Vajomingas
(
angl.
State of Wyoming
) ? 44-oji
JAV
valstija, esanti ?alies ?iaur?s vakaruose. Sostin? ?
?ajenas
. Plotas ? 253,6 t?kst. km²; 578 t?kst. gyventoj? (2021 m.). Ma?iausiai gyventoj? turinti JAV valstija.
Pirmoji JAV valstija, suteikusi balsavimo teis? moterims (1869 m.). Valstija paskelbta
1890
m.
liepos 10
d.
Cody istorijos muziejus po atviru dangumi
Archeologiniai tyrimai rodo, kad vietov? gyvenama bent nuo
VII t?kstantme?io pr. m. e.
1743 m. europie?iai (pranc?zai Frans? Fransua ir Lui Verendri) pirm? kart? pasiek? Vajoming?.
[2]
?iuolaikin?s Vajomingo valstijos ?em?s teori?kai tapo
Pranc?zijos dalimi
ir kartu su kitomis ?em?mis tapo
Luizianos kolonijos dalimi
, bet kolonizuotos nebuvo.
XIX a. prad?ioje ind?nai
?o?onai
gyveno ?vairiose Vajomingo vietose, daugiausia ? vakarus nuo
Uolini? kaln?
, o
krou
,
?ajenai
,
arapahai
? ? rytus. Kiek v?liau kai kurios
sij?
grup?s imigravo ? rytin? Vajoming?. Vietos gyventojai vert?si daugiausia
bizon?
med?iokle.
Pagal
Luizianos pirkimo s?lygas
1803
m. Vajomingo teritorija buvo perduota Jungtin?ms Valstijoms.
1807
m. vakarinius Vajomingo regionus pirm? kart? i?tyr? D?onas Koulteris.
1827
m. D?imas Brid?eris per Uolinius kalnus atrado vadinam?j? Pietin? per?j?. 1842 m.
D?ono Fremonto
ekspedicija pra?jo per Piet? per?j?, po kurios per Vajoming? buvo nutiestas vienas svarbiausi? mar?rut? i? ryt? ?
Ramiojo vandenyno
pakrant?.
1869
m. Vajomingo (tada tur?jusio teritorijos status?) vald?ia pirm? kart? JAV istorijoje suteik? rinkimus moterims, u? kurias Vajomingas gavo pravard? ?Lygyb?s valstyb?“. Tuo laikotarpiu tiesimas gele?inkelis suvaidino svarb? vaidmen? steigiant valstijoje gyvenvietes.
1890
m.
liepos 10
d. Vajomingas tapo 44-?ja valstija JAV
[3]
. Tuo pat metu buvo priimta ir valstyb?s
konstitucija
. Dabar valstijos teritorijoje esan?iame V?j? Up?s
ind?n? rezervate
i? ind?n? liko tik ?a?onai ir arapahai, o krou, ?ajenai ir sijai gyvena
Montanos
,
Piet? Dakotos
,
Oklahomos
ir kitose valstijose.
?iema
Jeloustono nacionaliniame parke
Grand Tetono nacionalinis parkas
Vajomingas u?ima 253 600 km² plot? (10-asis tarp valstij?). Ribodamasis (kaip ir jo kaimynai Juta ir Koloradas) tik
platumos
ir
ilgumos
linijomis kaip
Koloradas
, sudaro taisykling? sta?iakamp?. ?iaur?je Vajomingas ribojasi su
Montanos
valstija, rytuose ? su
Piet? Dakota
ir
Nebraska
, pietuose ? su
Kolorado
ir
Juta
, vakaruose ? su
Aidaho
valstija.
Vidutinis valstijos auk?tis vir? j?ros lygio yra 2042 m. Vajomingo vakarin? dal? u?ima
Uoliniai kalnai
, kurio auk??iausias ta?kas yra Ganeto vir?ukaln? (4207 m). Rytin? valstijos dalis yra
Did?iojo lygum? dalis
, kuri? kerta
Juodosios kalnai
. Pietvakariuose driekiasi Vajomingo plok??iakalnio lygumos.
Did?iausios up?s
Jeloustonas
,
Bighornas
,
Bel Fur?as
,
Pauderis
,
?iaur?s Platas
(priklauso
Mis?rio
baseinui).
I? dirvo?emi? vyrauja akmeningi pusdykumi?
gipsa?emiai
, Uoliniuose kalnuose yra
ka?ton?emi?
ir
juod?emi?
.
B?dinga
pusdykumi?
augalija (apima 80 % Vajomingo teritorijos), kaln? ?laitai apaug? spygliuo?i? (pu??, egli?) mi?kais (~16 % ploto). Tarp verting? med?i? r??i? yra
sukatspygl?s pu?ys
,
did?ioji poc?g?
ir drebul?s. Veisiasi
elniai
,
juodieji lokiai
, bizonai, kalnuose ?
grizliai
.
Vajominge yra
Jeloustono nacionalinis parkas
(?trauktas ? pasaulio paveldo s?ra??),
Grand Tetono nacionalinis parkas
ir kitos saugomos teritorijos.
