?iam straipsniui ar jo daliai tr?ksta i?na?? ? patikimus ?altinius . J?s galite pad?ti Vikipedijai prid?dami tinkamas i?na?as su ?altiniais.

?e?tasis m?s? eros am?ius  ? ?imto met? laikotarpis, prasid?j?s 501 met? sausio 1 dien? ir pasibaig?s 600 met? gruod?io 31 dien?.

T?kstantme?iai : 1 t?kstantmetis pr. m. e.  ? 1 t?kstantmetis  ? 2 t?kstantmetis

Am?iai : V am?ius  ? VI am?ius  ? VII am?ius

?vykiai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• 420 - 589 Pietini? ir ?iaurini? dinastij? laikotarpis Kinijoje.
• 504  ? gotai u?ima Singidunum?
• 510  ? pasira?oma taikos sutartis tarp Singidunumo ir Bizantijos imperijos
• 511  ? numanomi Romulo Augustulo mirties metai
• 535  ? Bizantijos imperatorius Justinianas I atstato Singidunum?
• 536 , 540 ir 547 m. Vulkan? ?siver?imai prad?jo V?lyvosios antikos ma??j? ledynmet? (Late Antique Little Ice Age) Europoje iki 660 m. Tai pats staigiausias daugiamet?s temperat?ros kritimas ?iauriniame pusrutulyje. Su at?alimu at?jo ir badas.
• 541 - 750 m. ? Justiniano maras, pirma karta istorijoje u?registruota pasaulin? maro epidemija (pandemija) Ryt? Romos imperijoje, valdant Bizantijos imperatoriui Justinianui I.
• 581  ? Sui dinastija suvienija Kinij? .
• 584  ? avarai u?kariauja ir nusiaubia Singidunum?
• 592  ? Bizantijos imperija atgauna Singidunum?

Baltai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• VI a. Tu?emlios kult?ra arba Bancerovo-Tu?emlios kult?ra ? gele?ies am?iaus archeologin? kult?ra, paplitusi Auk?tutin?je Padniepr?je, Auk?tutin?je Panemun?je, palei Dauguvos auk?tup? ir vidurup?, priskiriama balt? gentims. Piliakalniuose rasta apskrito plano ?ventykl? liekan?. I?pl?tota kalvyst?. Mirusiuosius laidojo sudegintus pilkapiuose. Kult?ra sunyko d?l VIII a. intensyvaus slav? ver?imosi ? ?iaur?.
• 514 m. Simono Grunau ?Pr?sijos kronikoje“ Vaidevutis ir Brutenis su gimin?mis, 46 t?kst. vyr? ir moter? i? Kimbrijos [Cymbria, Scandia] Krono upe b?ga nuo got? ir apsigyvena Pr?s? ?em?je.
• Erazmo Stelos veikale ?Apie Pr?sijos senov?“ ir Simono Grunau ?Pr?sijos kronikoje“ (XVI a.), ra?oma, kad Krivi? Krivaitis Prutenis (Brutenis) apie 521 m. su?aukia visos tautos sueig? prie Balgos , kurioje jo brolis Vaidevutis (Vyddewutt) i?renkamas karaliumi ir paskirsto didiesiems kunigaik??iams j? sritis.
• 523 m. Vaidevutis ir Brutenis ?k?r? Rikojoto ( Romov? ) ?ventykl?, pastat? pilis. Brutenis paskelb? diev? ?sakym? apie tai, kaip pr?sai prival? elgtis. Simonas Grunau teig? ?inias apie tai ?m?s i? pirmojo Pr?sijos vyskupo XIII a. Kristijono kronikos.
• ~ 523 ? 526 m.  ? Rom?n? ra?ytojo Flavijaus Aurelijaus Kasiodoro (~487-583) sudarytame lai?k? rinkinyje Variae epistolae (??vairenyb?s“) pateiktas Ostgot? karaliaus Teodoriko estijams (≪Hestii≫) ra?yto pad?kos lai?ko vertimas ? lotyn? k. I? to ne?inia kokia kalba ra?yto lai?ko galima spr?sti, kad vakariniai estijai (senpr?si? prot?viai) tur?jo valdov? ar vad?, nutarus? u?megzti prekybinius ry?ius su viena stipriausi? to meto Europos valstybi? ir ?ia dingstimi pasiuntus? ? Ostgot? karalyst?s sostin? Raven? savo pasiuntinius su Teodorikui skirta gintaro ( sucina ) dovana.
• 550 m. Simono Grunau ?Pr?sijos kronikoje“ pr?sai laimi prie? maz?rus.
• Nuo VI a. vidurio iki XIII a. Lietuvoje ?sigali mirusi?j? deginimo paprotys , randama papuo?al? ar darbo ?ranki?, kartais su ?irgais.
• 551 m. Got? istorikas Jordanas (lot. Jordanes) Konstantinopolyje para?? Getica  ? knyga apie ankstyv?j? got? ir kit? to laikotarpio Europos taut? istorij?. Minimos ir balt? gentys. Apie ais?ius ra?o, kad ?ie yra labai taik?s, juos buvo nugal?j?s ostgot? karalius Hermanarikas. Jordanas dar mini vidivarijus, kurie dalies mokslinink? nuomone buvo mi?rus gepid? ir ais?i? darinys. Pirm? kart? coldae vardu pamin?ti ryt? galindai ( Simonas Grunau ).
• 573 m. Susirinke prie Rikojoto ( Romov? ) ?ventyklos, valdovas Vaidevutis ir krivis Brutenis padalina tarp 12 karali?k? s?n? 12 ?emi?, pagal kuriuos v?liau pavadintos pr?s? ?em?s, i?renka nauja kriv? ir broliai savanori?kai susidegina. Karalyst? paveldi vyriausias s?nus Litalanas arba Litvanas.
• VI ? VII a. galindai buvo pati turtingiausia balt? kiltis. Svarbiausia ?io turtingumo prie?astis buvo gintaro prekyba. Galind? kilties kult?ros centras buvo dabartinio Ol?tino apylink?se.

De?imtme?iai ir Metai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]