jim? stoties Uzbekistane statybai ir teleskop? ?rengimui. U? ypa? reik?mingus nuopelnus mokslui prof. V. Strai?ys 1996 m. i?rinktas MA nariu korespondentu. 2003 m. prof. V. Strai?ys apdovanotas Lietuvos kunigaik??io Gedimino ordino karininko kry?iumi , o u? darb? cikl? ?Galaktikos strukt?ros ir evoliucijos tyrimai 1982?2002“ kartu su Gra?ina Tautvai?iene , Antanu Bartkevi?iumi ir Kazimieru Zdanavi?iumi jam antr? kart? skirta Lietuvos mokslo premija .

1977?1990 m. profesorius V. Strai?ys buvo Vilniaus astronomijos observatorijos biuletenio redaktorius. Nuo 1992 m. jis yra tarptautinio ?urnalo ?Baltic Astronomy“, o nuo 1992 m. ? periodinio leidinio Lietuvos dangus redaktorius. 1992 m. i?leista populiari knyga ?Pauk??i? takas“. 1984 m. kartu su Antanu Ju?ka sudar? ir i?leido ?Astronomijos enciklopedin? ?odyn?“, o 2002 m. vienas pareng? ir i?leido jau dvigubai platesn? tokio pat pavadinimo ?odyn?. 1993 m. i?leistas ?Astronomijos“ vadov?lis vidurin?s mokyklos 12 klasei, 1995 metais kartu su Aloyzu Pu?insku ir Algimantu A?usieniu ? ?Astronomijos“ vadov?lis auk?t?j? mokykl? studentams ir doktorantams (atnaujintas 1999 metais). Nuo 1955 met? yra para??s vir? 500 mokslo populiarinimo straipsni? ir leidini?.

V. Strai?ys buvo nuolatinis astronomini? rengini? Mol?t? observatorijoje dalyvis ("?vaig?d?tosios naktys", 2006 m.). ^[1]