Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Usta?is ? kroat? revoliucinis jud?jimas
(
kroat.
Usta?a ? Hrvatski revolucionarni pokret
) ?
Kroatijos
fa?istin?
ir
ultranacionalistin?
organizacija,
veikusi nuo
1929
m. iki
1945
m. Jos nariai ? usta?iai (
kroat.
usta?e
, 'sukil?liai')
[3]
Antrojo pasaulinio karo
metais
Jugoslavijoje
nu?ud? ?imtus t?kstan?i?
serb?
,
?yd?
,
rom?
ir politini?
disident?
.
[5]
[6]
Jud?jimo ideologija buvo
fa?izmo
,
katalikyb?s
ir kroat? ultranacionalizmo mi?inys.
[7]
Usta?iai pasisak? u?
Did?iosios Kroatijos
, kuri apimt?
Drinos
up? ir t?st?si iki
Belgrado
sienos, suk?rim?.
[8]
Jud?jimas pabr??? rasi?kai ??varios“ Kroatijos poreik? ir skatino serb? genocid? ? d?l usta?io ?sitikinim?, pagr?st? antiserbi?komis nuotaikomis, ? ?yd? ir ?igon?
genocid?
, remdamasis
naci?
rasine teorija, taip pat
antifa?isti?kai
nusiteikusi? ar disident? kroat? ir
bosni?
persekiojim?. Usta?is bosnius laik? ?
musulmonais
kroatais“, tod?l bosniai nebuvo persekiojami d?l religijos.
[9]
Ji buvo ?kurta kaip nacionalistin? organizacija, siekusi sukurti nepriklausom? Kroatijos valstyb?.
Usta?is at?jo ? vald?i?
Nepriklausomoje Kroatijos valstyb?je
, Antrojo pasaulinio karo metais fa?istin?s
Italijos
ir nacistin?s Vokietijos ?kurtoje
marionetin?je valstyb?je
. Ta?iau Usta?iams tr?ko paprast? kroat? palaikymo ir ji niekada nesulauk? reik?mingos gyventoj? paramos.
[12]
Usta?io re?im? palaik? dalis kroat? gyventoj?, kurie
tarpukario
laikotarpiu jaut?si engiami serb? valdomoje Jugoslavijoje. Did?i?j? dal? paramos, kuri? i? prad?i? gavo kurdamas kroat? nacionalin? valstyb?, jis prarado d?l naudojam? brutali? metod?.
[13]
- ↑
Usta?iai
.
Visuotin? lietuvi? enciklopedija
, T. XXIV (Tolj?Veni). ? Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2015
- ↑
?Croatian holocaust still stirs controversy“
.
BBC News
. 29 November 2001
. Nuoroda tikrinta
29 September
2010
.
- ↑
?Balkan 'Auschwitz' haunts Croatia“
.
BBC News
. 25 April 2005
. Nuoroda tikrinta
29 September
2010
. ?No one really knows how many died here. Serbs talk of 700,000. Most estimates put the figure nearer 100,000.“
- ↑
Ladislaus Hory und Martin Broszat.
Der kroatische Ustascha-Staat
, Deutsche Verlag-Anstalt, Stuttgart, 2. Auflage 1965, pp. 13?38, 75?80.
- ↑
Meier, Viktor.
Yugoslavia: a history of its demise
(English), London, UK: Routledge, 1999, p. 125.
ISBN
9780415185950
- ↑
Fischer 2007
, pp. 207?208, 210, 226
- ↑
Israeli, Raphael (2017).
The Death Camps of Croatia: Visions and Revisions, 1941-1945
. Routledge. p. 45.
ISBN
978-1-35148-403-9
.
- ↑
Sindbaek, Tina (2002).
Usable History?: Representations of Yugoslavia's Difficult Past from 1945 to 2002
. Aarhus University Press. p. 27.