|
?iame straipsnyje pernelyg pla?iai
remiamasi
su straipsnio objektu artimai susijusiais ?altiniais.
D?l to straipsnyje pateikiama informacija gali b?ti nepakankamai
objektyvi
. Jei galite, straipsnio informacij? pagr?skite nuorodomis ? nepriklausomus antrinius ?altinius
|
54°40′40″?. pl.
25°17′18″r. ilg.
/
54.677817°?. pl. 25.288249°r. ilg.
/
54.677817; 25.288249
Vilniaus j?zuit? gimnazija
|
[[Vaizdas:|Vilniaus j?zuit? gimnazija herbas|center|100px]]
|
|
{{{antra?t?}}}
|
Adresas
|
Augustijon? g. 5,
01127
Vilnius
|
Direktorius(-?)
|
Edita ?icait? SSC
|
Mokini? skai?ius
|
886
(2023)
|
?k?rimo data
|
1570 m.
|
U?darymo data
|
|
I?leista laid?
|
27
|
Pedagog? skai?ius
|
100+
|
Vartai (2009 m.)
Vartai (2020 m.)
Vilniaus j?zuit? gimnazija
? dienin? savaranki?ko mokymosi bendrojo lavinimo
mokykla
Vilniuje
, vykdanti pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bei neformaliojo ?vietimo programas
lietuvi? kalba
.
[1]
Gimnazijos steig?jas ? Centrin?s Europos
j?zuit?
provincija.
[2]
Vis? j?zuit? mokykl? ugdymas pasi?ymi J?zuit? auklybos pagrind? ir
?v. Ignaco Lojolos
pedagogikos taikymu.
Pagal
Lietuvos Respublikos ?vietimo ir mokslo ministro
patvirtint? j?zuit? pedagogika pagr?sto mokymo samprat?, pagrindiniai gimnazijoje taikomi ugdymo principai yra ?ie: 1) ?v. Ignaco Lojolos
dvasingumas
; 2) visuminis ugdymas, apimantis keturias
asmenyb?s
ugdymo sritis, ?
intelekto
ugdym?, dvasin? ugdym?, socialin? ir emocin? ugdym?, fizin? ugdym?; 3) ?v. Ignaco pedagogin?s paradigmos taikymas; 4) siekis ?Magis“ ? ?geriau“, ?daugiau“; 5. ?Cura personalis“ ? r?pinimasis kiekvienu asmeniu; 6. mokymas pripa?inti ?io pasaulio vertingum? ir objektyviai pa?inti jo tikrov?.
[3]
1570 m. liepos 17 d. ?steigta viena seniausi? Lietuvos vidurini? mokykl? ?
Collegium Vilnense Societati Jesu
(
liet.
Vilniaus j?zuit? kolegija
). Pirmasis rektorius buvo j?zuitas Stanislovas Var?evickis. 1572 m. prad?tos skaityti
logikos
paskaitos, v?liau imta mokyti
matematikos
,
teologijos
,
hebraj? kalbos
.
[4]
1757 m., po sunkaus kar?,
okupacijos
ir
mar?
?imtme?io, j?zuit? kolegija prie
Vilniaus universiteto
pertvarkyta ? Kilming?j? kolegij? (
Collegium Nobilium
). Ji ?sik?r?
v?liavininko
Kazimiero ?i?kos j?zuitams padovanotame ?em?s sklype ir namuose, esan?iuose prie
?v. Kazimiero ba?ny?ios
ir vienuolyno.
[5]
1773 m., panaikinus j?zuit? ordin?, kolegijos pastatai sunyko, v?liau
caro
vald?ios atiduoti kareivin?ms.
1918 m.
Vilniaus vyskupui
Jurgiui Matulevi?iui
pavedus, vokietis j?zuitas Friedrichas Muckermanas prad?jo paruo?iamuosius j?zuit? gimnazijos atk?rimo darbus. 1919 m. baland?, lenkams i?vijus
bol?evikus
, prie ?v. Kazimiero ba?ny?ios ?sik?r? Lenkijos provincijos j?zuitai. 1921 m. jie senuose kilming?j? mokyklos pastatuose atidar? j?zuit? berniuk? gimnazij?. Pirmaisiais metais j? lank? 135 moksleiviai. 1938?1939 mokslo metais gimnazijoje mok?si 580 gimnazist?.
Lietuvai atgavus Vilni?, j?zuit? generolo V. Leduchovskio
dekretu
gimnazija perduota Lietuvos j?zuit?
provincijolo
jurisdikcijai. 1939?1940 m. Vilniaus j?zuit? gimnazija veik? kaip Kauno j?zuit? gimnazijos filialas.
Soviet? okupacin? vald?ia
j? u?dar?. Pokario metais j?zuit? gimnazijos patalpose atidaryta
Vilniaus pirmoji berniuk? gimnazija
, v?liau pertvarkyta ? Antano Vienuolio vidurin? mokykl?.
[5]
[6]
1982 m. mokykla prad?ta rekonstruoti, darbai nebaigti. 1994 m. lapkri?io 11 d. Vilniaus miesto valdyba pastatus sugr??ino ?eimininkams. T? pat? m?nes? susik?r? gimnazijos steigimo iniciatyvin? grup?. 1995 m. rugs?jo 11 d. gimnazija atkurta; mokslo metus prad?jo 336 moksleiviai ir 54 mokytojai. Sukomplektuotos 5?11 klas?s. 1997 m. i?leista pirmoji abiturient? laida.
[5]
2021 m. pastatytas naujas priestatas, kuriame ?sik?r? gimnazijos biblioteka (pagal ?v. Ignaco Lojolos vard? pavadinta
Lojoteka
).
[7]
- Kun. Antanas Gra?ulis SJ
- Faustas Me?kuotis
- Br. Virgilijus Saulius SJ
- Kun. Art?ras Sederevi?ius SJ
- Ses. Edita ?icait? SSC
Vilniaus mokyklos
|
---|
| Gimnazijos
| | | Progimnazijos
| | | Pagrindin?s mokyklos
| | | Pradin?s mokyklos
| | | Specializuotos mokyklos
| | | Pasviruoju ?riftu
pa?ym?tos buvusios mokyklos
|
|