Kitos reik?m?s ? ?v. Onos ba?ny?ia .

54°40′59.40″ ?. pl. 25°17′35.70″ r. ilg.  /  54.6831667°?. pl. 25.2932500°r. ilg.  / 54.6831667; 25.2932500

Vilniaus ?v. Onos ba?ny?ia
Vyskupija	Vilniaus
Dekanatas	Vilniaus I
Savivaldyb?	Vilniaus miestas
Gyvenviet?	Vilnius
Adresas	Maironio g. 8-1
Statybin? med?iaga	plyt? m?ras
Pastatyta (?rengta)	1500 m.
Stilius	liepsnotoji gotika

Vilniaus ?v. Onos ba?ny?ia ? katalik? ba?ny?ia, tituluojama ?v. Onos vardu, stovinti Vilniaus senamiestyje , kairiajame Vilnios krante. Statyta 1495?1501 m., ^[1] ne kart? deg?, atstatin?ta (1581 m.), atnaujinta (1747 m.), rekonstruota (1794, 1867 m.) ir restauruota (1906, 1970 m.). ?v. Onos ir Bernardin? ba?ny?i? ansamblis ? ?ymiausias gotikos paminklas Lietuvoje, 1992 m. ?trauktas ? LR Kult?ros vertybi? registr? . ^{[2] [3]}

Pasakojama, kad traukdamasis i? Rusijos , Napoleonas aplank? Vilni? ir susi?av?j?s ?ia ba?ny?ia pasak?, kad, jei gal?t?, tai pasid?t? ?v. Onos ba?ny?i? ant delno ir pasiimt? su savimi ? Pary?i? . ^[4]

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?v. Onos ir ?v. Barboros ba?ny?ia [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pirmoji ?v. Onos ba?ny?ia minima 1390 m. Ji stov?jo Gedimino (Pilies) kalno ?iaurin?je pa?lait?je ir priklaus? pranci?konams . ?ygimantas Augustas toje vietoje nusprend? statyti ba?ny?i? savo ?eimos mauzoliejui. Jo nurodymu senoji ba?ny?ia nugriauta, jos vietoje prad?ta statyti didesn? ?v. Onos ir ?v. Barboros ba?ny?ia . Ba?ny?i? stat? daugiau kaip 20 met? ir iki ?ygimanto Augusto mirties 1572 m. nesp?jo pastatyti. Savo testamente karalius nurod? ? pabaigt? ba?ny?i? perkelti i? Katedros karalieni? El?bietos Habsburgait?s ir Barboros Radvilait?s palaikus. Pagal 1955?1961 m. archeologinius tyrin?jimus sp?jama, kad statybos nebuvo u?baigtos, ir ?ygimanto Augusto ?mon? palaikai liko Katedroje (rasti 1931 m. tiriant Katedros r?sius). 1655?1661 m. karo su Maskva metu ba?ny?ia smarkiai nukent?jo, tod?l 1666 m. visai nugriauta. Dabar toje vietoje yra sud?tos buvusi? ba?ny?i? pamat? plok?t?s. ^[5]

Dabartin? ?v. Onos ba?ny?ia [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?v. Onos ba?ny?ios tiksli ?k?rimo data ne?inoma. Ba?ny?ios ankstyvajai istorijai tirti trukdo tai, kad Vilniuje tuo metu buvo dvi ?v. Onos ba?ny?ios, ir sunku atskirti, kurie faktai priklauso vienai ar kitai ba?ny?iai. Istorik? nuomone, ?v. Onos ba?ny?ia prie Bernardin? vienuolyno pastatyta 1495?1500/1501 m. 1501 m. ji pirm?kart minima popie?iaus Aleksandro VI ra?te, kur pa?ymima, kad valdovas j? apdovanoj?s. ^{[6] (p. 294, 295)} Ba?ny?ios architektas tiksliai ne?inomas, lenk? dail?s istoriko Dariu?o Ka?ma?iko teigimu, ba?ny?i? projektavo ir stat? Mykolas Enkingeris .

