Vikisritis : Pauk??iai

Biologijos PAUK??I? vikisritis

Pauk??iai ( lot. Aves ) ? stuburini? klas?. Tai dvikojai, ?iltakraujai, kiau?inius dedantys stuburiniai, kuriems b?dingos plunksnos, sparnais virtusios priekin?s gal?n?s, bedan?iai snapai ir tu??iaviduriai kaulai. Pauk??ius tiria zoologijos mokslo ?aka ornitologija . Pauk??iai gyvena visuose ?emynuose, i? viso pasaulyje ?inoma vir? 9000 pauk??i? r??i?. Apie 120?130 pauk??i? r??i? i?nyko per ?monijos istorijos laikotarp?. Pauk??i? klas? yra labai diferencijuota, vieni pauk??iai minta nektaru, kiti s?klomis, vabzd?iais, ?uvimis ar kitais pauk??iais, smulkiais ar stambesniais ?induoliais . Did?ioji dalis pauk??i? gali skraidyti, ta?iau yra ir neskraidan?i? r??i? (pvz., pingvinai , kiviai).

Pagrindiniai puslapiai [ redaguoti vikitekst? ]

Geriausi straipsniai [ redaguoti vikitekst? ]

J?riniai pauk??iai

Susijusios mokslo ?akos [ redaguoti vikitekst? ]

Susijusios vikisritys [ redaguoti vikitekst? ]

Met? pauk?tis [ redaguoti vikitekst? ]

Lietuvos ornitolog? draugija 2017 -?j? met? pauk??iu paskelb? Langin? kreg?d? ( lot. Delichon urbica ).
Lietuvoje dar vadinama m?rine kreg?de, miest? kreg?de, da?na ir gausi miestuose. Lizdus suka m?riniuose pastatuose. Labai judri. Da?niausiai auk?tai sklando, m?gsta b?riais tup?ti ant laid?. Lizdus lipdo prie blokini? nam?. Jauni pauk??iai da?niausiai lipdo nauj? lizd?, sugriuvus? ? remontuoja. Lizdui naudoja ?em?, kuri? suvilgo seil?mis. Ma?daug ?irnio didumo ar kiek didesnes med?iagos porcijas ne?ioja abu porel?s nariai.

Rinktinis straipsnis: Pauk??i? anatomija [ redaguoti vikitekst? ]

Pauk??iai yra specializuota auk?tesni?j? stuburini? grup?, prisitaikiusi skraidyti . Geneti?kai pauk??iai yra artimi ropliams ir laikomi progresyvia pastar?j? at?aka. Pauk??i? sud?tingesn? nerv? sistema, greitesn? med?iag? apykaita, o k?no danga geriau sulaiko ?ilum? ar saugo nuo ?al?io, j? veisimosi b?das taip pat tobulesnis.

Pauk??i? oda plona ir sausa, d?l to skryd?io metu lengvai juda raumenys. Jai b?dingi ?vair?s raginiai dariniai, kurie formuojasi i? epidermio . Vir?utin? ir apatin? pauk??io ?andus dengia ragin? mak?tis, vadinama ramfoteka, i? kurios sudarytas snapas . Jo forma labai priklauso nuo maisto r??ies ir nuo maisto pa?mimo b?do. Vir?utin? dalis vadinama antsnapiu, apatin? ? posnapiu. Antsnapio pamatas da?nai turi tam tikr? mink?t? odel?, vadinam? va?kine ( ceroma ). Ji ry?kiausia pas dieninius pl??riuosius pauk??ius . Ragin? mak?tis nuolat atsinaujina ? vir?utiniai sluoksniai nusiluk?tena, o i? vidaus atauga nauji. Mak?ties spalva kei?iasi pagal met? laikus, taip pat jaunikli? ji kitos spalvos arba skiriasi patin? ir pateli?, pavyzd?iui, varn?no snapas pavasar? geltonas, ruden? juosvas, juodojo strazdo patino snapas geltonas, patel?s juosvas.

>> Skaityk toliau

Sezoninis straipsnis: inkilas [ redaguoti vikitekst? ]

Inkilas ? ?mogaus pagaminta konstrukcija, paprastai d??ut?s formos su landa pauk??iui ar kitam gyv?nui ?l?sti, ji gali b?ti pagaminta i? ?vairi? med?iag?. Inkilai da?niausiai ruo?iami pauk??iams , ta?iau yra inkil? ir ?induoliams , vabzd?iams . Da?nai inkil? s?voka persipina ir su dirbtini? lizd? bei lizdavie?i?. Inkilo forma, dydis, anga priklauso nuo gyv?no, kuriam jis skirtas, r??ies. ?alia ?moni? gyvenam? nam?, sodyb? inkilai da?niausiai keliami varn?nams , naikinantiems sod? kenk?jus ir d?iuginantiems ?eimininkus savo giesme, taip pat zyl?ms . Gamtosaugos entuziastai inkilus kelia ir mi?kuose ( pel?doms , musinuk?ms , raudonuodeg?ms , lipu?iams ir kt.), ir ne tik pauk??iams, bet ir ?ik?nosparniams , bendruomeniniams vabzd?iams.