Velnias
?
blogio
personifikacija
, savaip interpretuotina skirtingose kult?rose bei religijose.
[1]
?prastai velnias suvokiamas kaip prie?i?ka ir destruktyvi j?ga. Velnio samprata da?niausiai patenka ? ?ias keturias kategorijas: 1) blogio j?ga, nepriklausoma nuo
Dievo
; 2) Dievo tapatyb?s dalis; 3) k?rinys, laisvu apsisprendimu pasirink?s blog? (puol?s angelas); bei 4) ?mogi?kojo blogio simbolis.
[2]
?i? samprat? formavimuisi did?iul? ?tak? dar?
teologijos
,
mitologijos
,
psichiatrijos
,
meno
bei
literat?ros
mokslai, kurie puosel?jo savit? velnio suvokimo tradicij?.
[1]
Istori?kai velnias minimas daugelyje kult?r? bei ?vardijamas skirtingas vardais, kaip
??tonas
,
Liuciferis
,
Belzebubas
,
Mefistofelis
,
Iblis
. Jam taip pat priskiriami i?skirtiniai bruo?ai ? velnias vaizduojamas m?lynas, juodas ar raudonas; kai kuriose kult?rose jam b?dingi ragai.
[3]
Manoma, kad ?odis
velnias
lietuvi? kalboje
atsirado i?
indoeuropieti?kos
?aknies *
u?el-
/*
u?ol-
, b?dingos su mirtimi susijusiai terminijai. Pana??s ?od?iai, rei?kiantys mirt?, kaip
tochar?
wal
,
walu
,
latvi?
v??i
,
velanie?i
ar sen.
island?
valar
, randami ir kitose tai pa?iai
prokalbei
priklausan?iose kalbose.
[4]
Krik??ionyb?je
blog? bei tiesos
antitez?
?k?nija velnias, kartais vadinamas ??tonu, ? puol?s
angelas
, kuris yra pagrindinis Dievo prie?ininkas.
[5]
[6]
Kai kuri? krik??ioni? manymu,
rom?n?
ir
graik? dievyb?s
taip pat yra velniai.
[3]
Krik??ionys tiki, kad buv?s
arkangelas
??tonas, sutelk?s jam pritarian?i? puolusi? angel? paj?gas, vadovavo pasiprie?inimui prie? Diev?, kuris buvo s?kmingai numal?intas. At?jus
apokalipsei
, ??tonas, kartu su savo bendra?ygiais, u? veikim? prie? Vie?paties k?rinij? bei
?monij?
bus nuteistas degti am?inoje ugnyje
Paskutiniojo Teismo
metu. Jis apib?dintas kaip blogio esyb?, neken?ianti visos ?monijos ir Dievo, skleid?ianti mel?. Tradici?kai ??tonas laikomas ir ?al?iu, kuris ?tikino
Iev?
atsik?sti
u?draustojo vaisiaus
.
Biblijoje
,
Aprei?kime Jonui
, 12,10, minimas ?didysis slibinas, senoji gyvat?, vadinamas velniu ir ??tonu, kuris suved?iodavo vis? pasaul?. Jis buvo i?mestas ?em?n, ir kartu su juo buvo i?mesti jo angelai“.
Evangelijoje pagal Jon?
, 12,31 ir 14,30, velnias ?vardijamas kaip ??io pasaulio kunigaik?tis“,
Lai?ke efezie?iams
, 2,2, jis apib?dinamas kaip dvasia ?kuri dabar dirba neklusnumo vaikuose“, o
Antrajame lai?ke korintie?iams
, 4,4, ? kaip ??io pasaulio dievaitis“.
Pagal ankstyv?j?
judaizm?
, Dievas
Jahv?
buvo atsakingas tiek u? blog?, tiek u? g?r?. Tai pamin?ta
Izaijo knygoje
, 45,7: ?Darau ?vies? ir kuriu tams?, sukuriu gerov? ir sukeliu negandas, ? a? ? Vie?pats ? visa tai padarau.“ Velnias neegzistuoja ankstyvuose religiniuose ra?tuose. Ta?iau,
zoroastrizmo
?takos d?ka valdant
Acheminid? imperijai
, blogio, kaip atskiros esyb?s, id?ja ilgainiui integravosi ? jud?j? religin? pasaul??i?r?. I?nykus monistinei judaizmo sistemai, pama?u atsirado terminas
??tonas
, kuris buvo suvokiamas kaip savaranki?kai veikianti antgamtin? blogio j?ga.
