Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vagrai
(
angl.
Wagri
,
Wagiri
;
rus.
вагры
;
vok.
Wagrier
) ?
polab?
gentis, gyvenusi
Vagrijoje
(rytinis
Hol?teinas
dabartin?je ?iaur?s
Vokietijoje
)
IX
-
XII a.
Jie buvo
Obodrit? konfederacijos
nariai.
Slav? sukilim?
983
m. ir apie
1040
m. (vadovaujant
Got?alkui
) Vagrija buvo nusiaubta. Daug vokie?i? miest? ir ba?ny?i? buvo sugriauti, gyventoj? skai?ius labai suma??jo.
1066
m. vagrai su s?jungininkais
veletais
atakavo
saks?
burgvard?
linij? nuo
Meklenburgo
iki
?verino
, giliai, iki
Hamburgo
?siver?davo ?
vokie?i?
?emes.
Apie
1090
m. vis dar pagonys vagrai ir
liuti?iai
tapo pavaldus
rujanui
Krutui. Kiekviena gentis i?sirinko savo vad?, kurie buvo pavald?s Krutui.
1093
m. krik??ionys
obodritai
, vadovaujami Henriko, paremti saks? ir vietini? vokie?i?,
?milau m??yje
pre
Raceburgo
sumu?? Krut?. Vagrai v?l tapo duoklininkai.
Vagrijos krik??ion?jimas prasid?jo vadovaujant Bremeno
arkivyskupui
Unvanui (
Unwan
) po
1020
m. Apie
1126
m. Vicelinas Oldenburgietis prad?jo evangelizuoti vagrus ir veletus. V?liau imperatorius Lotaras II nus?jo Vagrij?
pilimis
. Kanutas Lavardas ir Hol?teino kariai pa?m? nelaisv?n vagr? vadus Pribislav? ir Niklot?.
1143
m. Henrikas Li?tas ir Adolfas II Hol?teinietis pasidalino k? tik u?kariautas slav? ?emes: Vagrija ir Sigbergo pilis atiteko Adolfui, o Polabija su Raceburgu atiteko Henrikui. Rajonus skiria
Trav?s
up?. Padalijus ?emes ? jas papl?do vokie?i? kolonistai.
1147
m.,
Vend? kry?iaus ?ygio
metu, vagrai atakavo neseniai ?sik?riusi?
flamand?
ir
friz?
kolonijas. Tai buvo paskutinis j? pasiprie?inimo
germanizacijai
aktas.
