Velykos

Velykos arba ?ventos Velykos , Kristaus prisik?limas ? seniausia ir svarbiausia krik??ioni? ?vent? . ^[1]^[2]^[3]

?ven?iama pamin?ti Kristaus prisik?lim? i? numirusi?j? po nukry?iavimo, kuris laikomas viso krik??ioni?kojo mokymo pagrindu. ^[4] Naujajame Testamente ra?oma, kad tai ?vyk? tre?i? dien? po Kristaus mirties (mirties dien? skai?iuojant kaip pirm? dien?). ^[5]

?ioje ?vent?je krik??ioni?kieji elementai susilieja su senosiomis liaudies tradicijomis, su augmenijos prisik?limo apeigomis, kuriose buvo garbinama deiv? ?emyna . ^[6]

Velyk? data nustatoma pagal M?nulio-Saul?s kalendori? ir Vakar? ba?ny?iose Velykos visada ?ven?iamos pirm?j? sekmadien? po pirmos pavasario (po pavasario lygiadienio ) pilnaties. Toks b?das apskai?iuoti Velyk? dat? nustatytas 325 m. Pirmojo Nik?jos susirinkimo metu. ^[7] Jis buvo ?vestas tam, kad krik??ioni?koji ?vent? nesutapt? su ?yd? Pesachu , tautos i??jimo i? Egipto nelaisv?s pamin?jimu ^[8]. Pagal Grigaliaus kalendori? ?i data anks?iausiai b?na kovo 22 d., o v?liausiai baland?io 25 dien?. Ryt? krik??ioni? ba?ny?ios naudoja Julijaus kalendori?, kurio kovo 21 d. atitinka Grigaliaus kalendoriaus baland?io 3 d. D?l to Ryt? krik??ioni? ba?ny?iose Velyk? data gali b?ti nuo baland?io 4 d. iki gegu??s 8 d. Pagal Velyk? dat? nustatomos ir kitos kintamos datos Velyk? laikotarpio ?vent?s .

Etimologija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Daugelyje Europos kalb? Velykos vadinamos ?od?iais, kuri? etimologin? kilm? siejama su aram?j? pas-cha , i? kurio kil?s hebraj? k. ?odis pessach , rei?kiantis izraelit? i??jimo i? Egipto min?jimo ?vent? ^[1] pagal Senaj? Testament?: alban? pashket , gr. Pascha , ( Π?σχα ), ital? pasqua , isp. pascua , pranc?z? paques , rus? пасха , rumun? pa?ti , ?ved? pask , ol. pasen , suomi? paasiainen . ^[9]

Angl? Easter ir vokie?i? Ostern siejami su senov?s german? au?ros deive Ostara ( ?ostre , ?astre ). Ta?iau dabar manoma, kad ?vent?s pavadinimas kil?s i? lotyni?kojo au?ros ?od?io ( albis ), kuris senojoje vokie?i? kalboje virto eostarum ir galiausiai pateko ? angl? ir vokie?i? kalbas. ^[9]

Lietuvi? kalbos ?od?io Velykos etimologija sietina su daugelyje slav? kalb?, i?skyrus rus?, ?iai ?ventei ?vardyti vartojamu ?od?i? junginiu, kurio reik?m? yra did?ioji diena/naktis : Великдень (ukrainie?i?), Великден (bulgar?), Вял?кдзень (baltarusi?), Wielkanoc (lenk?), Velikonoce (?ek?), Velikano? (slov?n?). Latvi? kalboje slavi?kas skolinys ?did?iosios dienos“ tapo Lieldienas .

Velyk? liturgija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Katalik? Ba?ny?ioje Velykos pradedamos ?v?sti Did?iosios savait?s Did?iojo ?e?tadienio vakare ir trunka vis? Velyk? laik?. Nusileidus saulei pradedamas ?v?sti Velyknaktis. Nakties tamsoje ?ven?iama i?kilminga ?nakties, ?viesesn?s u? dien?“ liturgija , ba?ny?iose susirink? tikintieji ap?vie?ia aplink? savo atsine?tomis u?degtomis ?vak?mis. ?ios nakties apeig? prasm? ? prisipa?inti esant kaltiems ir savo kalt?je, tamsyb?je, pamatyti tikr?j? ?vies?, kuri n?ra pastebima b?nant dienoje, viduje manant, kad nesame nusid?j?. ?i? apeig? metu skaitoma ypa? daug ?ventojo Ra?to i?trauk?, kuriose prana?aujamas Mesijo at?jimas ir visus ?mones atpirksianti dievi?ka, atsiduodanti meil?, giedamos psalm?s. Velyknak?io kulminacija ? prisik?limo ?inia. Nuo ?io momento galima v?l groti vargonais , kas katalik? ba?ny?iose yra draud?iama per Did?j? Tridien?. ^[1]

Papro?iai Lietuvoje [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Buvo tikima, kad Velyk? nakt? vaik?to Velyk? bobut? ir deda ant palang?s ar prie lovos margu?ius . Velyk? papro?iuose kiau?iniui skiriama ypatinga reik?m?, nes tai buvo laikoma gyvyb?s atsiradimo, gamtos prisik?limo simbolis. Nema?iau svarb?s ir kiau?ini? da?ymo ir j? keitimosi papro?iai. Velyk? metu valgomi tradiciniai Velyk? valgiai, kurie ?vairiuose regionuose yra skirtingi. ?ventinis valgymas buvo pradedamas nuo kiau?inio. ?emaitijoje imdavo da?yt? kiau?in?, nulupdavo, supjaustydavo j? ? tiek dali?, kiek yra namuose ?moni?, ir padalydavo linkint s?km?s ir sveikatos. ^[6]