Vajomingo klimatas bet kurioje valstijos dalyje labai priklauso nuo auk??io vir? j?ros lygio ir reljefo pob?d?io, ?ie veiksniai lemia vietines oro sroves, temperat?ros svyravimus, kritulius ir dr?gm?.
Klimatas
?
?emyninis
, pusiau sausas. Vasar? b?na gana kar?ta, liepos temperat?ra siekia iki +29?37 °С, auk?tesn?se teritorijose iki +21° С. Net ir esant auk?tai dienos temperat?rai, nakt? da?niausiai b?na v?su. ?iemos yra ?altos, ta?iau art?jant link pavasario ? ?velnesn?s. ?iose vietose pu?iantis taip vadinamas
?inuko
v?jas ?iem? gali sukelti ne?prastai ?ilt? oro mas?. Daugiausia krituli? b?na pavasario pabaigoje ir vasaros prad?ioje. Did?ioji dalis valstijos krituli? gauna ma?iau nei 250 mm per metus, ta?iau kai kurios kalnuotos vietov?s iki 510 mm ir daugiau per metus, daugiausia sniego pavidalu.
Auk??iausia kada nors Vajominge u?fiksuota temperat?ra buvo +46 °C (
1900
m.
liepos 12
d. Beisine); ?emiausia yra ?54 °C (
1933
m.
vasario 9
d. Riversaide).
Vajomingo gyventoj? tankio ?em?lapis
JAV gyventoj? sura?ymo biuro
duomenimis, nuo 2011 m. liepos 1 d. valstijos gyventoj? skai?ius buvo 568 158. Palyginti su
2010 m. sura?ymu
, padid?jo 0,8 %. 2004 m. 2,2 % valstijos gyventoj? (apie 11 t?kst. ?moni?) gim? u? JAV rib?. Gyventoj? tankis yra tik 2,6 ?mon?s/km² (antras ma?iausias skai?ius po
Aliaskos
). Pagal 2000 m. sura?ym?, pagal rases sudaro
baltaod?iai
(96,19 %),
afroamerikie?iai
(1,01 %),
ind?nai
(3,06 %),
azijie?iai
(0,84 %),
okeanie?iai
(0,13 %). Balt?j? gyventoj? dauguma yra
vokie?i?
,
angl?
,
airi?
,
norveg?
ir
?ved?
palikuonys.
Nuo 2010 m. 93,39 % (474 343) vyresni? nei penkeri? met? Vajomingo gyventoj?
angl? kalba
vartoja kaip pagrindin? bendravimo kalb?
[4]
. 4,47 % (22 722) gyventoj? kalba
ispani?kai
, 0,35 % (1771) gyventoj? ?
voki?kai
, o 0,28 % (1434) gyventoj? ?
pranc?zi?kai
. Kitos vartojamos kalbos yra
algonkin? kalbos
(0,18 %),
rus?
(0,10 %),
tagal?
ir
graik?
(abi po 0,09 %).
Krik??ionyb? i?pa??sta 79 % gyventoj? (
protestantizmas
? 53 %,
katalikyb?
? 16 %, kitos religijos ? 11 %. 18 % pripa?ino save
ateistais
.
?ajeno centrin?s dalies vaizdas
2020 m. duomenys
[5]
Remiantis 2017 m. JAV ekonomin?s analiz?s biuro ataskaita, Vajomingo
BVP
yra 38 milijardai JAV doleri?. Nuo 2014 m. Valstyb?s gyventoj? skai?ius ne?ymiai auga, o did?iausias augimas pastebimas turistin?se vietose, tokiose kaip Tetono grafyst?.
Vajominge gausu mineral? (
naftos
,
gamtini? duj?
,
akmens angli?
(Pauderio up?s baseino kasyklose),
urano
(Rivertono, Gas Hilso, Pampkin Batlso, ?irli Basino apylink?se),
aukso
(Vind Riverio kalnag?bryje). Valstijose yra vienas did?iausi? pasaulyje nat?rali? sodos telkini?. Yra
gipso
,
fosforito
telkini?.
Kalnakasybos pramon? tradici?kai dominavo valstyb?s ekonomikoje. Naftos gamyba prad?ta 1880-aisiais, urano telkiniai ? 1918 m. (aktyviai pl?tojami nuo ?e?tojo de?imtme?io).
Did?iausi pramon?s centrai ? ?ajenas, Kasperas.
Svarbi ?kio ?aka ? ?emdirbyst?. Auginama
javai
,
pupel?s
,
bulv?s
. 70 % Vajomingo teritorijos u?ima ganyklos. Veisiama m?siniai
galvijai
,
avys
.
Turizmas yra vienas pagrindini? valstyb?s pajam? ?altini? (
rodeo
, slidin?jimo centrai, muzikos festivaliai). Pagrindin?s vietos lankytinos vietos yra
Jeloustouno nacionalinis parkas
,
Velnio bok?tas
ir
Grand Tetono nacionalinis parkas
.
Per Vajoming? eina Denverio?Solt Leik Si?io gele?inkelis ir plentas.