Pastatyta ba?ny?ia naudojosi vokie?i? ir kit? svetimtau?i? katalik? ?v. Martyno brolija. Kilus reformacijai , 1557 m. vyskupas u?draud? jai naudotis ba?ny?ia. Netrukus brolija i?iro, o apie XVII a. prad?i? v?l susib?r?. Ji ?v. Onos ba?ny?ia naudojosi 1607?1613 m., 1795?1812 m. ir 1824?1940 m. Be to, ba?ny?ia 1501?1864 m. naudojosi ?v. Onos brolija.

1560 ir 1564 m. ba?ny?ia deg?, 1581 m. arkivyskupo Dimitrijaus Solikovskio , Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos ir kardinolo Jurgio Radvilos l??omis atstatyta ir i? naujo pa?ventinta. 1610 m. v?l nukent?jo nuo gaisro. 1613 m. prie presbiterijos ?iaurin?s pus?s pastatyta zakristija . 1655 m. ba?ny?ia nuniokota per kar?. Po jo nutinkuotas ir i?baltintas ba?ny?ios vidus, pastatyti barokiniai altoriai . 1747 m. atnaujinta (vadovavo architektas Jonas Kristupas Glaubicas ). 1762 m. nugriautas pietinio fasado prieangis, u?m?rytos pagrindinio portalo ?onin?s arkos . 1794 m. per Vilniaus ap?audym? ba?ny?ia apdeg?, sienose atsirado ply?i?. 1794 m. rekonstruota, nutinkuota, ?alia pastatyta varpin? (architektas Mykolas Angelas ?ulcas ). ^{[6] (p. 295) [7]}

1812 m. ba?ny?ia paversta sand?liu, sugadintas ba?ny?ios interjeras, sudegintas medinis inventorius. Ba?ny?ia suremontuota tik 1824 m. 1867 m. v?l apdeg?. 1867 ar 1871 m. rekonstruota. 1870 m. tiesiant nauj? gatv?, nugriauta varpin?, 1872 ar 1873 m. pastatyta nauja, neogotikinio stiliaus (dabartin?; architektas Nikolajus ?iaginas). Naujos varpin?s statybai ir ba?ny?ios remontui vald?ia skyr? 24 406 rubli?. XIX a. pab. nus?do ba?ny?ios pamatai, sutr?kin?jo ir pasviro sienos. 1902?1909 m. kanauninko Jono Laboko r?pes?iu pagal architekto Juzefo Piju?o Dziekonskio ir in?inieriaus Aleksandro Antonovi?iaus projekt? ba?ny?ia restauruota: nusausinta ba?ny?ios aplinka, perm?ryti ba?ny?ios r?siai, i?m?ryti platesni pamatai, pastorintos sienos, perstatyti bok?teliai, atnaujintas fasadas, i? naujo sum?ryti goti?ki skliautai navoje. ^[8] Tarpukariu ba?ny?ia buvo parapijin?, parapijai (?kurta 1925 m.) priklaus? Vilniuje gyven? svetim? valstybi? pilie?iai. 1969?1972 m. metalin?mis konstrukcijomis sutvirtinti yrantys bok?tai (architektas Napalys Kitkauskas , in?inier? Janina Bartkien? ), pakeistos sud?l?jusios m?ro dalys. Sovietme?iu ba?ny?ia buvo ?s?jungin?s reik?m?s“ architekt?ros paminklas. ^{[6] (p. 295?298) [7]}

2009?2010 m. perdengtas ba?ny?ios stogas, sutvirtinti fasado elementai, atstatyti ant ?onini? fasad? kontrafors? buv? bok?teliai. ^[8]

Architekt?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?v. Onos ba?ny?ia stovi ?v. Onos ir Bernardin? ba?ny?i? ansamblio vakarin?je dalyje, i?traukta ? priek? ir ?iek tiek pasukta Bernardin? ba?ny?ios at?vilgiu. Ba?ny?ia nedidel?, 19 m ilgio ir 8,7 m plo?io, daug ma?esn? u? Bernardin? ba?ny?i?, bet, ?i?rint i? tolimiausio prie? ba?ny?i? esan?ios aik?t?s kampo, atrodo vienodo didumo, o art?jant, j? pranoksta ir didesnio statinio fone ne tik nepraranda ?sp?dingumo, bet ir vyrauja ansamblyje. I?ry?kinti ba?ny?ios pastat? padeda ne tik puo?nios formos ir rai?kus siluetas, bet ir aik?t?s u?darumas ? galimyb? ap?velgti ansambl? tik i? vienos pus?s. ^{[9] (p. 141, 148)} Prie ba?ny?ios stovi neogotikin? plyt? m?ro varpin?, nuo gatv?s u?dengianti Kristaus laipt? koply?i? . Varpin? ir ba?ny?i? jungia plyt? m?ro tvora su vartais.