[1]
Islame
blogio samprata ?vardijama dviem ?od?iais
[7]
[8]
[9]
?
?aitа?n
, kuris rei?kia
nuklydimas
arba
velnias
, ir
Iblis
. Iblis yra tikrinis velnio vardas, atspindintis blogio savybes.
[10]
?is vardas minimas
Korane
, suroje 7,12, kur kalbama apie ?monijos suk?rim?. Kuomet
Alachas
suk?r? Adom?, jis nurod? savo angelams nusilenkti prie? savo nauj?j? k?rin?. ?iam ?sakymui pakluso visi, i?skyrus
puikyb?s
apimtas Iblis, tvirtindamas, kad yra prana?esnis u? Adom?. D?l ?ios prie?asties puikyb?, o kartu ? ir
pavydas
, ?iame tik?jime kildinamas i? netik?jimo islamu.
[10]
Suroje 17,62 minima, kad po Iblio i?tr?mimo ?
pragar?
, Dievas paved? jam vesti ?monij? klystkeliais, ?inodamas, jog dori tikintieji sugeb?s atsispirti Iblio bandymams juos suved?ioti.
Islame tiek g?ris, tiek blogis sukurti Alacho. Ta?iau, kadangi Dievo valia yra g?ris, pasaulio blogis t?ra Vie?paties plano dalis, kurio tikslas ? i?bandyti tikin?iuosius bei suteikti ?iems prog? ?rodyti savo tik?jim? Dievu.
[10]
Kai kurie
filosofai
ir
mistikai
pabr??ia Iblio, kaip pasitik?jimo Alachu i?bandytojo, svarb?, nes Dievas buvo nurod?s angelams nusi?eminti, o Iblis buvo priverstas rinktis tarp Vie?paties ?sakymo ir jo valios ? ne?lovinti kit? diev?, tik j? vien?. Iblis s?kmingai i?laiko ?? i?bandym?, bet parodytas nepaklusnumas nulemia jo bausm? bei kan?ias. Pabaigoje jo pakantumas bausmei yra apdovanojamas.
[10]
Sufizme
Korano minimas mai?tas prie? Diev? suvokiamas, kaip vykstantis sielos (
arab.
nafs ? ?????
) lygmenyje, o tikintysis privalo ugdyti savo disciplin? tam, kad gal?t? i?vien veikti su g?rio j?gomis ir blog? ?veikti. Anot j?, k?nas yra vedamas sielos ir pats savaime n?ra kli?tis ?mogui: k?nas problema tampa tik tuomet, kai asmuo nesusivokia, jog impulsyvios j?gos ?? stumia mai?tauti prie? savo sutv?r?j?. Sufizmo ?alininkai atmeta po?i?r?, kad tarp k?no, sielos bei dvasios egzistuoja konfliktinis ry?ys.
[11]
Kadangi pasaulis laikomas veidrod?iu, atspindin?iu Dievo esyb?, dalyvavimas pasaulietiniuose reikaluose n?ra laikomas nesuderinamu su Alacho u?ma?iomis. Velnias kursto sieloje gl?din?ius tro?kimus, bandydamas ?mog? atitolinti nuo Dievo.
[12]
Taigi, sufizme pagrindiniu blogiu laikomas vidinis ?
a?
“, per kur? rei?kiasi Iblio veikimas. ?ios konfesijos mokymas ragina kuo ma?iau vartoti termin? ?a?“, kadangi tai yra suvokiama kaip bandymas prilygti pa?iam Alachui (arab.
?irk ? ???
). J? teigimu, vien Dievas turi teis? sakyti ?a?“, nes tik jis yra niekam nepavaldus.
[13]
Salafizme
pabr??iama dvilyp? pasaul??i?ra tarp tikin?i?j? ir netikin?i?j?, o velnias laikomas prie?u, stovin?iu skersai Dievo numatyto kelio.
[14]
Tikin?i?j? ?sitikinimu, nors gal? gale Dievas velni? ?veiks, jis yra rimtas bei pavojingas ?monijos prie?ininkas.
[15]
Klasikiniuose
hadisuose
demonai
, vadinami
?ajatin
, ir
d?inai
yra atsakingi u? netyrum?, kelia pavoj? ?mon?ms. Tuo tarpu salafizme pagrindin? gr?sm? ? tai velnias, slypintis tikin?iuosiuose
[15]
ir siekiantis nutolinti ?mones nuo Dievo. Salafim? manymu, piktoji dvasia yra visa?in? esyb?, am?iais stumianti ?monij? ? nuod?m?, bet ?veikiama atsiminus Vie?paties vard?. Ji taip pat suvokiama kartu ir kaip i?oriniame pasaulyje egzistuojanti j?ga, veikianti tikin?iojo nenaudai, ypa? socialiniame gyvenime.
