Vilniaus herbas
|
|
Vilniaus miesto herbas 1845 m.
|
Informacija
|
---|
Herbas nuo
| 1991
m.
baland?io 17
d.
|
---|
Herbo skydas
| sidabrinis ?v. Kristoforas, brendantis sidabrine upe. Up?s ?onuose auga po med?. ?v. Kristoforas abiem rankom laiko auksin? med? su
dvigubu kry?iumi
vir??n?je. Ant kairiojo peties sidabrinis k?dik?lis J?zus su auksiniu vald?ios simboliu ir nimbu ant galvos.
|
Vilniaus miesto herbas
?
herbinio skydo
raudonajame lauke vaizduojamas sidabrinis
?v. Kristoforas
, brendantis sidabrine upe. Up?s ?onuose auga po med?.
?v. Kristoforas
abiem rankom laiko auksin? med? su
dvigubu kry?iumi
vir??n?je. Ant kairiojo peties sidabrinis k?dik?lis
J?zus
su auksiniu vald?ios simboliu ir
nimbu
ant galvos.
|
?io puslapio ar jo dalies
stilius
neatitinka
Vikipedijos kalbos standart?
.
Jei galite, pakoreguokite stili?, kad tikt? enciklopedijai. Tik tada bus galima i?trinti ?? prane?im?.
|
Vilniaus auk?tutin?s pilies
vietoje jau I t?kstantmetyje pr. m. e buvo gyvenviet?. Ta?iau tik
1323
m. Vilniaus vardas randamas istoriniuose ?altiniuose. ?inoma, jog nuo
XIV a.
sostin?s funkcijas miestas jau tur?jo ir i?saugojo iki ?i? dien?.
1387
m.
Lietuvos didysis kunigaik?tis
Jogaila
suteik? miestui
Magdeburgo
teises ir Vilniuje buvo ?kurta pirmoji vakarieti?ko tipo
savivalda
.
1568
m.
?ygimantas Augustas
pirm? kart? pamin?jo sostin?s
antspaudo
simbol?. Viename lai?ke aptinkama, jog tuo metu antspaude naudotas ?v. Kristoforo atvaizdas. XV?XVI a. buvo vaizduojamas
?ventasis
, brendantis vandeniu ir su k?dik?liu J?zumi ant peties. Rankose laik? lazd? su dvigubu kry?iumi. V?liau, XVI a. lazda buvo pakeista ? i?raut? medel?. Dvigubas kry?ius rod? miesto teisi? suteik?j?. Sud?tingesn? ?v. Kristoforo simbolika. Anot
Petro Skargos
, ?v. Kristofor? reik?t? suprasti ne paraid?iui (
lot.
Christophorus ? Krist? ne?antis
), bet kaip
krik??ionyb?s
ne??j?, platintoj?.
?v. Kristoforas Vilniaus herbe i?liko iki pat
XIX a.
prad?ios. Po
?ygimanto Augusto
mirties
Lietuvos-Lenkijos valstyb?
vald? kitatau?iai, kurie miest? herbuose nor?jo matyti asmeninius herbus. Jau 1792 m. ?v. Kristoforas vaizduotas su
ietimi
rankoje. Be to, sutinkama variant? ir su
?paga
ar
kalaviju
.
1794
m. pirm? kart? herbe atsiranda
skydininkai
?
deiv?s
(herbo skyd? laikan?ios fig?ros i? ?on?). De?inioji fig?ra rankoje laik? suri?t? virbais
kirv?
(vienyb?s simbolis), kairioji fig?ra ?
svarstykles
(teisingumas) ir po kojomis
inkar?
(viltis).
(
Pla?iau:
Didysis Vilniaus herbas
).
1795
m. po
tre?iojo valstyb?s padalijimo
Vilnius tapo
Rusijos
gubernija
. Vir? ?v. Kristoforo atsiranda
dvigalvis erelis
? Rusijos imperijos simbolis. Nuo
1845
m.
imperatoriui
Nikolajui I
panaikinus herb? su ?v. Kristoforu, Vilniui suteikiamas naujas ? raudoname lauke per ?ali? ?em? ?uoliuojantis sidabrinis raitelis (paimtas i? senosios
Vilniaus vaivadijos
heraldikos
) su skyde ?komponuotu
dvigalviu ereliu
. ?is herbas i?liko iki pat
XX a.
prad?ios.
1920
m. Vilniaus kra?t? okupavusi
Lenkija
sugr??ino miestui herb? su ?v. Kristoforo atvaizdu. Toks herbas i?liko iki
1940
m.
Po
II pasaulinio karo
Sovietin?s
okupacijos
metu bandyta atkurti herb?, ta?iau d?l
religinio
turinio toks herbas nebuvo patvirtintas.
Dabartinis Vilniaus herbas buvo atkurtas po Sovietin?s okupacijos ir patvirtintas
Lietuvos Respublikos Auk??iausios Tarybos Prezidiumo
1991
m.
baland?io 17
d.
-
Vilniaus miesto tar?j? antspaudas. Naudotas 1444-1568 m., diametras 53 mm.
-
Vilniaus didysis antspaudas. Naudotas 1504-1655 m., diametras 55 mm.
-
Vilniaus ma?asis antspaudas. Naudotas 1598-1654 m., diametras 37 mm.
-
Vilniaus magistro
antspaudas. 1794 m., 66x58,5]
-
Vilniaus herbas. 1939 m.
Lietuvos
heraldika
I.
Baltosios lankos
,
1998
.
ISBN 9986-861-33-0