Ba?ny?ia v?lyvosios gotikos stiliaus, sta?iakamp?, vienanav?, su trisiene apside presbiterijoje. ^[2] Presbiterija ?emesn? ir siauresn?, atskirta nuo navos smailia triumfo arka. 1613 m. prie presbiterijos ?iaurin?s sienos pristatyta zakristija ir galerija, jungianti su Bernardin? ba?ny?ia. Pagrindinis ??jimas ? ba?ny?i? vakarinio fasado pus?je, antras ? pro zakristij?. Pietiniame fasade buv?s ??jimas nebenaudojamas, u?m?rytas. ^{[9] (p. 148)}

Ba?ny?ios statybai panaudota daugiau kaip 30 ?vairi? profili? plyt?. Plytos ma?esn?s u? Bernardin? ba?ny?ios plytas, kai kurios ?enklintos (grei?iausiai amatinink? ?enklais). Tikr?j? sien? spalv? dengia tamsiai raudon? da?? sluoksnis. Sienos plonos, ba?ny?ios statytoj? vengta masyvi? konstrukcij?, siekta suteikti pastatui lengvumo ir grak?tumo. ^{[9] (p. 148)}

Ba?ny?ios fasadai i?siskiria tobulomis proporcijomis, ?aisminga, savita kompozicija, sukurti pagal gotikos architekt?rai b?dingus geometrijos d?snius. Pagrindinis fasadas puo?nus, sukomponuotas i? ?vairi?, darniai susiet? element?. Kompozicija simetri?ka, reljefi?ka, vyrauja vertikal?s elementai. Kampuose kyla du didieji bok?tai, viduryje ? lieknas a?tuoniakampis centrinis bok?tas, abipus jo ? trikampiai erkeriai su bok?teliais. Fasado centras i?ry?kintas trimis ??jimo arkomis apa?ioje ir smailiaarkiais langais, ?spraustais ? tris sta?iakampius r?mus, vir?uje. Sta?iakampiai r?mai papuo?ti ? virv? pana?iais apvadais, visus r?mus kerta didel? plei?tin? arka, smail?janti ? centrin? bok?t?. Did?i?j? bok?t? apatin? dalis kvadratin?, vidurin? ir vir?utin? dalys a?tuoniakamp?s, vir??n?s ? lengv? form?. Ba?ny?ios ?oniniai fasadai puo?n?s, paremti profiliuotais kontraforsais . Navos sienas skaido smailiaarkiai langai, sugrupuoti poromis sta?iakamp?se ni?ose. Presbiterijos langai siauri, atskirti ? kolonas pana?i? kontrafors?, u?sibaigian?i? smailiais a??riniais bok?teliais. ^{[9] (p. 148?150) [2]}

Ba?ny?ios interjeras 12,7 m. auk??io, puo?tas barokiniais altoriais, presbiterija ir nava dengta tinkliniais skliautais . XVII a. navos skliautas buvo ?griuv?s, netrukus atnaujintas, kartu rekonstruotas visas interjeras. XX a. pr. skliautai i? naujo sum?ryti. ^[6] Keturi XVIII?XX a. paveikslai turi dail?s paminklo status?. ^{[2] [7]}

Galerija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• 
  Varpin?
• 
  Pagrindinio fasado centrin? dalis
• 
  Nakt?
• 
  Vidus, ?i?rint ? centrin? altori?
• 
  Vidus, ?i?rint ? vargonus
• 
  ?iem?

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikiteka: Vilniaus ?v. Onos ba?ny?ia ? vaizdin? ir garsin? med?iaga