| Vosylius Sezemanas
|
|
| 1912
|
| Gim?
|
1884
m.
gegu??s 30
d.
Vyborgas
,
Suomija
|
| Mir?
|
1963
m.
kovo 30
d.
(78 metai)
Vilnius
|
| Palaidotas (-a)
|
Antakalnio kapin?s
|
| Vaikai
|
Georgijus-Arsenijus Sezemanas
|
|
|
| Veikla
|
filosofas, vert?jas, kritinio realizmo atstovas, filosofijos profesorius
|
|
|
| Alma mater
|
- 1913 m. Peterburgo universiteto Filosofijos katedros privatdocentas.
- 1919 m. Saratovo universiteto docentas
- 1923 m. Vytauto Did?iojo universitete filosofijos katedros vadovas
- 1943 m. Vilniaus rus? gimnazija,
- 1963 m. Vilniaus universitetas
|
Vosylius Sezemanas
(
1884
m.
gegu??s 30
d.
Vyborge
,
Suomija
?
1963
m.
kovo 30
d.
Vilniuje
) ? filosofas, vert?jas, kritinio realizmo atstovas, filosofijos profesorius.
V. Sezemano t?vas buvo ?vedas, motina ? vokie?i? kilm?s Suomijos piliet?. Vaikyst?s ir mokslo metai pra?jo
Peterburge
, kur t?vas dirbo gydytoju. V.Sezemanas mok?si Jekaterinos vokie?i? gimnazijoje Peterburge, ten gavo klasikin? i?silavinim? ir baig? j? aukso medaliu. 1902 m. prad?jo studijuoti Karin?je medicinos akademijoje, bet po met? studijas met? ir prad?jo studijuoti Peterburgo universiteto Istorijos ir filosofijos fakultete filosofij? ir klasikin? filologij?. 1909 m. baig? studijas ir pasiliko dirbti universiteto Klasikin?s filologijos katedroje aspirantu. Neilgai trukus gavo stipendij? mokslams u?sienyje.
1909
?
1911
m. studijavo filosofij?, psichologij?, estetik?, pedagogik?
Marburgo
ir
Berlyno
universitetuose pas garsius to meto profesorius H. Cohen?, P. Natorp?, E. Cassirer?, H. Diels?, H. Wolfflin?. Gr???s ? Rusij?, dirbo filosofijos disciplin?, pedagogikos, psichologijos, logikos ir klasikini? kalb? d?stytoju ?vairiose Peterburgo mokyklose. Kartu gilino savo filosofines ?inias,
1913
m. i?laik? filosofijos magistro egzaminus ir buvo i?rinktas Peterburgo universiteto Filosofijos katedros privatdocentu.
Prasid?jus
I pasauliniam karui
, pedagogin? darb? nutrauk?, savanoriu ?stojo ? sanitarin? b?r? ir i?vyko ? front?. Gr???s Peterburgan, v?l t?s? mokslin? ir pedagogin? darb?. Po
Vasario revoliucijos
kelet? m?nesi? dirbo Laikinosios vyriausyb?s spaudos biure ir bendradarbiavo Revoliucijos archyve.
1918
m. su ?eima persik?l? ?
Viatkos
miest?, ten gavo pedagogikos ir psichologijos d?stytojo viet? pedagoginiame institute. 1919 m. V. Sezemanas buvo i?rinktas Saratovo universiteto docentu, kur dirbo iki 1921 m. vasaros. Netrukus jis, kaip Suomijos pilietis, su ?eima i?vyko ? Helsink?, aplankyti ten sergan?i? savo motin?. D?l susiklos?iusios nepalankios politin?s situacijos V. Sezemanas buvo priverstas pasilikti su ?eima Helsinkyje. I? ten jis persik?l? ? Berlyn?, kur dirbo korepetitoriumi ir vert?ju, bei buvo ?sitrauk?s ? eurazijie?i? S?j?d? ir dalyvavo Rus? instituto veikloje.
1923
m. V. Sezemanas pakvie?iamas ? Lietuvos (nuo
1930
m.
Vytauto Did?iojo
) universitet?
