한국   대만   중국   일본 
Usta?is ? Vikipedija Pereiti prie turinio

Usta?is

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Usta?is ? kroat? revoliucinis jud?jimas
Lyderis Ant? Paveli?ius
?k?r?jas Ant? Paveli?ius
?kurta 1929 m. sausio 7 d.
Panaikinta 1945 m. gegu??s 8 d.
Pirmtak? Teisi? partija
?p?din? Kroatijos i?sivadavimo jud?jimas
B?stin?
Laikra?tis Hrvatski Domobran
Jaunimo organizacija Usta?io jaunimas
Nari? skai?ius 100 000 [1] (apie 1941 m.)
Politin? ideologija
Politin? pozicija Kra?tutini? de?ini?j? politika
Religija Katalikyb?
Partijos v?liava

Usta?is ? kroat? revoliucinis jud?jimas ( kroat. Usta?a ? Hrvatski revolucionarni pokret ) ? Kroatijos fa?istin? ir ultranacionalistin? organizacija, [2] veikusi nuo 1929 m. iki 1945 m. Jos nariai ? usta?iai ( kroat. usta?e , 'sukil?liai') [3] Antrojo pasaulinio karo metais Jugoslavijoje nu?ud? ?imtus t?kstan?i? serb? , ?yd? , [4] rom? ir politini? disident? . [5] [6]

Jud?jimo ideologija buvo fa?izmo , katalikyb?s ir kroat? ultranacionalizmo mi?inys. [7] Usta?iai pasisak? u? Did?iosios Kroatijos , kuri apimt? Drinos up? ir t?st?si iki Belgrado sienos, suk?rim?. [8] Jud?jimas pabr??? rasi?kai ??varios“ Kroatijos poreik? ir skatino serb? genocid? ? d?l usta?io ?sitikinim?, pagr?st? antiserbi?komis nuotaikomis, ? ?yd? ir ?igon? genocid? , remdamasis naci? rasine teorija, taip pat antifa?isti?kai nusiteikusi? ar disident? kroat? ir bosni? persekiojim?. Usta?is bosnius laik? ? musulmonais kroatais“, tod?l bosniai nebuvo persekiojami d?l religijos. [9]

Ji buvo ?kurta kaip nacionalistin? organizacija, siekusi sukurti nepriklausom? Kroatijos valstyb?. [10] Usta?is at?jo ? vald?i? Nepriklausomoje Kroatijos valstyb?je , Antrojo pasaulinio karo metais fa?istin?s Italijos ir nacistin?s Vokietijos ?kurtoje marionetin?je valstyb?je . Ta?iau Usta?iams tr?ko paprast? kroat? palaikymo ir ji niekada nesulauk? reik?mingos gyventoj? paramos. [11] [12] Usta?io re?im? palaik? dalis kroat? gyventoj?, kurie tarpukario laikotarpiu jaut?si engiami serb? valdomoje Jugoslavijoje. Did?i?j? dal? paramos, kuri? i? prad?i? gavo kurdamas kroat? nacionalin? valstyb?, jis prarado d?l naudojam? brutali? metod?. [13]

I?na?os [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. Goldstein & Goldstein 2016 , p. 92.
  2. Tomasevich 2001 , p. 32.
  3. Usta?iai . Visuotin? lietuvi? enciklopedija , T. XXIV (Tolj?Veni). ? Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2015
  4. Tomasevich 2001 , pp. 351?352.
  5. ?Croatian holocaust still stirs controversy“ . BBC News . 29 November 2001 . Nuoroda tikrinta 29 September 2010 .
  6. ?Balkan 'Auschwitz' haunts Croatia“ . BBC News . 25 April 2005 . Nuoroda tikrinta 29 September 2010 . ?No one really knows how many died here. Serbs talk of 700,000. Most estimates put the figure nearer 100,000.“
  7. Ladislaus Hory und Martin Broszat. Der kroatische Ustascha-Staat , Deutsche Verlag-Anstalt, Stuttgart, 2. Auflage 1965, pp. 13?38, 75?80.
  8. Meier, Viktor. Yugoslavia: a history of its demise (English), London, UK: Routledge, 1999, p. 125. ISBN 9780415185950
  9. Fischer 2007 , pp. 207?208, 210, 226
  10. Tomasevich 2001 , p. 30.
  11. Shepherd 2012 , p. 78.
  12. Israeli, Raphael (2017). The Death Camps of Croatia: Visions and Revisions, 1941-1945 . Routledge. p. 45. ISBN   978-1-35148-403-9 .
  13. Sindbaek, Tina (2002). Usable History?: Representations of Yugoslavia's Difficult Past from 1945 to 2002 . Aarhus University Press. p. 27.

Literat?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]