?iam straipsniui ar jo daliai tr?ksta i?na?? ? patikimus ?altinius . J?s galite pad?ti Vikipedijai prid?dami tinkamas i?na?as su ?altiniais.

Vokietijos istorija
Germanija
Frank? imperija , Vakar? slavai
Ryt? Frank? karalyst?
?ventoji Romos imperija ( Vokietijos karalyst? )
Reino konfederacija
Vokie?i? konfederacija
?iaur?s Vokietijos s?junga
Vokietijos imperija
Veimaro respublika
Tre?iasis Reichas
VDR , VFR
Suvienytoji Vokietija
Vokietijos istoriniai regionai:
Austrija , Bavarija , ?vabija , Burgundija , Frankonija , Reino Frankonija , Lotaringija , ?emutin?s Provincijos , ?emutinis Reinas , ?emutin? Saksonija , Auk?tutin? Saksonija , Pr?sija

Vakar? slavai ? slav? tautos. Dabartiniams vakar? slavams priskiriami lenkai , ?ekai , silezie?iai , slovakai , sorbai , ka?ubai ir polabai .

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Ma?daug V a. slavai pl?t?si ? vakarus link Oderio - Vyslos ir ? dabartin? Vokietij? iki Elb?s bei Zal?s . V?liausiai iki V a. pabaigos slavai apsigyveno Viduriniame Dunojaus baseine (dabartin? Slovakija , Vengrija , taip pat dabartin? Piet? Moravija ). Viskas vyko gerokai komplikuo?iau, pvz., dabartin? Slovakija grei?iausiai buvo apgyvendinama keliomis bangomis tiek i? ?iaur?s, tiek i? piet?. Antroje VI a. pus?je langobardams traukiantis nuo Dunojaus , slavai plito ? Panonij? , Norik? ir Karintij? iki pat dabartin?s Auk?tutin?s Austrijos , ?tirijos , Karintijos ir Krainos , net iki Tirolio .

Pietiniai vakar? slavai apie 623 m. suk?r? Samo valstyb? , kaip atsak? ? avar? ?siver?im? ? Panonij?. Prie? VIII a. pabaig? buvo susik?rusi Moravijos kunigaik?tyst? ir Nitros kunigaik?tyst? dabartin?s Slovakijoje teritorijoje, joms susivienijus 833 m. susik?r? Did?ioji Moravijos Kunigaik?tyst?, kuri greitai pl?t?si, ta?iau X a. pirmoje pus?je buvo su?lugdyta i? Azijos kilusi? vengr? (madjar?) klajokli? gen?i?. Centrin?s Did?iosios Moravijos gyventojai slav? tekstuose vadinami slovieni (t. y., 'slavai') arba ?morav? tautos“. ?od?iu slovieni vadinti ir slavai, gyven? dabartin?je Vengrijoje, Slov?nijoje ir Slavonijoje ? i? to kil? dabartiniai etnonimai slovakai ir slov?nai .

? vakarus nuo Did?iosios Moravijos gyveno dabartini? ?ek? prot?viai, daugiausia atskirose gentyse. XI a. did?iausia i? ?i? gen?i? ?ekus suvienijo ? vien? taut?.

XI a. ?ekai u?kariavo vakarin? buvusios Did?iosio Moravijos centro dal? (dabartin? Moravija ). Jos gyventojai moravai apie XIX a. buvo su?ekinti. I? rytin?s ?ios teritorijos dalies (dabartin? Slovakija ), valdant vengrams X - XV a., susiformavo dabartiniai slovakai.

Lu?icoje , padalintoje tarp Saksonijos ir Brandenburgo , tebegyvena sorbai, ?iaur?s vakar? slav? palikuonys, iki ?iol i?saugoj? savo archai?k? kalb?.