Kaune
, vadovauti Filosofijos katedrai. Dirbdamas Kaune jis para?? brand?iausias savo studijas gnoseologijos, logikos, estetikos, etikos, antikos ir naujausios filosofijos istorijos srityse. Kaip Europos m?stytojas, jis spausdino savo darbus ?vairiuose Europos leidiniuose, ta?iau tuo pat metu jis dom?josi ir ?siliejo ir ? Lietuvos filosofin? ir kult?rin? gyvenim?. Lietuva jam tapo antr?ja t?vyne, ?ia jis rado palankias s?lygas dirbti mokslin? darb?, ra?yti ir kurti. Vosyliaus Sezemano ?Logika“ (
1928
m.) bei ?Estetika“ (
1970
m.) pripa?inti kaip vieni svarbiausi? Lietuvos filosofijos veikal?. Puikiai i?mok?s lietuvi? kalb?, su klasiko Benedikto Kazlausko pagalba jis i?vert?
Aristotelio
?Apie siel?“, daug prisid?damas prie lietuvi?kos filosofin?s terminijos k?rimo bei tobulinimo.
Lietuvai atgavus
Vilniaus kra?t?
, kartu su universitetu persik?l? ? Vilni? ir toliau ?jo profesoriaus pareigas. Ten jis d?st? folosofijos istorij?, gnoseologij?, estetik?, logik? ir pedagogik?.
1943
m. vokie?i? okupantams u?darius universitet?, d?st? vokie?i? kalb? Vilniaus rus? gimnazijoje, vadovavo filosofijos b?reliui, kuris buvo ?kurtas ?yd? gete. Po karo v?l ?jo profesoriaus pareigas universitete.
1950
m. buvo apkaltintas antisovietine veikla ir ry?iais su
sionistin?mis
organizacijomis, nuteistas 15-kai met? ir i?tremtas ? Tai?eto lager?
Irkutsko srityje
.
1956
m. gr???s ? Lietuv?, iki pat mirties
1963
m. dirbo mokslin? darb? ir d?st?
Vilniaus universiteto
Filosofijos katedroje.
?ioje knygoje yra pateikta keletas rankra?tini? studij?, prie?kario Lietuvoje skelbti straipsniai, studijos, paskaitos, konspektai, filosofijos istorijos darbai, kult?ros, socialin?s filosofijos, etikos, religijotyros darbai.
?Ra?tuose“ atsiskleid?ia pagrindin? V. Sezemano filosofijos tema ? ?mogus. ?ia nagrin?jami jo b?ties aspektai, istorinis ir kult?ros pasaulis, dvasin? pasaul??i?ra. ? filosofijos istorij? ne?i?rima kaip ? sustingus? fakt?, o ? dabarties problemas ? vien ? kaip ?iandien kilusias. Filosofijos istorijos prasm? ? atskleisti, koks yra praeities, dabarties ir ateities ry?ys kult?ros pl?tot?je.
?monijos istorija i?skiriama dvasin?s kult?ros epochomis, besiskirian?iomis kokybi?kai ir nepaai?kinan?iomis viena kitos prie? tai buvusia epocha. ?I? praeities ne?manoma i?pl?toti dabarties, kaip i? dabarties?i?pl?toti ateities.“ Tokiu b?du, naujas praeities ?sis?moninimas ne tik ?prasmina dabarties ?vykius, bet ir leid?ia pamatyti praeit? kitoje ?viesoje, kokios ji pati dar netur?jo. Taip pra?jusios dvasin?s kult?ros epochos geriau paai?kinamos, matosi j? teologinis kr?vis, bei pasikartojantys rei?kiniai ? kriz?s.
Pasak autoriaus, kriz? kult?roje subr?sta tuomet, kai nauji ?vykiai ir faktai netelpa esamojoje vertybi? skal?je, o naujo j? prasm?s supratimo dar n?ra, kas sukelia ?mon?ms bevilti?kumo jausm?, keistum?, beprasmi?kum?. Ir tik naujos prasm?s atskleidimas gali ?veikti ?iuos jausmus. Reikia rasti nauj? dabarties paai?kinim?, kuris ne tik ai?kint? j? i? praeities, bet kartu pateisint? prie? ateit?.
