Vandenynas  ? vandens u?imamas did?iulis plotas, apr?piantis apie tris ketvirtadalius arba 70,8% ?em?s pavir?iaus (361×10 ⁶ km²) ^[1] ploto. ?em?s rutulio vandens apvalkalas, jungiantis vis? vandenyn? ir j?r? vandenis, supantis ?emynus ir salas, sudaro Pasaulin? vandenyn? (termin? pirmasis pavartojo Julijus ?okalskis ^[2] ), kuriame oficialiai i?skiriami keturi vandenynai: Arkties , Atlanto , Indijos , Ramusis (arba Didysis) bei kartais i?skiriamas penktasis ? Piet? (arba Antarkties) vandenynas.

Arkties vandenynas  ? ma?iausias ?em?s vandenynas. Plotas ? 14 mln. km². Jis apima didelius plotus aplink ?iaur?s a?igal? . Pasi?ymi at?iauriomis klimato s?lygomis, led? gausumu ir palyginti nedideliu gyliu.

Atlanto vandenynas  ? antras pagal dyd? vandenynas, apimantis apie penktadal? planetos pavir?iaus. Plotas ? 82 mln. km². Jis yra gana jaunas ? ne daugiau kaip 250 mln. met?. Vidutinis vandenyno gylis yra ma?esnis u? Ramiojo ir Indijos vandenyn?. Atlanto vandenynas tyvuliuoja visose ?em?s klimato juostose, tod?l jo klimatas labai ?vairus.

Indijos vandenynas  ? tre?ias pagal dyd? vandenynas, u?imantis ma?daug 20% viso ?em?s vandens pavir?iaus. Plotas su j?romis 74 917 000 km², be j?r? ? 73 442 700 km². Vidutinis gylis apie 3890 metr?. Pats giliausias vandenyno ta?kas yra Javos duburyje , jo gylis siekia 7450 metr?. Vandenyno klimato ypatumas ? sezoniniai v?jai musonai.

Piet? vandenynas  ? tai aplink Antarktidos ?emyn? esan?ios pietin?s Atlanto, Ramiojo, Indijos vandenyn? dalys, kurios oficialiai n?ra pripa?intos atskiru Piet? vandenynu. Pastaruoju metu nustatin?jamos oficialios Piet? vandenyno ribos. Tai b?t? ketvirtas pagal dyd? ir penktas ?em?je vandenynas.

Ramusis vandenynas  ? did?iausias vandens telkinys ?em?je, u?imantis apie tre?dal? planetos ploto ? 179,7 mln. km². Jis yra ir giliausias vandenynas. Giliausia vieta ? Marian? lovys (?duba) ? 11022 m. Vidutinis vandenyno gylis 3980 m. Plyti visose klimato juostose , i?skyrus poliarines. Vandenyno centre aktyviai pasirei?kia pasatai , vakarinei daliai b?dingi musonai . Vandenyne susiformuoja atogr??? uraganai  ? taif?nai .

Bendras vandenyn? apib?dinimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vidutinis pasaulinio vandenyno gylis ? apie 6 km. ?em?s vandenynuose vanduo nuolat juda, nes v?jai gena j? pavir?iumi bangas ir sudaro sroves . M?nulis su Saule sukelia potvynius ir atosl?gius .

Vandenyn? ?dubos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Ten, kur  tektonin?s plok?t?s  u?slenka viena ant kitos, vir?utin? spaud?ia apatin?, susidaro vandenyn? ?dubos. Giliausia ?duba - Marian? lovys .

Vandenyn? pavir?in?s srov?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vanduo vandenynuose be perstojo juda did?iuliais ?iedais, kurie vadinami apytakos ratais. Vyraujantys (reguliar?s) v?jai, pu?iantys per vandenynus, sukelia netoli vandens pavir?iaus sroves, kurios gali tek?ti t?kstan?ius kilometr?. ?iltosios srov?s teka nuo pusiaujo ir, ne?damos a?igali? link Saul?s ??ildyt? vanden?, veikia pakran?i?, palei kurias teka, klimat?. Pvz., Golfo srov? ?iem? neleid?ia u??alti ?iauriniams uostams. Vandenyn? gelm?se yra ir ?alt?j? srovi?, kurios teka vandenyno dugnu i? a?igali? pusiaujo link.

Vandenyn? gyvyb? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vandenynai yra ?vairi? augal? ir gyv?n? prieglobstis.

Skiriamos trys vandenyno zonos:

1. Saul?s nu?viesta zona (0?200 m ). Ap?viestuose vandenyn? vandenyse, prie pat pavir?iaus, tarpsta dauguma augal? ir gyv?n?. Tarp j? planktonas , med?zos , ?uvys , guotais plaukiojan?ios ?uvys, tunai , kard?uv?s , rykliai .
2. Prieblandos zona (200?2000 m ). ?emiau saul?s nu?viest? vanden? ?viesa pradeda blankti, kol 1000 m gylyje pasidaro visi?kai tamsu. ?ioje zonoje galima sutikti ?vie?ian?i?j? an?iuvi? , kalmar? , kreve?i? , giliai panerian?i? ka?alot? .
3. Gelmi? zona (2000?10 000 m ). Nors giliausiose vandenyno dalyse labai ?alta ir aklinai tamsu, ?ia gyvena pla?ia?iomeniai unguriai , me?keriotojai ( velnia?uvi? b?rio ?uvys) ir makrurai ( ?iurkiauodegiai ).

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?is straipsnis apie geografij? yra nebaigtas . J?s galite prisid?ti prie Vikipedijos papildydami ?? straipsn?.