Visoje Lietuvoje ?inomas paprotys mu?ti margu?ius. Da?niausiai tai darydavo vyrai. Teisingai sumu?us prie?ininko kiau?in?, sumu?t?j? sau pasiimdavo tas, kurio kiau?inis likdavo sveikas. Paplit?s visoje Lietuvoje buvo ir kiau?ini? ridin?jimas. Jei kiau?inis pataikydavo ? anks?iau nuried?jus?j?, kiau?inio savininkas pasiimdavo abu kiau?inius. Antr? Velyk? dien? vaikai ir jaunimas eidavo kiau?iniauti, arba velykauti. ^[6]

Su velykiniais kiau?iniais susij?s ir lalavimo paprotys. Lalautojai prisirinkdavo margu?i? ir kitoki? vai?i?. Lalaudavo da?niausiai jauni vyrai. Tur?jo b?ti muzikantas, mai?ane?ys, giesmininkai. Toks b?rys kartais apeidavo kelet? kaim?. Lalauti prad?davo pirmosios Velyk? dienos vakar?. U??j? ? pirki?, lalauninkai link?davo sveikatos, s?km?s, gero derliaus. ^[6]

Galerija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Lietuvi?ki Velyk? margu?iai
Piev?n? ba?ny?ioje i?lik?s vienintelis Europoje tetralizuotas velyk?yd?i? bud?jimas

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

↑ ^1,0 ^1,1 ^1,2 Velykos . Visuotin? lietuvi? enciklopedija . Nuoroda tikrinta 2022-04-18.
↑ Bernard Trawicky, Ruth Wilhelme Gregory. Anniversaries and Holidays . ? American Library Association, p. 224, 2000.
↑ Барсов Н. И. Пасха, христианский праздник // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона : в 86 т. (82 т. и 4 доп.). ? СПб., 1890?1907.
↑ Пасха Христова: смысл и история праздника // Нескучный сад, 04.05.13.
↑ Prisik?limas Evangelijose: Mt 28,1-15 ; Mk 16,1-14 ; Lk 24,1-12 ; Jn 20,1-25 . Biblija, arba ?ventasis Ra?tas . Lietuvos Biblijos draugija, Vilnius, 2022.
↑ ^6,0 ^6,1 ^6,2 ^6,3 Lietuvi? kalendorin?s ?vent?s: straipsni? rinkinys. Sudar? Birut? Imbrasien?. ? Vilnius, 1990.
↑ Frequently asked questions about the date of Easter , oikoumene.org
↑ ?L. Klimka. Lietuvi?k?j? U?gav?ni? mitologi?kumas“ . lrt.lt . 2016-02-09 . Nuoroda tikrinta 2022-03-15 .
↑ ^9,0 ^9,1 ?Easter“ . Britannica . Nuoroda tikrinta 2022-04-19 .

Vikiteka: Velykos ? vaizdin? ir garsin? med?iaga

Tradicin?s Lietuvos krik??ioni? kalendorin?s ?vent?s
Adventas · K??ios · Kal?dos · Trys karaliai · M?siedas · Grabny?ios · U?gav?n?s · Pelen? diena · Gav?nia · Verb? sekmadienis · Did?ioji savait? · Velykos · Atvelykis · ?e?tin?s · Sekmin?s · Devintin?s · ?olin? · V?lin?s Svarbesn?s ?vent?j? dienos : Kazimierin?s (03.04) · Juozapin?s (03.19) · ?v. Stanislovas (04.11) · Jurgin?s (04.23) · Jonin?s (06.24) · Petrin?s ir Povilin?s (06.29) · ?v. Rokas (08.16) · ?v. Baltramiejus (08.24) · Mykolin?s (09.29) · Visi ?ventieji (11.01) · ?v. Martynas (11.11)
Tradicin?s lietuvi? ?vent?s
?iemos saul?gr??a · K??ios · Pusiau?iemis · U?gav?n?s · Rasos · ?olin? · Ilg?s

?is straipsnis yra tap?s savait?s straipsniu.

[VLE-1] 1,0 ^1,1 ^1,2 Velykos . Visuotin? lietuvi? enciklopedija . Nuoroda tikrinta 2022-04-18.

[2] Bernard Trawicky, Ruth Wilhelme Gregory. Anniversaries and Holidays . ? American Library Association, p. 224, 2000.

[3] Барсов Н. И. Пасха, христианский праздник // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона : в 86 т. (82 т. и 4 доп.). ? СПб., 1890?1907.

[4] Пасха Христова: смысл и история праздника // Нескучный сад, 04.05.13.

[5] Prisik?limas Evangelijose: Mt 28,1-15 ; Mk 16,1-14 ; Lk 24,1-12 ; Jn 20,1-25 . Biblija, arba ?ventasis Ra?tas . Lietuvos Biblijos draugija, Vilnius, 2022.

[LKŠ-6] 6,0 ^6,1 ^6,2 ^6,3 Lietuvi? kalendorin?s ?vent?s: straipsni? rinkinys. Sudar? Birut? Imbrasien?. ? Vilnius, 1990.

[7] Frequently asked questions about the date of Easter , oikoumene.org

[8] ?L. Klimka. Lietuvi?k?j? U?gav?ni? mitologi?kumas“ . lrt.lt . 2016-02-09 . Nuoroda tikrinta 2022-03-15 .

[eb-9] 9,0 ^9,1 ?Easter“ . Britannica . Nuoroda tikrinta 2022-04-19 .

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]