Ateitis?atvira, i? anksto neapibr??iama ir tiksliai nedeterminuojama, bet dabartyje esan?ios vertyb?s ?galina ?mones veikti, ir ?is veiksmas kartu yra ateities k?rimas. Toks ai?kinimas, tarsi kaip kult?rin?s k?rybos aktas, d?l kurio i?laikomas am?inai gyvas praeities ir dabarties ry?ys, o per dabart? ? ry?ys su ateitimi.
Tai vienas svarbiausi? V. Sezemano mokslini? veikal?. Pagrindin? veikale nagrin?jama problema ? estetini? rei?kini? specifika, j? savitumas. Autorius bando suvokti gro?io pasaul? i? vidaus ir i? jo specifikos i?vesti jo pa?inimo s?lygas.
Anot autoriaus, estetinis suvokimas ? tai savitas, nepakartojamas i?gyvenimas, kuris priklauso m?s? vidaus pasauliui, yra autonomi?kas, kartu ir sintetinis bei analitinis aktas, kur? sukelia tam tikras meno k?rinys ar gamtos rei?kinys. Gro?is nesutampa su pa?iu suvokiamu i?oriniu objektu, jis yra tik tam tikras to objekto suvokimo aspektas, kuriam reikalingas estetinis s?mon?s nusistatymas. Taip laisvai orientuoti s?mon?s veikl? i?orin?s aplinkos at?vilgiu i?imtinai sugeba tik ?mogus. Tod?l, autoriaus teigimu, gro?is yra neatskiriamas nuo ?mogaus egzistavimo: ?Tiktai ?moguje pasaulis ?sis?monina savo gro??, savo estetines potencijas. ?mogus ne tik pats kuria gro??, kartu jis atlieka funkcij? to organo, kurio d?ka, pasaulis suvokia savyje gl?din?ias estetines vertybes“.
Veikalas yra sudarytas i? V. Sezemano skaityt? paskait? kurso, Lietuvos universiteto Humanitarini? moksl? fakulteto studentams. Veikale pateikiama kritin? nauj? am?i? ir dabartin?s gnoseologijos kryp?i? ir koncepcij? analiz?, i?ry?kinamos j? ypatyb?s, nenuoseklumas, ir pa?ymimi principai, kurie, autoriaus supratimu, tur?t? prapl?sti gnoseologijos akirat?.
Svarbiausios V. Sezemano intencijos ?iame veikale ? apimti gnoseologija bet kok? pa?inim?, visas galimas jo r??is, ypa? tas savitas pa?inimo formas, kurios i?kyla ?mogaus sav?s supratime, dvasios fenomenuose ir kult?ros vertyb?se.
Pla?iai nagrin?jamas filosofijos kryp?i? ? materializmo ir idealizmo ? klausimas: kiekvienos ai?kinimas paprastai prieina prie?ing? i?vad?, tod?l ?i? kryp?i? pagr?stumas -esmin? gnoseologijos problema, kuri i?kyla jau vos prad?jus ai?kintis pa?inimo prigimt? ir paskirt?.
V. Sezemano po?i?riu, gnoseologijos problematikos ?erdis yra subjekto ir objekto koreliacija, kuri gl?di pa?ioje pa?inimo prasm?je. Pa?inimo s?voka suponuoja nuo subjekto nepriklausomo objekto buvim?. Subjekto ir objekto santykis pa?inime yra tai, kad pa?inimo turinys kyla i? objekto, kita vertus, pa?inimas vis d?lto yra subjekto aktas, kame taip pat gl?di prie?taravimas. Pa?inimo subjektas tarsi izoliuojamas nuo pasaulio, o ?mogaus ir aplinkos santykiui suprasti b?tinas prie?ingas i?eities ta?kas ? j? vienumas.
- Logika. ? Kaunas: Rankus, 1928.
- Ra?tai. Gnoseologija. ? V.:Mintis, 1987.
- Estetika. ? V.:Mintis, 1970.
- Filosofijos istorija. Kult?ra. ? V.: Mintis, 1997.
- Loginiai ir gnoseologiniai tyrin?jimai. V.: Lietuvos kult?ros tyrim? institutas, 2011. ? 216 p.