[16]
- ↑
1,0
1,1
1,2
Jeffrey Burton Russell (1987). ?The Devil: Perceptions of Evil from Antiquity to Primitive Christianity [Velnias: blogio suvokimai nuo Antikos iki ankstyvosios krik??ionyb?s laik?].“
Kornelio universiteto
spauda. ISBN 978-0-801-49409-3. 11 ir 34 p.
- ↑
Russell, Jeffrey Burton (1990). ?Mephistopheles: The Devil in the Modern World [Mefistofelis: moderniojo pasaulio velnias].“ Kornelio universiteto spauda. ISBN
978-0-8014-9718-6
.
- ↑
3,0
3,1
Arp, Robert (2014). ?The Devil and Philosophy: The Nature of His Game [Velnias ir filosofija: jo ?aidimo b?das].“ Open Court. ISBN 978-0-8126-9880-0. 30?50 p.
- ↑
Toporov V. N. (1987). ?Заметки но похоронной обрядности [Pastabos apie laidotuvi? apeigas].“ БСИ. 17?18 p.
- ↑
Leeming, David (2005).
The Oxford Companion to World Mythology
. Oxford University Press (US). ISBN
978-0-19-515669-0
.
- ↑
Jeffrey Burton Russell,
The Devil: Perceptions of Evil from Antiquity to Primitive Christianity
, Cornell University Press 1987 ISBN 978-0-801-49409-3, p. 174
- ↑
Jane Dammen McAuliffe (2001). ?Encyclopaedia of the Qur??n [Korano enciklopedija]“ Brill. ISBN 978-90-04-14764-5. 526 p.
- ↑
Jeffrey Burton Russell (1986). ?Lucifer: The Devil in the Middle Ages [Liuciferis: viduram?i? velnias].“ Cornell University Press. ISBN 978-0-801-49429-1. 57 p.
- ↑
Benjamin W. McCraw, Robert Arp (2015). ?Philosophical Approaches to the Devil [Filosofiniai po?i?riai ? velni?]“. Routled?as.
ISBN 978-1-317-39221-7
- ↑
10,0
10,1
10,2
10,3
Jerald D. Gort, Henry Jansen, Hendrik M. Vroom (2007). ?Probing the Depths of Evil and Good: Multireligious Views and Case Studies [Blogio ir g?rio gelmi? tyrin?jimas: daugiareligin?s pa?i?ros ir atvej? analiz?]“ Rodopai. ISBN 978-90-420-2231-7. 250 p.
- ↑
Fereshteh Ahmadi, Nader Ahmadi Iranian Islam: The Concept of the Individual Springer 1998 ISBN 978-0-230-37349-5 p. 81-82
- ↑
John O'Kane, Bernd Radtke The Concept of Sainthood in Early Islamic Mysticism: Two Works by Al-Hakim Al-Tirmidhi ? An Annotated Translation with Introduction Routledge 2013 ISBN 978-1-136-79309-7 p. 48
- ↑
Peter J. Awn Satan's Tragedy and Redemption: Iblis in Sufi Psychology BRILL 1983 ISBN 978-90-04-06906-0 p. 93
- ↑
Thorsten Gerald Schneiders (2014). ?Salafismus in Deutschland: Ursprunge und Gefahren einer islamisch-fundamentalistischen Bewegung [Salafizmas Vokietijoje: islamo fundamentalist? jud?jimo i?takos ir pavojai].“ (Vokie?i?). ISBN 978-3-8394-2711-8 p. 392 p.
- ↑
15,0
15,1
Richard Gauvain (2013). ?Salafi Ritual Purity: In the Presence of God [Salafim? ritualinis tyrumas: Dievo akivaizdoje.“ Routledge. ISBN 978-0-7103-1356-0 p. 67
- ↑
Michael Kiefer, Jorg Huttermann, Bacem Dziri, Rauf Ceylan, Viktoria Roth, Fabian Srowig, Andreas Zick (2017). ??Lasset uns in sha?a Allah ein Plan machen“: Fallgestutzte Analyse der Radikalisierung einer WhatsApp-Gruppe Springer-Verlag [?Sudarykime plan? ?a Alah“: ?WhatsApp“ grup?s ?Springer-Verlag“ radikal?jimo analiz?].“ ISBN 978-3-658-17950-2 p. 111