54°41′26.50″ ?. pl.
25°16′20″ r. ilg.
/
54.6906944°?. pl. 25.27222°r. ilg.
/
54.6906944; 25.27222
Vilniaus ?v. apa?tal? Pilypo ir Jok?bo ba?ny?ia
? ba?ny?ia, stovinti
Vilniuje
. V?lyvojo
baroko
stiliaus. Pamaldos laikomos lietuvi? ir lenk? kalbomis.
1642
m. Smolensko ka?telionas Jurgis Liutauras Chreptavi?ius dovanojo
Vilniaus
dominikonams 4 000 auksin? ir ?pareigojo Luki?ki? kapin?se pastatyti ba?ny?i?.
Dominikonai
taip pat ?pareigoti su ba?nytin?mis apeigomis Luki?ki? kapin?se nemokamai laidoti neturtinguosius.
1642
m. pastatyta medin? ba?ny?ia, o netrukus ir vienuolynas. Ba?ny?ia su vienuolynu
1655
m. sudeg?.
1684
m. pastatyta nauja medin? ba?ny?ia, kurios did?iajame
altoriuje
pakabintas ?v?. Mergel?s Marijos paveikslas. Jis
1649
m. atve?tas i? Rusijos ir buvo patek?s ?
Seinus
.
1688
m. vyskupas
Konstantinas Kazimieras B?ostovskis
?? paveiksl? paskelb? esant stebukling?. Ba?ny?i? ?m? lankyti daug tikin?i?j?, ji tapo per ank?ta.
1690
m. prad?ta statyti m?rin? ba?ny?ia, kuri baigta m?ryti iki
1722
m. Ji buvo ?ema, su dviem bok?teliais. 1690 m. prie ba?ny?ios upeiviai ?k?r? ?v. Jackaus brolij?.
[1]
XVIII a.
prad?ioje ba?ny?ioje finansavo ?v. Jackaus garbei skirt? altoriaus ir koply?ios statyb?.
[1]
1718
?
1727
m. i?m?rytas
frontonas
, ba?ny?ia paauk?tinta.
1713
?
1739
m. pastatytas m?rinis vienuolynas.
1727
?
1746
m. pagal architekto Abraomo Antuano Zenu projekt? paauk?tinti ba?ny?ios bok?tai.
1743
?
1744
m. dekoruotas ba?ny?ios vidus.
1765
m. vienuolynas nukent?jo nuo gaisro ir netrukus buvo atstatytas.
1777
m. architektas
Augustinas Kosakauskas
prie ba?ny?ios suprojektavo ir pastat? dar kit? nam?, ?kinius pastatus. XVIII a. pietinio bok?to apa?ioje ?rengta ?v. Hiacinto
koply?ia
.
1794
m. Rusijos kariuomen?, naikindama
Vilniaus
priemies?ius, ba?ny?i? apgriov?.
1797
m. suremontuota.
1799
m. vienuolyne ?kurta
?v. Jok?bo ligonin?
.
1812
m. ba?ny?ioje ?rengta karo ligonin?, suk?renti joje buv? suolai,
zakristijos
spintos. Pamaldos laikytos vienuolyno koridoriuje.
1812
m. pabaigoje ba?ny?ios ?ventoriuje palaidota daug pranc?z? kari?.
1844
m. vienuolynas u?darytas, o ba?ny?ia palikta parapine.
1841
,
1887
ir
1892
m. ba?ny?ia remontuota. Iki
1939
m. dailininkas
Jurgis Hopenas
restauravo vid?. Per
Antr?j? pasaulin? kar?
ba?ny?ia apgriauta.
1915
m. ?
Vilni?
atvykus daug lietuvi? pab?g?li?, ba?ny?ioje leistos prid?tin?s lietuvi?kos pamaldos. Lenkams ?mus kelti riau?es, lietuvi?kos pamaldos panaikintos.
1948
m. u?daryta (buvo vaisi? ir dar?ovi? sand?lis).
1956
?
1957
m. remontuota, paversta Operos ir baleto teatro sand?liu.
1974
m. perda?yta i?or?.
1992
m. ba?ny?ia gr??inta tikintiesiems, perduota vienuoliams dominikonams. Did?j? altori? restauravo ?eslovas Bareika ir A. ?emaitis, skulpt?ras ? K?stutis Nork?nas.
2015
m. ba?ny?ios bok?te ?rengtas
Vilniaus kariljonas
.
Ba?ny?ia v?lyvojo
baroko
stiliaus, centrin? dalis sta?iakampio plano, dvibok?t?. Auk??iausia (24 m) vienanav? Lietuvos ba?ny?ia. Prie navos prijungta ?emesn? ir siauresn?
presbiterija
pereina ? dar ?emesn? pusapskrit? altoriaus dal?. Yra 7 altoriai.
?ventoriaus
tvora tinkuoto m?ro.
-
Ba?ny?ios fotografija (vaizdas nuo Kalvarij? g. pus?s, apie 1896 m.)
-
1939 m. fotografija
-
Turgus Luki?ki? aik?t?je (fotografija, 1900 m.)
-
Ba?ny?ia 2007 metais
-
Vakarinis fasadas (2008 m.)
-
Atnaujintas ba?ny?ios fasadas
-
2022 m.