- ?is straipsnis ? apie karalyst?, egzistavusi? iki 1918 m. Apie atkurt? Vengrijos karalyst? ?i?r?kite
Vengrijos karalyst? (1920?1946)
Vengrijos karalyst?
(
veng.
Magyar Kiralysag
) buvo daugiataut? valstyb? Vidurio Europoje, gyvavusi
1000
?
1918
m. Valstyb? susiformavo dabartin?s
Vengrijos
vakaruose ir pl?t?si apimdama likusi? dabartin?s Vengrijos dal?,
Transilvanij?
(dabartin?je
Rumunijoje
),
Slovakij?
,
Karpat? Ukrain?
,
Vojevodin?
(dabartin?je
Serbijoje
),
Kroatij?
ir kitas smulkesnes aplinkines teritorijas. ?ios teritorijos Vengrijos karalyst?s sud?tyje buvo ne vis? laikotarp?.
Terminas ?Vengrijos karalyst?“ naudojamas siekiant atskirti ?? ilgalaik? politin? darin? nuo ?iuolaikin?s Vengrijos valstyb?s, kuri yra ?ymiai ma?esn? ir etni?kai homogeni?ka. Iki XIX a. imtinai ?vengrais“ vadinti visi ?ios karalyst?s gyventojai, nepriklausomai nuo j? tautyb?s kaip mes j? suprantame dabar.
Pirmasis Vengrijos karalius
I?tvanas I
buvo kar?nuotas sostin?je
Estergome
1000
m. gruod?. Jo laikais ?alis pri?m?
krik??ionyb?
ir susik?r? Vengrijos valstyb?.
Valstyb? vald? Vengrijos karaliai, kar?nuojami
?ventojo Stepono kar?na
. Iki XVI a. vald? ?ios dinastijos:
1526
m.
Moha?o m??yje
vengr? kariuomen? sutriu?kino
Osman? imperijos
paj?gos, o Vengrijos karalius
Liudvikas II Jogailaitis
?uvo. D?l osman? puolimo ?lugo centrin? vald?ia ir prasid?jo vidin?s kovos. Kai kurie vengr? didikai Vengrijos karaliumi paskelb? kaimynin?s
Austrijos
valdov? imperatori?
Ferdinand? I
, kuris su Vladislovu buvo susij?s dinastiniais ry?iais. Be to, pagal ankstensius susitarimus, Vladislovui mirus be palikuoni?, kas ir atsitiko, Vengrijos sost? tur?jo perimti Habsburgai. Nepaisant to, dalis didik? palaik? Vengrijos didik? Jon? Zapolj? (
Zapolya/Szapolyai Janos
), kuris gavo palaikym? i? Osman? sultanato, ta?iau buvo nepripa??stamas krik??ioni?k?j? valstybi?.
Tri?alis konfliktas prasid?jo, kai Ferdinandas ?siver?? ? Vengrij?, stengdamasis u?tikrinti savo vald?i? kuo didesnei Vengrijos karalyst?s teritorijai. 1541 m. buvusi karalyst?s teritorija buvo padalinta ? tris dalis ir ?is padalinimas i?liko iki pat
XVII a.
Nors sienos ?iuo periodu labai da?nai keit?si, ?ias tris dalis galima apytiksliai ?vardinti taip:
- dabartin?
Slovakija
, ?iaur?s vakar?
U?dunoj?
,
Burgenlandas
, vakarin? Kroatija ir ?alia esan?ios teritorijos pateko Habsburg? vald?iai. ?i teritorija buvo vadinama Karali?k?ja Vengrija, kuri, nors ir buvo formaliai atskira valstybe, fakti?kai buvo valdoma i? Habsburg? Austrijos.
- Panonijos lyguma (
veng.
Alfold
arba
Nagyalfold
? did?ioji ?iuolaikin?s Vengrijos dalis, ?skaitant pietvakarin? U?dunoj? ir
Banat?
), i?skyrus dabartin?s Vengrijos ?iaur?s ryt? dal?, tapo
Osman? imperijos
dalimi.
- Likusi teritorija tapo naujai nepriklausoma tapusia
Transilvanijos
kunigaik?tyste, valdoma Zapoljos ?eimos. Transilvanija buvo vasalin? Osman? imperijos valstyb?.
Dalis senosios Vengrijos karalyst?s nuo XVI a. priklaus?
Habsburg? monarchijai
.
Po nes?kmingos osman? invazijos ? Austrij? 1683 m., Habsburgai prad?jo kontrpuolim? prie? turkus ir apie 1700 m. jau buvo atkariav? vis? buvusi? Vengrijos karalyst? ir Transilvanijos kunigaik?tyst?.